Atsižvelgdama į ekonomines galimybes, Lietuva renkasi taupaus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) modelį ir sieks, kad didelė dalis šiam uždaviniui skirtų lėšų virstų šalies privataus sektoriaus pajamomis, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įmonės „Ernst&Young Baltic“ atlikto tyrimo apie numatomą pirmininkavimo ES poveikį Lietuvos ekonomikai išvadų pristatyme.
„Ernst&Young Baltic“ partneris Linas Dičpetris, penktadienį pristatydamas tyrimo apie numatomą pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai poveikį Lietuvos ekonomikai rezultatus, kalbėjo, kad Lietuva galėjo rinktis: arba atlikti tik tai, kas būtina, stengiantis sutaupyti kuo daugiau, arba skirti daugiau lėšų papildomiems renginiams, tikintis paskatinti eksportą ir tiesiogines užsienio investicijas.
Lietuva, pasak L. Dičpetrio, pasirinko pirmąjį kelią, todėl ekonominės naudos tikėtis neturėtų, tačiau protingai organizuodama renginius gali išvengti didelių praradimų.
Pristatyme dalyvavęs užsienio reikalų ministras A. Ažubalis taip pat teigė, kad Lietuva pasirinko taupyti – 214 mln. litų biudžetas, numatytas pirmininkavimo organizavimui, yra labai mažas, palyginus su prieš tai pirmininkavusiomis valstybėmis. Todėl, anot ministro, dauguma iš 3 tūkst. pirmininkavimo ES renginių vyks Briuselyje ar kitur už Lietuvos ribų, Lietuvoje vyks tik 180 renginių.
Ministras akcentavo, kad tokioje situacijoje kalbėti apie neva dideles išlaidas pirmininkavimui ES yra „nesąžininga ir negarbinga“, kadangi iš ES iki 2013 m. Lietuva bus gavusi apie 44 mlrd. litų – nepalyginamai didesnę sumą.
„Pirmininkavimas nėra privilegija, tai pareiga, kurią Lietuva prisiėmė, kai pasirašė Stojimo sutartį“, – pabrėžė A. Ažubalis, pridurdamas, kad pasirengimo pirmininkauti darbai yra „įsibėgėję“.
Detaliau komentuodamas studijos rezultatus L. Dičpetris sakė, kad jos tikslas buvo išmatuoti tik ekonominį, o ne politinį pirmininkavimo poveikį valstybei. Jo teigimu, tokio didelio masto renginys darys įtaką šalies ekonomikai ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu: pavyzdžiui, sėkmingai pirmininkavus ilguoju laikotarpiu gali išaugti šalies žinomumas, ką išmatuoti sunku.
Didžiausią teigiamą poveikį, pasak L. Dičpetrio, pajus turizmo sektorius, kadangi dėl didelio renginių skaičiaus į šalį atvyks daug svečių, o tinkamai per pirmininkavimą išreklamavus savo šalį bus sulaukta ir kitų turistų, kurie apie Lietuvą sužinos iš žiniasklaidos. Tai padarys įtaką ir susijusiems sektoriams – maitinimo, apgyvendinimo, transporto.
Tinkamai organizuojant Lietuvoje būtent tokius renginius, kurie gali paskatinti užsienio bendroves ateiti į Lietuvą, būtų sulaukta ir didesnių tiesioginių užsienio investicijų, teigia L. Dičpetris. Pasak jo, išlaidos pirmininkavimo renginiams, kurie, tarkime, parodytų Lietuvą kaip gerą tarpininkavimo vietą tarp Rytų ir Vakarų, atsipirktų keleriopai.
Ekonominės naudos, L. Dičpetrio teigimu, atneštų ir efektyviai pirmininkavimo metu skatinamas eksportas, pristatant Lietuvos įmones kaip gaminančias kokybišką produkciją, didinant jų žinomumą tarp atvykstančių svečių.
Kiti ekonomikos sektoriai, studija rodo, pajustų netiesioginę naudą: žmonės, jau minėtuose sektoriuose pradėję gauti didesnius pelnus ir atlyginimus, daugiau vartotų, to pasekmes pajustų visa Lietuvos ekonomika.
L. Dičpetris pastebėjo, kad Lietuva pasirinko maksimalaus taupymo kelią, numatant tik būtiniausias išlaidas, o papildomų lėšų eksporto ar užsienio investicijų skatinimui nenumatyta, todėl ir atsipirkimas nebus toks, kokio buvo galima tikėtis.
Vis dėlto, pasak jo, net ir minimalias išlaidas tvarkant protingai, tinkamai pasirenkant Lietuvoje organizuojamus renginius ir konkrečias temas, galima tikėtis teigiamos ekonominės grąžos ar bent jau pakankamai mažų nuostolių.
„Čia pateikti tik labai apibendrinti skaičiai, mes analizavome kiekvienos ministerijos planus tiek personalo, tiek kitoms išlaidoms, kokį kiekį renginių jos žada rengti, analizavome ministerijų tarpusavio santykių svorius. (...) Suformuotos aiškios rekomendacijos, ką kiekviena įstaiga turi kitaip daryti. Reikia nuolat palaikyti ryšį tarp ministerijų, skatinti kuo geresnį tematinį renginių naudojimą“, – aiškino L. Dičpetris.
„Ernst&Young Baltic“ galimybių studiją „Sprendimai dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. biudžeto“ parengė Užsienio reikalų ministerijos užsakymu. Studija kainavo 60 tūkst. litų, kurie buvo skirti iš ES socialinių fondų lėšų.
2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejetas pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Individuali pirmininkavimo atsakomybė Lietuvai teks 2013 m. antrąjį pusmetį.
