REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

REKLAMA

 

-Kaip per šiuos metus galėtų keistis Graikijos situacija? Ar apskritai realu tikėtis ženklesnių pokyčių?

2011 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad privatus sektorius sutinka nurašyti apie 50 proc. Graikijos skolų, tačiau derybos tarp Graikijos vyriausybės ir investuotojų šiuo klausimu tebesitęsia. Šalių nuomonės išsiskiria dėl palūkanų bei teisės normų, kurios turėtų galioti naujoms obligacijoms. Taip pat svarstoma, ar skolas turėtų nurašyti ir tarptautinės institucijos. Bene didžiausius nuostolius dėl šios operacijos patirs patys graikų komerciniai bankai. Todėl, norint stabilizuoti finansų sistemą, jiems reikės papildomo kapitalo. Sausį planuojamas dar vienas vadinamojo Trejeto – Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – susitikimas, kuriame turėtų būti aptarta tolimesnė finansinė parama bei ekonominė politika. 2012 metų situacija turėtų išlikti sudėtinga, nes šalis ir toliau išliks labai priklausoma nuo tarptautinių institucijų pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA

- Kiek yra tikėtini tarptautinių reitingų agentūrų („Standart&Poor's“, „Fitch“) šalių reitingų sumažinimai per 2012 metus ir kokia galėtų būti jų įtaka Europos ekonomikai?

Reintingų agentūra „Standart&Poor's“ gruodžio mėnesį 15 euro zonos šalių pakeitė skolinimosi perspektyvą į neigiamą. Prancūzija, turinti aukščiausią AAA reitingą, taip pat rizikuoja jo netekti, bet rinkos šį žingsnį jau yra įvertinusios ir tai nesukeltų didelės sumaišties. Tačiau ekonomiškai stipriausios šalies Vokietijos reitingo pakeitimas jau būtų staigmena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

-Kiek apskritai galėtų pasistūmėti Europos skolų krizės sprendimo klausimas per 2012 metus? Europos lyderiai vėl artimiausiu metu renkasi spręsti šiuos klausimus, tačiau panašu, kad kol kas klausimas daugiau diskutuojamas, nei imamasi realių veiksmų.

Europos skolų krizės klausimas 2012 metais išlieka labai aktualus. Didžiosios euro zonos šalys skolinsis dideles sumas, todėl šie metai bus jų ir investuotojų pasitikėjimo išbandymas.

Sausį planuojami du ES lyderių susitikimai, kuriuose bus svarstomos priemonės skolų krizei spręsti. Vienas svarbiausių klausimų bus tolimesnis „auksinės taisyklės“ susitarimo, priimto gruodį,  svarstymas. Pagal ją, euro zonos šalių struktūrinis deficitas (deficitas koreguotas verslo ciklų atžvilgiu) neturėtų būti didesnis nei 0,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), be to, yra numatomas automatinis korekcijos mechanizmas. Panašu, kad ši taisyklė bus įgyvendinta, kadangi ji turėtų būti pasirašyta tik euro zonos vyriausybių, taip išvengiant euro zonai nepriklausančių D. Britanijos ir Vengrijos priešinimosi. Ar tai duos apčiuopiamų rezultatų  - parodys laikas. Tačiau, ES lyderiai eina teisinga linkme ir palaipsniui taiso praeityje padarytas klaidas (viena iš jų buvo pastovus ES fiskalinių taisyklių laužymas).

REKLAMA

-Kokią prognozuotumėte euro padėtį 2012 metais?

Tebesitęsiant nerimui dėl Europos skolų krizės, Vengrijos bei įtampos Artimuosiuose Rytuose, euras praėjusią savaitę nuvertėjo visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Artimiausiu laikotarpiu tikėtina, kad ir toliau nuvertės, nes finansų rinkos pastaruoju laikotarpiu yra labai veikiamos vykstančių įvykių, tokių kaip numatomas išleisti didelis kiekis Italijos, Ispanijos bei Prancūzijos vyriausybių obligacijų, derybos dėl Graikijos skolų restruktūrizavimo ir galimo šalių kredito reitingų sumažinimo.

REKLAMA

Tačiau esama ir pozityvių eurui ženklų: naujausi ekonomikos duomenys rodo pagerėjimą Vokietijoje, o tai turėtų sušvelninti euro nuvertėjimą.

- Kokius realiausius Europos išlikimo scenarijus matote? Yra įvairių pasiūlymų: vieni ekspertai sako, kad ECB turėtų tapti finansinės krizės kamuojamų vyriausybių kreditoriumi, kiti siūlo, kad reikia įgyvendinti pažangesnę euro zonos fiskalinę politiką (arba kitaip tariant tarp šalių narių pasirašyti bendrą susitarimą fiskalinei politikai valdyti), dar kiti turi ir visai radikalių pasiūlymų, tokių, kaip Graikiją pašalinti iš euro zonos, o pačią euro zoną suskaldyti, siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių Europos finansų rinkoms. Kuriam iš siūlymų pritartumėte Jūs, o galbūt turite savo individualių siūlymų?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Euras neabejotinai yra vienas iš ES vienijančių jėgų, todėl didžiosios euro zonos šalys bet kokiomis priemonėmis nori išlaikyti Graikiją euro zonoje. Pasirodantys komentarai apie galimą euro zonos ar net pačios ES žlugimą prisideda prie didesnio nestabilumo finansų rinkose. Tai nė vienai Europos šaliai nebūtų paranku. ECB susirinkime sausį buvo pristatyta ilgesnio refinansansavimo galimybė Europos bankams, o tai prisidėjo prie didesnio likvidumo rinkoje. Užtikrinamas didesnis TVF finansavimas taip pat turėtų stabilizuoti situaciją.

Tikslinga būtų dar labiau užtikrinti pažangesnę fiskalinę politiką, ypač ekonominio pakilimo laikotarpiais, kai surenkamos perteklinės pajamos į valstybių biudžetus, tačiau jos skolinasi dar daugiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų