Šiuo metu Generalinė miškų urėdija su Tautos prisikėlimo partijos deleguoto aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir Vyriausybės pritarimu Lietuvos miškuose aktyviai diegia automatinę miškų gaisrų stebėjimo sistemą, kuri miškų urėdijoms kainuos 43,7 milijonus litų.
Seimo narys Almantas Petkus ragina visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kaip konservatorių ir jų partnerių „dėka“ yra švaistomos Europos Sąjungos lėšos.
Vidutiniškai kiekviena miškų urėdija į minėtos sistemos diegimą turės investuoti nuo 2 iki 2,2 milijonų litų. Parlamentaro A. Petkaus teigimu, konkursą laimėjo 16 milijonų litų brangesnį nei konkurentai pasiūlymą pateikusi įmonė, todėl Generalinės miškų urėdijos vykdomais pirkimais susidomėjo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, skelbiama parlamentaro pranešime.
„Gaisrų „sezonas“ Lietuvoje vidutiniškai trunka 3 mėnesius ir tik 40 procentų miškų yra degūs. Milijoninių lėšų pareikalausiančių sistemų diegimas yra ekonomiškai nepagrįstas ir visiškai neefektyvus, nes apmokėti bokšteliuose budinčių ir teritoriją stebinčių žmonių darbą miškų urėdijoms kainuoja ženkliai mažiau. Projekto įgyvendinimo kaštai yra labai dideli ir sunkiai suvokiama, kam jų tokių reikia, nebent kas nors iš to tikisi gauti ir naudos.“, – teigė parlamentaras „tvarkietis“ Almantas Petkus.
Šiuo metu Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos, kurias pateikė konservatorius Justinas Urbanavičius. Jose numatoma, kad miškų urėdijos galės konsoliduoti nuosavas lėšas bendram ilgalaikiam turtui įsigyti, tačiau projekte nėra aptarti lėšų konsolidavimo atvejai, kas priims sprendimus dėl šių lėšų kaupimo bei kontroliuos jų panaudojimą. Nekonkreti įstatymo projekto formuluotė, anot Seimo nario A. Petkaus, suteiks galimybę ir toliau neskaidriai naudoti konsoliduotas urėdijų lėšas
