• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dvi valandas į „Šiaulių naujienų“ redakciją karštąja linija skambinę šiauliečiai ne tik klausė, ar reikia už vienas ar kitas medicinos paslaugas mokėti gydymo įstaigai ar gydytojui, bet ir patvirtino seną kaip pasaulis tiesą – gydytojams mokėti reikia! Ir ne tik tada, kai žmogus ateina į valdišką kabinetą, bet ir tada, kai jis pasibeldžia į privačiai dirbančio gydytojo kabineto duris – net jau ir susimokėjusiam už vizitą pacientui gali būti leidžiama suprasti, kad... reikia mokėti dar.

REKLAMA
REKLAMA

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėjai Daliai OzolieneiI bei Informacijos ir statistikos skyriaus vyriausiajai specialistei Ingridai Rilienei ne kartą teko tik gūžtelėti pečiais – nors funkcionuoja privalomasis sveikatos priežiūros draudimas, gydytojams už darbą moka valstybė, o jie ir šiandien nesikuklina. Kyla žmonėms neaiškumų ir dėl nemokamo dantų protezavimo tvarkos.

REKLAMA

Ar sumokės valdžia?

Remigijus D.:

„Dvejus metus dirbau Anglijoje. Patyriau traumą ir patekau į ligoninę. Man gydymas nekainavo, nes buvau apsidraudęs, turėjau ES sveikatos draudimo kortelę.... Po ligoninės į darbą grįžti negalėjau, tad nusprendžiau važiuoti namo. Grįžau savo lėšomis. Noriu sužinoti, ar man kompensuos kelionės išlaidas?“

Ingrida RILIENĖ:

„Ligonių kasos apmoka transportavimo išlaidas retais atvejais. Kompensuojamas tik užsienyje sunkiai susirgusių ar susižeidusių Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų pervežimas nuo Lietuvos Respublikos sienos iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPI), kur toliau atliekami tyrimai bei tęsiamas gydymas. Lietuvos Respublikos teritorijoje sunkiai susirgusių ar susižeidusių asmenų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu kitose Europos Sąjungos šalyse ir pateikusių draustumą patvirtinančius dokumentus, transportavimo iš ASPĮ iki Lietuvos Respublikos sienos išlaidų ligonių kasos nekompensuoja.“

REKLAMA
REKLAMA

Danguolė G. :

„Gydžiausi ligoninėje Akių ligų skyriuje. Aš daugelį metų sergu cukriniu diabetu ir gydausi insulinu, kurio man išrašo šeimos gydytoja, tačiau man pristigo diagnostinių juostelių. Deja, ligoninė man jų neskyrė. Ar gali būti, kad ligoninės medikai neskirtų diagnostinių juostelių?“

I. RILIENĖ:

„Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali tęsti pradėtą šeimos gydymą ir tada, kai jie patenka į ligoninę dėl visai kitų susirgimų. Jiems bus skiriami tie patys vaistai, kurie buvo skiriami ambulatorinio gydymo metu ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Anksčiau gydymo įstaiga skirdavo tik  tuos vaistus, kurie tuo metu yra gydymo įstaigoje, o dabar ambulatorinio gydymo keisti nebereikia. Tačiau, jei gydytojas nusprendžia, kad ligoniui skirtą gydymą būtina koreguoti, jo skirtais vaistais turi aprūpinti gydymo įstaiga – savo vaistų ligoniui nereikia turėti ir pirkti nereikia. Kita vertus, medicinos pagalbos priemonių (sauskelnių, bintų, diagnostinių juostelių) skirti negali –  žmogus turi turėti tuos, kuriuos skyrė šeimos gydytojas ar specialistas ambulatorinio gydymo metu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Roberta T.:

„Esu namų šeimininkė, laukiuosi vaikelio. Ir anksčiau niekur nedirbau. Man 30 nėštumo savaitė, turiu kreiptis į gydytojus. Ar aš turiu sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį?“

I. RILIENĖ:

„Nėščios ir niekur nedirbančios moterys nuo 28 nėštumo savaitės ir iki 56 dienų po gimdymo yra apdraustos valstybės lėšomis ir tuo metu gali kreiptis ne tik į ginekologus, bet ir į visus kitus gydytojus –  už gydymą mokėti nereikia. Tam nuo 28 savaitės jūs turite gauti pažymą iš ginekologo, patvirtinančią nėštumą, ir atnešti į Teritorinę ligonių kasą. Dirbančios moterys tokią pažymą pristato į darbovietę, o nedirbančios – mums.“

REKLAMA

Adolfas S. :

„Esu pensininkas, be to, – neįgalus. Man nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kiek procentų man kompensuojami vaistai, nes jų tenka pirkti tikrai daug?“

Dalia OZOLIENĖ:

„Jums kompensuojamieji vaistai kompensuojami 100 procentų bazinės kainos, bet vaistinėse perkamų vaistų bazinė kaina visada yra mažesnė nei pardavimo kaina, todėl skirtumą moka pats vaistinės klientas. Koks skirtumas gali susidaryti tarp bazinės kainos ir pardavimo kainos, niekas nereguliuoja. Be to, vaikams bei asmenims, pripažintiems nedarbingais, kaip ir jums, kompensuojama ne tik vaistų bazinė kaina, bet ir medicinos pagalbos priemonių vaistinės pirkimo kaina.“

REKLAMA

Birutė, 63 metai:

„Aš gaunu šalpos pensiją, nes neturėjau reikiamo darbo stažo. Ar esu apdrausta? Baiminuosi kreiptis į gydytojus, nes mokėti neturėčiau iš ko.“

I. RILIENĖ:

„Kiekvienas žmogus, kuriam skirta šalpos pensija, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, bet šis draudimas – terminuotas, tik dviem metams. Po dviejų metų vėl jūs turite kreiptis į ligonių kasą ir pranešti apie tai, kad esate šalpos pensijos gavėja. Neseniai pradėtas pildyti gyventojų registras palengvino žmonių rūpesčius – į ligonių kasas duomenis perduoda ir „Sodra“, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl į ligonių kasą nebereikia eiti aštuoniolikos sulaukusiems moksleiviams – automatiškai duomenis gauname iš Švietimo ministerijos registro. Kita vertus, šalpos pensijos gavėjų, kurių duomenis turi savivaldybės, dar negauname. Todėl kurį laiką dar turės pasirūpinti patys žmonės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Greta L.:

„Grįžau su devynerių metukų sūnumi iš Londono, kur gyvenome, aš dirbau. Abiem reikės kreiptis į gydytojus. Ar esu apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu?“

I RILIENĖ:

„Grįžę iš užsienio turite kreiptis į savivaldybę ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Kiekvienas vaikas iki 18 metų, kurio gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, ir visos gydymo paslaugos jam nemokamos. Bet suaugusiam žmogui to nepakanka – po to, kai deklaruojate gyvenamąją vietą arba pradedate mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką (72 litus) ir po trijų mėnesių esate apdrausta. Arba sumokate 2400 litų bei 72 litus už einamąjį mėnesį ir este apdrausta nuo tos dienos, kada susimokėjote. Tiems, kurie Europos Sąjungos šalyse dirba legaliai, – neiškyla problemų. Tereikia pristatyti E 104 formos pažymą, kuri ir patvirtina, kad žmogus yra apdraustas ir mokėjo reikiamas įmokas.“

REKLAMA

Simona L.:

„Turiu nuolat vartoti kraują skystinantį medikamentą „Varfariną“. Jį vartojant būtina atlikti kraujo krešumo tyrimą. Apie tai pasakiau šeimos gydytojai, bet ji paaiškino, kad šeimos gydytojams nepriklauso šis tyrimas. Ar ji teisi?“

D. OZOLIENĖ:

„Šeimos gydytojas, skyręs „Varfariną“, gali skirti ir kraujo krešumą nustatantį tyrimą. Ligonių kasos sumoka už dvylika tyrimų. Koreguojant gydymą kartais ligoniams tenka atlikti ir daugiau tyrimų, bet ligonių kasos nesumoka. Jei jūs neišnaudojote nemokamų tyrimo limito – 12-os tyrimų, gydytoja privalo jums skirti reikiamą tyrimą.“

REKLAMA

Alfonsas Z.:

„Sergu katarakta, todėl man reikalinga lęšiuko keitimo operacija. Gydytoja pasiūlė man nusipirkti lęšiuką. Ar ligonių kasos nekompensuoja lęšiukų kainos, kad pati gydytoja siūlo pirkti?“

D. OZOLIENĖ:

„Minkšti, sulankstomi ir tikrai kokybiški lęšiai yra perkami centralizuotai ir kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Mokama ir už operaciją, todėl ligonis už nieką neturi mokėti. Tenka girdėti, kad kai kurie akių gydytojai siūlo ligoniams dar modernesnius ir brangesnius lęšius, kurių valstybė nekompensuoja. Jei žmogus jų nori, gali rinktis ir mokėti pats. Bet tai – nebūtina, nes tie, kuriuos perka valstybė – tikrai kokybiški.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne tik ima, bet ir paprašo

Viktorija D.

„Aš laukiuosi, dabar – trečias nėštumo mėnuo, gydytoja man pasiūlė atlikti genetinį tyrimą dėl galimų apsigimimų. Nei mano, nei vyro giminėje nėra genetinėmis ligomis sergančių žmonių, abu esame jauni. Ar būtina atlikti šį tyrimą, nes jis brangus – kainuoja per 100 litų. Mes skaičiuojame kiekvieną litą, todėl nesinori išmesti pinigų veltui.“

D. OZOLIENĖ:

„Genetinis vaisiaus tyrimas nėra privalomas. Jis skiriamas, kai ginekologas įtaria, kad kūdikis gali paveldėti ligą, sirgti Dauno sindromu dėl tėvų amžiaus ar kita. Bet ir tokiu atveju ligonių kasos už tyrimą nemoka – būsimieji tėveliai turi mokėti patys. Todėl jie patys sprendžia, ar reikalingas tyrimas – jei atsisako, ginekologas negali versti atlikti mokamą tyrimą, jei indikacijų jam atlikti nėra.

REKLAMA

Gita P.:

„Esu kuršėniškė, bet pas gydytojus konsultantus tenka važiuoti į Šiaulius. Sergu onkologine liga. Nors dabar remisija, bet šeimos gydytoja skyrė siuntimą į Gydytojų konsultacinę komisiją, tad turėjau apeiti nemažai gydytojų. Laukiau eilės kaip priklauso, kaip nurodyta talone. Įeinu į kabinetą, gydytojas paklausė, patikrina ir sako: „Jūs daug gražesnė už tą, kuri buvo prieš jus, nes ji labai jau buvo stora“. Aš nesupratau – čia geresnė mano sveikata dėl to, ar čia džiaugtis man dėl to? Gydytojas pradėjo rašyti į lapą ir staiga sako: „Na, duok, duok, truputį duok...“ Sutrikau, ką čia man reikia duoti... Paskui jis pažiūrėjo į mano rankinuką: „Na, duok, duok, aš tau taip gerai viską surašysiu...“ Supratau, ką reikia duoti, paėmiau iš piniginės 50 Lt ir padaviau. Tai jis dar pakartojo, kad taip jau gerai viską surašys, tai gal dar turiu duoti. Bet pinigų daugiau neturėjau, pasilikau kelionei 10 litų. Išėjau apstulbusi ir ilgą laiką negalėjau atsigauti, kad pats gydytojas prašo pinigų... Esu davusi gydytojams pinigų, nes tikrai sunkiai sergu, bet pati sprendžiu, kada reikia duoti ir kiek. Dažnai būna, kad jauti gydytojui norisi padėkoti. Būna atvejų, kad atsisako paimti. O čia prašo ir dar nepakanka... Aš stebiuosi, kad toks gydytojas dar gali dirbti, nes juk ne tik manęs paprašė – ir kitų prašo. Negi taip visi ir tyli?“

REKLAMA

Antanas, 80 metų:

„Kreipiausi pas kardiologą. Jis paaiškino, kad man reikės atlikti tyrimą, bet su šeimos gydytojo siuntimu reikės laukti du su puse mėnesio. „Aš galiu duoti siuntimą – nereikės laukti“, – sako gydytojas ir žiūri man į kišenę“. Bet aš nusprendžiau neduoti pinigų. Tada jis sako: „Kreipkis pas šeimos gydytoją ir jis išrašys siuntimą.  Aš ištiesiau jam šimtą litų.

„Aš saldainių nečiulpiu ir alaus negeriu“, – atšovė gydytojas, bet daugiau jam duoti neturėjau.“

D. OZOLIENĖ:

„Ligonių kasos yra sudariusios sutartis ir su privačiuose kabinetuose dirbančiais kardiologais, neurologais bei daugeliu kitų specialybių gydytojais, tad ir pas juos nereikia mokėti už suteiktas paslaugas. Bet, kai kreipiatės į privatų kabinetą, turite išsiaiškinti, ar jis yra sudaręs sutartį su ligonių kasa, kai kreipiatės į valdiškoje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją, mokėti už paslaugas neturite, nes  gydymo įstaigos yra pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis. Mokamos tik tuo atveju, jei nemokamų paslaugų limitas yra  išnaudotas, o ligonis laukti nenori, nors gydytojas ir neskyrė skubios specialisto konsultacijos.“

REKLAMA
REKLAMA

Rima K.:

„Po traumos kreipiausi į traumatologą. Žinojau, kad konsultacija mokama, tad jau buvau sumokėjęs į kasą ir turėjau kasos čekį. Gydytojas ant siuntimo parašė išvadas, bet aš nesupratau, kas ten parašyta ir paprašiau, kad gydytojas paaiškintų, kas man yra. Bet gydytojas net nepakėlė galvos ir pareiškė: „Kiekvienas mano žodis kainuoja“. Aš supratau, kad turiu sumokėti, bet nežinojau, kiek duoti, todėl išėjau lauk.“

D. OZOLIENĖ:

„Mokamų paslaugų sąrašas turi būti pakabintas kiekvienoje gydymo įstaigoje – ir ligoninėje, ir privačiame kabinete. Tad, jei gydytojas sako susimokėti, galite paprašyti sąrašo ir pasitikrinti, ar prašoma tokios sumos, kokia nustatyta valstybės.“

Pranas G.:

„Kreipiausi į neurologą, kuris turėjo išrašyti vaistų. Paėmęs receptų knygelę garsiai mąstė: „Aš tau galiu išrašyti tokių, kad sugadins kepenis, inkstus, net ir ateiti nebereikės“. Aš supratau, kad jis reikalauja pinigų.“

D. OZOLIENĖ:

„Gydytojas turi skirti tokį gydymą, kokio reikia nustatytai ligai gydyti. Kitokio gydymo negali būti, ypač, kai išrašomi kompensuojamieji vaistai.“

Zita KATKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų