REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl susiklostė tokia padėtis ir ko reikia, kad panašios krizės nesikartotų? Atsakyti į šį klausimą bandė apskritojo stalo diskusijos „Neramumai pasaulyje: priežastys, padariniai ir tendencijos“ dalyviai.

REKLAMA

A. Vaišnoras: protestuojantys graikai ir toliau siekia gyventi skolon

„Tie,  kurie turi gamybos priemones, suinteresuoti gaminti daugiau. O jeigu norima gaminti daugiau, būtinai reikia vartoti. Todėl Vakaruose sukurtas didžiulis vartojimo  „bumas“. Dabar visi stengiasi vartoti, o to vartojimo užtikrinimas nukeliamas į ateitį. Prasideda masinis kreditavimas ir jo, kaip galimybės šiandien plėsti vartojimo apimtį, dievinimas“, – dalijosi mintimis teisininkas Alfonsas Vaišnoras.

REKLAMA
REKLAMA

Svarstydamas, kas sukėlė krizę, jis kritikavo gyvenimą skolon, kai vis didėjantis vartojimas užtikrinamas „mūsų būsimų pareigų vykdymo pagrindu“.

„Dabar ateitis kuria dabartį, mes vartojame ateities pareigų įvykdymo sąskaita, kreditų sąskaita. Mūsų pareigų vykdymas nukeltas į ateitį. O ateitis sunkiai prognozuojama, todėl atsiduriame neapibrėžtoje padėtyje: jeigu netenkama darbo,  susergama, pralaimima konkurencijoje, pareigos lieka, o galimybių jas vykdyti nelieka. Pavyzdžiui, Graikijoje žmonės protestuoja prieš vyriausybę, nesuvokdami, prieš ką jie iš tikrųjų protestuoja. Juk jie protestuoja reikalaudami palaikyti tą patį vartojimo lygį, kurį turėjo kreditų pagrindu. Ir kai vyriausybė dabar sako, kad vartojimas turi būti subalansuotas su pareigų vykdymu, atsiranda nustebimas ir kova už pseudo žmogaus teises“, – aiškino A. Vaišnoras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, vartotojiška visuomenė pasidarė agresyvi ateinančių kartų atžvilgiu, ir būtent ateinančios kartos turės mokėti už dabartinį mūsų vartojimo apimtį.

„Vienintelė išeitis, kuri yra šiandien – vartoti tiek, kiek yra įvykdyta pareigų, kiek yra sukurta“, – dėstė savo požiūrį A. Vaišnoras.

R. Paulauskas: krizes sukelia vartotojiška visuomenė ir neatsakinga valdžia

Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas aiškino, kad iš pradžių tobulėjant technologijoms, o paskui – iškeliant gamybą į pigesnės darbo jėgos šalis, daug žmonių Europoje liko be darbo. Kita vertus, europiečiai paprasčiausiai ėmė kratytis kai kurių darbų.

REKLAMA

„Niekas nenori dirbti tokių darbų, kur reikia prisiimti rimtą atsakomybę arba sunkių darbų. Visi nori gyventi „glamūriniame“ pasaulyje. Paradoksas: ES yra apie 10 proc. bedarbių, bet nėra kam dirbti. Pasikvieskime imigrantus. Bet jie dažniausiai atvažiuoja ne dirbti tuos juodus darbus, o gauti, jie atvažiuoja vartoti“, – dėsto savo požiūrį R. Paulauskas.

Jis išreiškė nuomonę, kad dėl to kalta pati demokratinė sistema.

„Atsiradus galimybei naudoti niekuo nepadengtus pinigus, labai lengvai kiekviena valdžia žadėjo tiems nereikalingiems žmonėms. O iš kur gavo tuos pinigus? Kai valstybės pradėjo skolintis iš pasaulio rinkų, prasidėjo problemos. Buvo pigūs pinigai paleisti – skatinti vartojimą. Dešimtmetis po dešimtmečio skolintais pinigais buvo palaikomas vartojimas“, – aiškino R. Paulauskas.

REKLAMA

Jo teigimu, kiekvienas amerikietis, jeigu valstybės skolą padalintume jiems, būtų skolingas 47 tūkst. dolerių. „O lietuviui tenka tik 4 tūkst. Ir tai tik pastaraisiais metais tiek susidarė. Iki A. Kubiliaus skolinimosi lietuvis praktiškai buvo nieko neskolingas palyginti su amerikiečiais ar ES valstybių gyventojais. Prancūzijoje, Italijoje skola vienam žmogui siekia apie 30-40 tūkst. dolerių, – skaičiavo R. Paulauskas. – Problemas visuomenė sprendė ne dirbdama, ne gamindama produktą, o vartodama ir gyvendama iš skolintų pinigų. Ir šiandien atėjo metas, kai prasideda šitokio gyvenimo pasekmės“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas Povilas Gylys diskusijoje taip pat tvirtino, kad šiandienos problemų pagrindas – vartotojiška visuomenės filosofija.

„Mes gyvename ateities kartų sąskaita. Kas privedė prie krizės? Tai žmonės, kurie suko finansinius produktus. Finansų rinkos valdo dabartinę situaciją, bet jos drebėdamos tik pablogina Graikijos ir kitų šalių padėtį. Todėl prireikė konvulsiškai priiminėti euro zonos gelbėjimo planą“, – sakė jis.

Z. Balčytis: kad vėliau turėtume naudos, dabar visi turime ,,susimesti“

Ar išliks po krizės ES? Atsakydamas į  šį diskusijos dalyvių klausimą europarlamentaras Zigmantas Balčytis teigė, kad  visos šalys tuo suinteresuotos.

REKLAMA

„Pasaulio negalima suskaldyti į labai mažas teritorijas. Žymiai geriau, kad tas pasaulis pasidalintų į  regionus ir su jais būtų galima tartis. Tai padeda užtikrinti stabilumą“.

Tačiau, anot europarlamentaro, jeigu norime išsaugoti dabartinę struktūrą, daug ką reikės keisti.

„Dabartinė situacija iššaukta tam tikrų praeities sprendimų. Ir šiandien mes neturime kito kelio, tik bandyti pertvarkyti daugelį sričių. Ne be reikalo ir euro zonos mechanizmas sukurtas – ateityje valstybės privalės deleguoti dalį funkcijų koordinuojant ekonomikas, užtikrinant bendras energetinio saugumo ir kitas strategijas. Tikriausiai bus ir kokia nors fiskalinė ar finansų institucija bet et, pavyzdžiui, mokestinė sistema turėtų būti žymiai aiškesnė. Tik taip pasieksime bendro ekonomikos atsigavimo, kuris leis efektyviau išnaudoti turimus resursus“, – sakė Z. Balčytis.

REKLAMA

„Aš nematau kito kelio. Arba kairės – bet mes jau ten esame buvę,  arba – išsivysčiusių valstybių nueitas demokratijos kelias, – kalbėjo jis apie ES perspektyvas. – Ir vienas iš svarbiausių dalykų yra solidarumas. Šiandien yra bėda, ir visi turime „susimesti“ savo intelektinį potencialą, savo gamybinius potencialus, pinigus, kad po to turėtume naudos“.

Taip pat skaitykite:

Ką krizės įveikimo planas duos Europai ir Lietuvai?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų