REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per pastaruosius kelis mėnesius premjero Viktoro Orbano vadovaujama nacionalistų vyriausybė į šipulius sudaužė tai, ką Vengrija buvo sukūrusi per daugiau nei du nepriklausomybės dešimtmečius.

REKLAMA
REKLAMA

Sausio 1-ąją įsigaliojusi naujoji šalies Konstitucija į V. Orbano partijos ,,Fidesz“ rankas atidavė šalies žiniasklaidą, teismus, Centrinį banką, net religijos išpažinimą.

REKLAMA

Vengrijos žiniasklaidos laisvę ribojantys įstatymai tarptautinio dėmesio sulaukė dar praėjusią žiemą, tačiau po jų užgriuvusi dar didesnė reformų lavina nugulė į naują šalies Konstituciją, kurią V. Orbanas didžiuodamasis vadina ,,režimų kaita“.

Visuomenės apklausos rodo, kad premjeras nuo savo kadencijos pradžios jau prarado pusę savo rėmėjų visuomenėje ir jie po Naujųjų išėjo į gatves demonstruodami plakatus su užrašais, smerkiančiais V. Orbaną, ketinantį Vengriją paversti ,,Orbanistanu”. Dauguma verslo atstovų skundžiasi, kad korupcija šalyje klesti kaip visada, tiesiog vietoj socialistų pinigai byra į partijos ,,Fidesz“ parankinių kišenes.

REKLAMA
REKLAMA

Autokratiją stabdo krizė

Įgyvendinti tikslus V. Orbano vadovaujamai partijai gali sutrukdyti kebli šalies ekonomikos padėtis – rekordiškai nuvertėjusi valiuta ir didžiulės skolinimosi išlaidos.

Vyriausybė, iš didžiulių mokesčių verslui ir nacionalizuotų pensijų fondų užkamšiusi biudžeto skyles ir reitingų agentūras bei spekuliantus apkaltinusi neteisėtomis atakomis prieš vengrų tautą, buvo priversta grįžti į finansų rinkas ir prašyti tarptautinių kreditorių pagalbos.

ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kol kas skelbia pasitraukiančios iš derybų dėl stojančios Vengrijos ekonomikos kreditavimo ir tai motyvuoja naujuoju aukščiausiu šalies įstatymu, apribojančiu jos centrinio banko nepriklausomybę ir galimai pažeidžiančiu valstybės narės įsipareigojimus ES.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vengrijos vyriausybės ir centrinio banko santykiai buvo įtempti jau nuo V. Orbano kadencijos pradžios 2010 metais. Ekonomikos augimu suinteresuota vyriausybė spaudė Centrinį banką kuo labiau švelninti kreditavimo sąlygas ir imtis kiekybinio skatinimo programų – į rinką išleisti daugiau forintų.

Bankas šias strategijas vadino neveiksmingomis. Pastaruoju metu daug nesutarimų kilo ir dėl Vengrijos nacionalinės skolos skaičiavimo, o ją mažinti buvo vienas pagrindinių V. Orbano vyriausybės siekių.

Smukdo valiutą ir reitingus

Pasiduoti jį gali priversti ir kiti nemalonūs faktai: per praėjusius mėnesius šaliai nacionalizavus pensijų fondus trys kreditų reitingų agentūros numažino Vengrijos reitingą iki neinvesticinio lygmens. Praėjusią savaitę Vengrijos vyriausybė išplatino vertybinių popierių emisiją su 7,98 proc. palūkanomis – brangiausiai per pastaruosius 2,5 metų.

REKLAMA

Žinodamas, kad be tarptautinių donorų pagalbos Vengrija neišsivers, premjeras V. Orbanas, bent jau kol kas geranoriškai sutinka derėtis dėl įstatymų pakeitimų ir peržiūrėti šalies centrinio banko suvaržymus.

Vyriausybė išpatintame pranešime tvirtino peržiūrėsianti visus įstatymus, ,,kurie prieštarauja ES reguliavimo normoms.“

Į šiuos pareiškimus teigiamai reagavo šalies valiutos forinto kursas, jis pirmosiomis metų dienomis buvo pasiekęs rekordines žemumas. Nuo šių metų pradžios forintas euro atžvilgiu smuko beveik 13 proc., o nuo ikikrizinio laikotarpio 2008 metais – maždaug 28 proc.

REKLAMA

Reikalavimų nepakaks

Vis dėlto vargu ar tarptautinių donorų iškelti reikalavimai mainais už finansavimą panaikinti Konstitucijos pakeitimus, susijusius su centrinio banko veikla, yra pakankami – būtina atsižvelgti ir į kitus pakeitimus, įskaitant spaudos laisvės suvaržymą, teismų nepriklausomybės panaikinimą ir religijos laisvės apribojimus.

Vengrija tvirtina, kad šalies Konstitucija yra valstybinis ir suverenus klausimas, todėl techniškai ES negali jos riboti. Tačiau kaip parodė Graikijos pavyzdys, finansinė pagalba kartais reiškia autonomijos praradimą. ES ir finansų rinkas nuramintų tik politiniai Vengrijos pokyčiai, kurie šalies ekonominę aplinką padarytų patikimesnę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reitingų agentūros neatmeta galimybės vėl karpyti šalies kreditingumą, jei ši nevykdys struktūrinių reformų ir nepritrauks užsienio investuotojų. Kaip teigia italų dienraštis „La Repubblica“, Vengrijos ateitis šiandien priklauso ne tiek nuo pagrindinio įstatymo nuostatų, o nuo to, kaip ji ištvers ekonominę krizę ir vykdys struktūrines reformas.

Ženklas ES

Euro zonos krizė atskleidė kertines Europos ekonominių institucijų spragas, o įsiplieskęs politinis skandalas Vengrijoje rodo, kad silpsta ir regiono politinė integracija.

REKLAMA

Įvykiai Vengrijoje turėtų paskatinti ES griežčiau prižiūrėti, ar valstybės narės laikosi sutartinių įsipareigojimų, ir sukurti sankcijų mechanizmą, priversiantį jas siekti ES idealų.

Be bendros prekių ir kapitalo rinkos, ES buvo sukurta demokratijos vertybėms skleisti, ypač buvusio sovietinio bloko šalyse, tokiose kaip Vengrija. Taigi V. Orbanui turėtų būti aišku, kad būti ES reiškia ne tik naudojimąsi ekonominiais sąjungos pranašumais, bet ir jos vertybių bei laisvių puoselėjimą.

Rusijos atspindys

„Financial Times“ naująją Vengrijos Konstituciją vadina ,,perversmu, vertu V. Putino“, ir lygina V. Orbano bei V. Putino nuostatas dėl vienpartinio valdymo stiprinimo. Panašu, kad Vengrija, kadaise kaip ir SSRS buvusi imperija, atgauna šias ambicijas, o vengriškoji „Fidesz“ tampa mažesne „Vieningosios Rusijos“ kopija.

REKLAMA

V. Orbano įgyvendinti konstituciniai pakeitimai – lyg Rusijos politinės sistemos atspindys, kur V. Putino valiai paklūsta marionetinė šalies žiniasklaida, didieji verslai ir nacionaliniai interesai.

Susirūpinimą padėtimi šalyje išreiškė net JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton. Ji teigia, kad Vengrijoje iškilo rimtas pavojus asmens laisvei ir demokratinei stabdžių bei atsvarų sistemai.

FAKTAI: Vengrijos Konstitucija

Naująja Vengrijos Konstitucija įteisinama 14 valstybinių religijų ir atmetamos visos kitos, įskaitant islamą, budizmą, induizmą ir daugelį kitų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vengrijos parlamente centro dešinių pažiūrų partija „Fidesz“ turi du trečdalius (262 iš 386) vietų, ji pirmoji po šalies nepriklausomybės turėjo teisę viena sudaryti šalies vyriausybę.

Vengrija pirmą šių metų pusmetį gali nesulaukti gyvybiškai svarbių 15–20 mlrd. eurų kredito iš ES ir TVF.

Pernai Vengrijos skola išaugo nuo 75 proc. birželį iki 82 proc. BVP rugsėjį.

I. Mačiulaitytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų