Niekas nesiginčys – įmonės sėkmė didele dalimi priklauso nuo jos vadovo, bet ne mažiau svarbu, kokie specialistai vadovauja skirtingiems jos padaliniams ir ką pastarieji sugeba. Todėl ieškoma ne tik aukščiausio lygio vadovų – rinkoje visuomet paklausūs vadybą išmanantys įvairių sričių specialistai-padalinių vadovai. Neretai ir jie „medžiojami“, o ne atrenkami „pagal skelbimą“.
Reikalingas nevengiantis atsakomybės padalinio vadovas
Balsas.lt pašnekovų teigimu, „galvų medžioklės“ metodas ieškant reikiamų gebėjimų ir patirties turinčio darbuotojo pasitelkiamas todėl, kad darbo rinkoje stinga kvalifikuotų, tam tikros patirties turinčių specialistų.
„Ir ne tik aukščiausio lygio vadovų pozicijoms užimti. Gali būti medžiojami ir padalinių vadovai, projektų vadovai – tokie žmonės, kurie prisiima vienokio ar kitokio lygio atsakomybę“, – teigia „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Jos teigimu, ypač „medžiojami“ asmenys, mokantys atstovauti savo įmonei, parduoti jos prekes ar paslaugas. Kreipiamas dėmesys ir į tai, ką potencialus kandidatas nuveikė kitoje įmonėje.
„Pavyzdžiui, jam vadovaujant pelningumas išaugo tiek procentų, jam vadovaujant buvo atidaryta tiek skyrių, jų veikla buvo pelninga“, – vardija R. Karavaitienė.
„Įmonės ieško įvairių pozicijų vadovų – pradedant nuo informacinių technologijų skyriaus ir baigiant personalo ar klientų aptarnavimo skyriaus vadovais“, – pritaria „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius.
Jų teigimu, Lietuvai labai svarbu įsitvirtinti užsienio rinkose, todėl paklausūs logistikos, eksporto specialistai – tokie vadovai, kurie moka ne tik anglų kalbą, bet dar kelias užsienio kalbas ir gali susikalbėti su partneriais užsienyje. Visuomet paklausūs ir vadinamųjų „nišinių“ profesijų atstovai.
„Medžiojami siaurų specifinių sričių specialistai, pavyzdžiui, chemijos technologai ar gamybos padalinių vadovų, tie, kurie išmanytų ne tik vadybą ir kaip paskirstyti darbuotojams užduotis, bet ir technologinį procesą. Tokių specialistų trūksta, todėl įmonės viena iš tos bando persivilioti geriausius žmones“, – sako R. Karavaitienė.
Įmonės nevengia pervilioti geriausius specialistus
Balsas.lt pašnekovai pripažįsta, kad kartais užsakovai nori „perpirkti“ ar „pervilioti“ konkretų asmenį, dirbantį kitoje įmonėje.
„Įmonių savininkai paprastai žino savo artimiausius konkurentus, jų padėtį rinkoje, ir mano, kad jeigu įmonės veikla stabili ar auganti, tai koks nors konkretus žmogus greičiausiai prisideda prie šios sėkmės. Ir norėtų būtent jį matyti savo įmonėje. Kartais užsakovai pateikia konkretų kandidatų, kuriuos norėtų matyti savo įmonėje, sąrašą. Kitas variantas – užsakovai išdėsto savo reikalavimus, ir mes matome, kad, pavyzdžiui, žmonių, turinčių tokią patirtį, rinkoje yra 15“, – aiškina R. Karavaitienė.
Jos teigimu, kai įmonė būna nusižiūrėjusi tinkamą kandidatą, ji neskelbia ieškanti darbuotojo. Tačiau įmonei vis tiek reikalingas tarpininkas.
„Įmonės nenori to viešinti, nes perviliodami iš konkurentų reikiamą žmogų, jie šiek tiek kenkia konkurentams. Todėl jiems reikia personalo paieškos ir atrankos specialistų – tarpininkų – pagalbos. Kitas pavyzdys. Įmonėje yra vyriausiasis finansininkas, bet šis darbuotojas vadovų netenkina, ir jie, niekur apie tai neskelbdami, ieško, kuo jį pakeisti. Galbūt ir persiviliodami iš kitos įmonės. Tokie dalykai aptariami diskretiškai“, – verslo subtilybes atskleidžia R. Karavaitienė.
Tačiau įmonėms konsultantų pagalbos prireikia ir kitais atvejais, teigia „Primum esse“ pardavimo vadovas Valdas Grudė.
„Paprastai sėkmingai dirbantys vadovai patys aktyviai pokyčių neieško. Todėl dažnai aktyviojo vaidmuo tenka profesionaliems tarpininkams. Tuomet „suveikia“ klasikinis dėsnis – jei Mahomedas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahomedą, ir darbas pats juos susiranda. Tačiau pradedant tokį tiesioginės paieškos projektą, reikia deramai įvertinti galimybes sudominti potencialius kandidatus. Nemažai priklauso nuo patyrusių konsultantų įžvalgų – jų gebėjimų surasti tuos kandidatus ir diskretiškai pateikti jiems pasiūlymą“, – atskleidžia jis dalį „galvų medžiotojų“ darbo principų.
Kita vertus, teigia Balsas.lt pašnekovai, net tais atvejais, kai apie specialistų atranką skelbiama viešai, norintiems surasti tinkamiausią kandidatą prireikia konsultantų pagalbos. „Galvų medžioklės“ paslaugą teikiančios „Indigroup“ atstovų teigimu, norėdami, kad vadovų ir specialistų paieška būtų sėkminga, o darbo pasiūlymo sulauktų patys tinkamiausi kandidatai, jie praneša apie vykdomą atranką asmeniškai – taip pat ir tiems specialistams, kurie galbūt nepastebėjo darbo skelbimo ar darbo ieško pasyviai. Tokiais atvejais, anot K. Blaževičiaus, „galvų medžioklės“ procesą spartina ne tik turtinga sava duomenų bazė, bet ir gausūs ilgalaikiai draugiški kontaktai su didžiosiose Lietuvos įmonėse dirbančiais vadovais.
„Jei mus gerai pažįstantis tam tikro lygio vadovas šiuo metu darbo keisti nenori, dažnai jis rekomenduoja sėkmingai dirbančius kolegas iš dabartinės ar buvusios darbovietės. „Galvų medžioklės“ paslaugos sėkmę lemia požiūris, kad kiekvienas kandidatas taip pat yra klientas“, – atskleidžia jis.
Deklaruoti meilę iššūkiams – mada?
„Kol įmonės augo tarsi savaime, deklaruoti meilę iššūkiams jau buvo tapę savotiška mada. Tačiau įvairaus lygio vadovų ir specialistų elgesys sunkmečiu parodė, kad priimdami iššūkius žmonės iš tikrųjų linkę elgtis racionaliau ir pragmatiškiau“, – pabrėžė V. Grudė.
„Rinkoje bendras darbo pasiūlymų kiekis įvairus lygio vadovams per krizę buvo reikšmingai sumažėjęs, darbą dažniau desperatiškai siūlė ne itin sėkmingai dirbančios, problemų užkluptos įmonės. O vadovai, turintys darbą sėkmingiau ir stabiliau dirbančiose įmonėse, buvo pasidarę atsargesni ir ne taip aktyviai reagavo į iššūkius. Anksčiau mielai bendravę dėl galimų alternatyvų, tuo metu jie buvo linkę atsisakyti keisti darbą ir stebėti, kaip klostysis ekonominė situacija“, – prisiminė jis kelerių pastarųjų metų tendencijas.
V. Grudė neatmeta, kad žmonės neskubėjo priimti naujų pasiūlymų dar ir dėl to, kad keičiant darbą sunkmečiu kažin ar realu tikėtis geresnių finansinių sąlygų, o nelengvi iššūkiai – garantuoti.
„Jau nuo praėjusio rudens įmonės, jausdamos atsigavimą, pradėjo žvalgytis vadovų, kurie sugebėtų vadovauti plėtrai – veiklai optimizuoti, pardavimų kelių plėtimui bei kitiems svarbiems, tačiau krizės metu per daug investicijų reikalavusiems projektams įgyvendinti“, – besikeičiančias rinkos tendencijas atskleidė K. Blaževičius.
„Bet ir dabar, kai dar neiškopę iš vienos duobės galime įkristi į kitą, kandidatas turi suvokti, kad teks susidurti su itin dideliais iššūkiais“, – primena R. Karavaitienė. – Tai nėra patys geriausi lakai, ir vadovui reikia prisiimti didelę atsakomybę. Kas šiuo metu ieško vadovo, nori, kad jis būtų stiprus strategas, nebijantis prisiimti atsakomybę. Bet tokių žmonių nėra daug“.
„Pasaulio ekonomikai išgyvenant drastiškus pokyčius, įmonės įsitikina, kokia svarbi yra įvairaus lygio vadovų kompetencija, bei vis geriau suvokia, kad vadovų parinkimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Iš paieškos konsultantų jie tikisi dar išsamesnio ir tikslesnio rekomenduojamų kandidatų kompetencijos įvertinimo bei argumentuotų tikėtinos jų veiklos prognozių“, – besikeičiantį užsakovų požiūrį apibūdino „Primum esse“ atstovas V. Grudė.
Geram pardavėjui nesvarbu, ką parduoti
Balsas.lt pašnekovai atskleidė, kad iš vienos srities į kitą migruoti gali ir įvairaus lygmens vadovai, ir specialistai.
„Jeigu jis sugeba organizuoti, valdyti, vadovauti, tai jam nėra labai svarbu, kokios srities įmonėje dirbti. Čia panašiai kaip su pardavimo vadybininkais – jeigu jis geras pardavėjas, tai jam nesvarbu, kokį produktą pardavinėti“, – sakė R. Karavaitienė.
„Svarbu, kad vadovas būtų dirbęs panašioje paslaugų ar pramonės sferoje, bet tikrai nebūtinai identiškoje ūkio šakoje“, – tęsia K. Blaževičius.
Anot jo, kai dalis įvairaus lygio vadovų ir specialistų net siekia būti „sumedžiojami“, nes nori bent iš dalies pakeisti darbo specifiką ir imtis naujų iššūkių.
„Jie nuolat tobulėja. Dažnai įdiegę tam tikrus verslo vystymo procesus, patys ieško kitos darbovietės, kurioje galėtų ką nors naujo atrasti, sukurti, išmokti. Tam tikra prasme jie leidžiasi būti „sumedžioti“. Jei asmuo 15 metų dirba toje pačioje nesiplečiančioje įmonėje, tai tikrai nėra pliusas“, – dalijosi mintimis „Indigroup“ vadovas.
„Migruoti“ iš vienos veiklos srities į kitą pasak R. Karavaitienės, gana sudėtinga. Bet „yra probleminių pozicijų, todėl „nišiniai“ specialistai ir graibstomi“.
Kas svarbiau: atlyginimas ar savirealizacija?
„Perėjimas į kitą ūkio šaką – tai nauja sritis, nauja patirtis ir naujos galimybės. Tai kitoks požiūris ir galbūt geresnės finansinės sąlygos. Pagaliau svarbus ir paprastas žmogiškas dalykas – kad būtų įdomiau nei buvo“, – galimus motyvus keisti darbą vardija K. Blaževičius.
„Vadovai ir geriausi specialistai uždirba nemenkas sumas, ir jiems dažnai būna įdomus pats procesas, savirealizacija. Bet kai jis toje įmonėse susitvarko – mašina užvesta, vis dirba, visi žino, ką ir kaip reikia daryti, jam tampa neįdomu, ir jam reikia naujo iššūkio, kad galėtų vėl kažką kurti, organizuoti, užvesti mechanizmą iš naujo“, – aiškina R. Karavaitienė.
N įmonės ar įstaigos vadovo, padalinio vadovo ar itin branginamo specialisto atlyginimas gali siekti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tūkstančių litų per mėnesį. Ir vienas kitas tūkstantis šen ar ten, anot pašnekovų, ne visuomet lemia sprendimą keisti darbą.
Kokia ta riba ir kokio storio yra „medžiojamųjų“ piniginės – jau kitą kartą.
Taip pat skaitykite:
„Galvų medžioklė“ arba kaip sėkmingi vadovai keičia darbą (I)
Vadovų „migracija“: įprastas reiškinys ar lyderių badas (II)
