• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi?

Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta.

Politinė suirutė

Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų. Tačiau tai kiek pakėlė investuotojų nuotaikas ir šie teigiamai reagavo į premjero Silvio Berlusconi planus atsistatydinti.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi?

Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta.

Politinė suirutė

Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų. Tačiau tai kiek pakėlė investuotojų nuotaikas ir šie teigiamai reagavo į premjero Silvio Berlusconi planus atsistatydinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

17 metų šalies valdyme dalyvavusio milijardieriaus S. Berlusconi premjero pamaina – buvęs eurokomisaras Mario Monti, matyt, Briuseliui bus daug palankesnė politinė figūra. Dėl taupymo priemonių turėtų būti balsuojama ateinančiomis savaitėmis.

Kol kas neaišku, ar po S. Berlusconi atsistatydinimo bus skelbiami nauji parlamento rinkimai. Ekspertų teigimu, tai dar labiau padidintų investuotojų nepasitikėjimą ir Italiją įstumtų į dar keblesnę padėtį.

Užburtas ratas

Finansų rinkų analitikai jau tuomet, kai Europos vadovai nusprendė nurašyti dalį Graikijos skolų, įspėjo apie tikimybę, kad Europa įsisuks į užburtą ratą – to paties paprašys ir kitos euro zonos nelaimėlės.

Graikijos vertybinių popierių pajamingumas 7 proc. ribą peržengė praėjusių metų liepą ir iki 12 proc. pakilo vos per mėnesį. Iš karto po to buvo sumažintas šalies kredito reitingas, skilo politinė valdžia ir prasidėjo masiniai protestai prieš taupymo priemones.

Panašu, kad padėtis kartojasi ir Italijoje. Praėjusią savaitę Italijos skolinimasis rekordiškai pabrango palūkanoms peržengus 7 proc. ribą ir akcijų biržas nudažydamas raudonai investuotojus grąžino į juodas dienas.



Viskam per didelė


Analitikai sutinka, kad Italija negali griūti kaip domino kauliukas, nes taip nuo žemės paviršiaus labai daug nušluotų. Kita vertus, darosi aišku: Italija yra tokia didelė ekonomika, kad jai gelbėti reikėtų milžiniškų finansinių instrumentų.

Taigi ši šalis yra per didelė, kad žlugtų, nes į naują krizę nutemptų ir likusį pasaulį, bet ji per didelė ir tam, kad būtų gelbėjama, nes tam neužtektų finansinių išteklių.

Italijos skola siekia daugiau nei 1,9 trln. eurų, arba 1,2 karto daugiau nei BVP, kurį per metus sukuria visa šalis. Netrukus ji nebeišgalės mokėti 7–8 proc. siekiančių palūkanų už savo skolą, tad ši rinka tampa netvari.

Du keliai

Šiandien yra du keliai – artimiausiu metu Italija ir kitos euro zonos valstybės sugebės nuraminti rinkas arba šalis ilgainiui turės restruktūrizuoti savo skolą ir dėl to stipriai nukentės dalis jos kreditorių. Skaičiuojama, kad jų praradimai galėtų siekti apie 400 mlrd. eurų.

Tokie nuostoliai padarytų didelę žalą visai Europos finansų sistemai, paveiktų ir kitas pasaulio ekonomikas. Italijos nemokumas beveik garantuotai prie to privestų ir Ispaniją, Portugaliją, ir greičiausiai Airiją, kurioms būtų užtrenktos durys į kapitalo rinkas – kam skolinti kad ir už 10 proc. palūkanas, jei netrukus gali tekti atsisakyti net 50 proc. paskolos.

Visas pasaulis ragina, kad euro zonos šalys ir Europos centrinis bankas (ECB) užtikrintų Italijos mokumą beveik bet kokia kaina. O toks Italijos užstojimas jiems sukels didelę finansinę riziką. Be galo dideles kišenes turinti Vokietija padarys viską, kad užtikrintų, jog Italijai gelbėti nukreipti milijardai būtų panaudoti tinkamai.

Euro zona skils?

Politinė ir ekonominė krizė Italijoje kursto ir nerimą dėl galimo euro zonos padalijimo. Praėjusią savaitę tokio žingsnio galimybes aptarė aukšti Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Europos padėtis dabar yra tokia ,,nemaloni“, jog reikia kuo skubiau imtis griežtų struktūrinių reformų, net keisti dabartines Europos Sąjungos sutartis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy prakalbo apie ,,dviejų greičių“ Europos galimybę ir apeliavo į euro zonos šalių integracijos gilinimą bei galimą kelių valstybių pašalinimą iš euro zonos

REKLAMA

FAKTAI: Italijos ekonomikos problemos

Praėjusį trečiadienį Italija rinkose skolinosi už rekordiškai dideles daugiau nei 7 proc. palūkanas.

Iki 2015 metų šalies skolai tvarkyti gali kasmet reikėti apie 20 proc. valstybės pajamų.

Vien kitais metais Italija turės refinansuoti vertybinių popierių už daugiau nei 200 mlrd. eurų ir sumokėti daugiau nei 100 mlrd. eurų už skolos tvarkymą.

Italijos valstybės skola siekia 1,89 trln. eurų – daugiau nei Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir Airijos kartu paėmus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų