lėšos

Kitų metų pradžioje Lietuvoje pradėsiant veikti elektroninei kelių rinkliavos sistemai, vadinamajam  e. tollingui, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad  iš jos į Kelių fondą planuojama surinkti iki 150 mln. eurų per metus, tačiau pabrėžia, kad tai priklausys nuo situacijos logistikos sektoriuje. „Mes vertinome tarp 125–150 milijonų. Šiuo metu apie 70 milijonų yra surenkama iš vinječių.

Lietuvos policijos duomenimis, šiemet sukčių iš gyventojų išviliotų pinigų suma jau pasiekė beveik 12 mln. eurų. Policija pažymi, kad šiuo metu populiariausiais sukčiavimo būdais ir toliau išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. O pastaruoju metu sukčiai dažniau apsilanko ir gyventojų namuose ir paima gyventojų pinigus.

Gana trumpam paskelbtas oro pavojus dėl drono Lietuvai galėjo kainuoti 19 mln. eurų, o jei tokių dronų antskrydžių daugės, tai padarys didelę žalą šalies ekonomikai. Ekonomistas skaičiuoja, kokią tiesioginę žalą patiriame net tada, kai dronas praskrenda niekur nenukritęs. Oro pavojaus metu visos įmonės privalo laikytis Vyriausybės nurodymų ir staiga stabdyti darbą, o visi darbuotojai turi skubėti į priedangas.

Teisėsaugai atliekant tyrimą dėl tuščiose auditorijose vykusių ūkininkams skirtų mokymų, finansuojamų Europos Sąjungos (ES) lėšomis, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Fortunatas Dirginčius tikina, kad nustačius žalą europiniams fondams būtų siekiama lėšų išieškojimo.  „Mes savo ruožtu taip pat inicijavome pažeidimų tyrimą. Dabar ikiteisminį tyrimą jau atlieka teisėsaugos institucijos, tai mes lauksime tų rezultatų.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Maždaug aštuoniems iš dešimties vaikų dienos centrų stinga lėšų, kitąmet jų papildomai reiktų apie 6,8 mln. eurų, rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta analizė. Kaip antradienį pranešė tinklas, 325 vaikų dienos centrų iš 58 savivaldybių apklausa parodė, kad beveik 80 proc. jų trūksta lėšų sklandžiai veiklai. Daugiausia – beveik 73 proc. – apklaustų vaikų dienos centrų nurodė, jog lėšų stinga darbuotojų atlyginimams.

Lietuva birželį turėtų gauti dar 153 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF), sako finansų viceministras. Be to, rudenį bus teikiamas paskutinis – daugiau negu 1,1 mlrd. eurų paramos ir paskolos – prašymas.    „Pagal šeštąjį prašymą, jeigu Europos Komisija teigiamai įvertintų, tai birželio mėnesį numatome gauti 153 mln. eurų atskaičius avansus“, – trečiadienį Seimo Audito komitete trečiadienį teigė Darius Sadeckas.

Prokuratūra teismui pateikė ieškinius, kuriais prašo iš Alytaus bei Vilkaviškio rajonų, Marijampolės savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas.  Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, šiuos ieškinius pateikė tyrimus atlikę Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai siekia. Jie siekia, kad politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų 66 tūkst. eurų.

Tarptautinės naudotų daiktų tarpusavio prekybos platformos „Vinted Group“ pelnas pernai sumenko 19 proc. ir siekė 62 mln. eurų. Tuo metu „Vinted“ EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją)  mažėjo 5 proc. iki 151 mln. eurų, o pardavimo pajamos augo 38 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. eurų.

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ suteikė 7 mln. eurų paskolą statybinių medžiagų prekybos, betono bei gelžbetonio gaminių ir statybos bendrovei „Concretus group“.  Gautas lėšas įmonė investuos į veiklos plėtrą.

Gynybos pramonei, civilinei saugai, kariniam mobilumui, energetikos objektų saugumui bei socialiniam būstui bei kitoms reikmėms bus paskirstyta papildomai apie 0,54 mlrd. eurų europinių lėšų, nusprendė Vyriausybė. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui didesniam šių sričių finansavimui perskirstyti dalį ES 2021–2027 metų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) plano lėšų. 0,5 mlrd.

Lietuva penktadienį gavo dar 50 mln. eurų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, kurių išmokėjimas anksčiau buvo sustabdytas šaliai tik iš dalies įgyvendinus vieną iš įvertintų plano rodiklių. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Visa ketvirtojo RRF mokėjimo prašymo, kurį Lietuva pagal jai skirtą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą pateikė pernai rugpjūtį, suma sudarė 598 mln. eurų (arba 515 mln.

Po sausį įsigaliojusios reformos sukčiai jau bando išvilioti iš gyventojų II pakopos pensijų fondų atsiimtas lėšas. Generalinis policijos komisaras Artūras Paulauskas sako, kad kol kas tokie atvejai yra vienetiniai, tačiau policija jau ruošiasi ir su nerimu laukia pirmojo metų ketvirčio pabaigos, kai lėšos pasieks didesnį skaičių gyventojų.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja apie galimybes gauti valstybės apmokamas paslaugas ir paaiškina, kaip jomis pasinaudoti. Šį kartą dėmesys skiriamas slaugos paslaugoms namuose, kurios tampa vis svarbesnės senėjant visuomenei ir augant slaugos poreikiui. Pasak VLK, tokios paslaugos leidžia žmonėms gauti reikalingą pagalbą jiems įprastoje aplinkoje.

Valstybės maisto rezervo auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė sako, jog 2022–2024 metais liko nepanaudota 40–65 proc. šioms atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano.  „Lėšų panaudojimas rodo, kad nebuvo iš tikrųjų tam skiriamas tinkamas dėmesys. Nuo 2022 metų iki 2025 metų išleista yra 12,6 mln.

Lietuvai dar neatsiskaičius už dvi reformas, už kurias turėtų būti išmokėtos likusios ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšos, susisiekimo ministras sako, kad jos bus įgyvendintos iki šių metų vidurio ir likusias RRF lėšas Lietuva gaus.

Lietuvą trečiadienį turėtų pasiekti beveik 0,5 mlrd. eurų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšų. Lietuvai bus pervesta 464 mln. eurų pagal ketvirtąjį RRF pinigų išmokėjimo prašymą pasiekus 39 plano rodiklius.  Ta proga finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas rengia spaudos konferenciją, kurioje apžvelgs RRF plano įgyvendinimo eigą ir perspektyvas.    Netrukus Finansų ministerija turėtų paprašyti Europos Komisijos dar 58,6 mln.

Lietuvai šią savaitę tikintis sulaukti beveik 0,5 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) plano lėšų Finansų ministerija netrukus tikisi gauti dar beveik 60 mln. eurų. Jos teigimu, Lietuva pasirengusi gauti visas ketvirtuoju prašymu jai numatytus pinigus – 598 mln. eurų (atskaičius avansus – 515 mln. eurų), nes jau įgyvendinti visi būtini įsipareigojimai.

Lietuvą kitą savaitę turėtų pasiekti beveik pusę milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano lėšų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pernai rugpjūtį Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) ketvirtąjį prašymą išmokėti dalį šaliai numatytų fondo pinigų. Jame nurodyta, kad Lietuva įvykdė 40 įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė 2021 m., kai ES valstybių vadovų iniciatyva buvo sukurtas RRF planas.

Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.

Iki 2026-ųjų pradžios likus keliems mėnesiams, Krašto apsaugos ministerija (KAM) panaudojo kiek daugiau nei pusę šiems metams gynybai skirtų lėšų, pirmadienį skelbia naujienų portalas „15min“. „Šiuo metu jau panaudota apie 54 proc., nepanaudota – apie 46 proc. Toks lėšų panaudojimo tempas, vertinant spalio 1 dienos duomenis, laikomas įprastu metų eigoje“, – naujienų portalui nurodė ministerija.

Euro zonoje ketvirtadienį įsigalioja mokėjimų sistemos pokytis, kai mokėjimo paslaugas teikiančios finansų įstaigos privalės patikrinti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.  Kiekvieną kartą, kai asmuo norės atlikti pavedimą, mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos tikrins, ar nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas sutampa su žmogaus ar įmonės, kuriai priklauso nurodytas sąskaitos numeris, duomenimis.

Vyriausybei ruošiantis parlamentui teikti antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų vieną kartą atsiimti 25 proc. lėšų ir lengviau pasitraukti iš kaupimo, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą kitąmet tai galėtų didinti 0,2 proc. punkto, skaičiuojant 10 proc. atsiimtų lėšų daliai, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Amžiaus projektui, europinei geležinkelio vėžei „Rail Balticai“ trūksta net 11 milijardų eurų. Bet pinigų nėra ir neaišku, kada bus. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad viskas vyksta pernelyg lėtai, o latviai jau pradėjo erzinti ir Briuselį, iš kurio Baltijos šalys ir prašo trūkstamų milijardų. Pačioje Latvijoje premjerė jau atleido ir susisiekimo ministrą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prieš keliolika metų Kaune buvo susprogdintas prastos būklės Panemunės tiltas.

Kinija didina muitus JAV prekėms nuo 84 iki 125 proc., penktadienį pranešė valdžios institucijos, besitęsiant prekybos karui, kurį pradėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Atsakomieji muitai įsigalios balandžio 12 d. Pekino pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Vašingtonas ketvirtadienį patikslino, kad į Jungtines Valstijas importuojamoms kiniškoms prekėms bus taikomas ne 125 proc., kaip buvo teigiama anksčiau, o 145 proc. tarifas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle praneša, kad gyventojai, ypač senjorai, gali pasinaudoti privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovė susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto senjorais ir priminė jiems svarbią informaciją apie PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.

Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių įdarbinti per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ILTE vadovas sako, jog indėlininkai gautų grąžą, jų lėšos būtų saugios, be to, jie galėtų bet kada atsiimti pinigus.

Praėjusiais metais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įsigyta lankytojų bilietų už daugiau nei 100 tūkst. eurų, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Didžioji dalis lėšų skirtos gamtos objektų, rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui, taip pat švietėjiškai gamtosauginei veiklai vykdyti. „Lankydamiesi nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose keliautojai dažnai nepagaili euro bei įsigyja lankytojo bilietą.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) priėmė Vyriausybės ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), kurio dalis yra ESBT, svetainėje yra nuoroda į procedūrą „Lietuva prieš Komisiją“ su bylos numeriu, tačiau be išsamesnės informacijos.

Regionams skiriamos nemažos lėšos, tačiau dėl griežto centralizuoto reglamentavimo jas sudėtinga panaudoti pagal merų lūkesčius, sako laikinasis Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis. „Lėšos, kurios yra skiriamos šitame finansavimo periode regionams, yra nemažos, 1,6 mlrd. eurų, ir tai yra dideli pinigai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Klišonis.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais suderinami anksčiau priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia lanksčiau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Tokiems Finansų ministerijos siūlymams Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Taip pat šiais pakeitimais norima leisti perkelti likusias lėšas į kitus metus, sudaryti ilgesnes nei vienų metų biudžeto naudojimo sutartis, prailginti strateginių veiklos planų patvirtinimo terminus.

 Siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbdavių per trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) šiam tikslui įgyvendinti suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų. „Ši priemonė yra svarbi Lietuvos vertės pasiūlymo dalis, padedanti į šalį pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų iš užsienio ir užsienio investuotojų.

Pirmadienį Ukraina pareiškė taip ir nesulaukusi 16 mlrd. eurų paramos, surinktos per dvi donorų konferencijas, surengtas Lenkijoje 2022 m. Rusijos invazijos pradžioje. Karui trunkant jau trečius metus, Kyjivas nerimauja dėl karinės ir finansinės paramos. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas per spaudos konferenciją sakė, kad per du renginius 2022 m. buvo surinkta 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų. „Ukraina iš to nieko negavo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia planuojanti skaitmeninti lietuvių kalbą nuo tekstų iki garso: bus kuriamas garsynas ir 4 skirtingi tekstynai. „Spartindami su lietuvių kalba susijusį technologinį progresą, turime sukurti tam skirtus išteklius – garsyną ir tekstynus. Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus.

Siekiant išvengti galimo Seimo narių piktnaudžiavimo parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis reikia sisteminių sprendimų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, problemą reikėtų spręsti panašiai, kaip ir keičiant savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarką po to, kai paaiškėjo nederamo išmokų naudojimo atvejai.

Seime gali būti keičiama parlamentinių lėšų skyrimo tvarka, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą. „Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ praneša, jog pagaliau bus galima susigrąžinti JUDU / Vilniečio kortelės e. piniginėje esančias lėšas. Iki šiol tai nebuvo galima padaryti. „Klientų patogumui pristatome naują funkcionalumą, leidžiantį dar greičiau ir paprasčiau susigrąžinti JUDU / Vilniečio kortelės e. piniginėje esančias lėšas. Taip pat šiuo įrankiu galės pasinaudoti ir tie, kurie bilietą įsigijo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nepanaudojo“, – rašoma pranešime.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų. Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln.

Net trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų atsiimtų lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, jei tik atsirastų tokia galimybė. Tokiais apklausos rezultatais dalijasi pati Pensijų fondų asociacija. Ketvirtadalis tokių žmonių investuotų savarankiškai, o dešimtadalis pirktų daiktus, dar tiek pat pinigus atsiimtų be jokio išankstinio plano.  Pensijų fondų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad pinigus pensijų fonduose ramybėje paliktų tik 26 proc.

Pasaulį apskriejo žinia, kad staiga mirė 33 metų, penkių vaikų mama Chelsea Turvey iš Coolumo. Šeima liko sugniuždyta. Chelsea Turvey su vyru Džeimiu ir vaikais Atrėju, Aleksiu, Kruize, Džeksonu ir Tysonu ką tik atšventė aštuonerių metų vestuvių metines. Jos mirties priežasties šeima nepaskelbė. Geriausia M. Turvey draugė Hollie Simpson gedinčios šeimos vardu pradėjo rinkti lėšas, kad padėtų suteikti paramą sunkiomis akimirkomis, rašo dailymail.co.uk.

Seimo Kultūros komitetas prašo Vyriausybės kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų šimtmečio Dainių šventei, kino projektams, Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje, teatro saulės elektrinei. Praėjusią savaitę svarstydami 2024 metų biudžeto projektą komiteto nariai nutarė, kad kai kurie prašymai skirti daugiau lėšų yra pagrįsti. Kultūros komitetas siūlo kitų Lietuvos kino centro biudžetą padidinti dar 3 mln. eurų.

 Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

Pabradės poligone vyksta vienos didžiausių statybų Baltijos šalių istorijoje. Už 150 mln. eurų greitu metu iškils naujas karinis miestelis, skirtas itin aukštos parengties NATO kariams. Tokie kariai, esant krizinei situacijai arba iškilus karinei grėsmei, į Lietuvą turėtų atvykti per 24 valandas. O kareivinėse įprastu metu turėtų gyventi Lietuvos kariai arba kiti NATO sąjungininkai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų teisinį reguliavimą, nustačiusi, kad dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, parlamentarai sako, kad prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis. Visgi maišelių naudojimui nemažėjant, politikai neatmestų, kad gali pasiūlyti griežtinimų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pagrindinis prioritetas nuo šiol bus sustabdyti Europos Sąjungos (ES) lėšų grobstymą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nepaisant Jonavos savivaldybę sudrebinusio „čekių“ skandalo, jos meras Sinkevičius perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. O kadangi galimo neskaidrių lėšų iššvaistymo skandalai dabar purto daugybė šalies savivaldybių, asociacija pasiūlė visiems bendrai atsiprašyti žmonių dėl lėšų grobstymo skandalo. Tačiau šalies merai nutarė, kad atsiprašinėti žmonių visiems drauge jiems nėra reikalo.

Visuomenininkas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas tęsia akciją „Skaidrinam“. Šį sykį jis viešina Kauno rajono tarybos narių lėšas. „Vilija Blinkevičiūtė ir TSLKD komisijai vadovaujanti Aiste Gedviliene – štai jums iššūkis.