lėšos

Utenos rajono savivaldybės taryboje konservatoriams atstovaujanti Eglė Zarankaitė pranešė į rajono biudžetą grąžinusi 19,3 tūkst. eurų – visą per buvusią kadenciją jai kanceliariniams poreikiams išmokėtą sumą.   „Būdama Tarybos nare buvau studentė, nedirbau, pajamų neturėjau, mane finansiškai remdavo artimi šeimos nariai. Panaudotos aštuonios skirtingos kortelės mokėjimams buvo tik artimų šeimos narių.

Lėšų įsisavinimo skandalui krečiant šalies savivaldybes, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad esama tvarka dėl atsiskaitymo už tarybos narių išlaidas yra labai gera ir nemato reikalo jos keisti. Tai kritikuoja visuomenininkas Andrius Tapinas ir pabrėžia, kad jis ir dar du Matijošaičiai per kadenciją iš kauniečių „susisėmė“ 111 332 eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį ketina aiškintis dėl mokesčių pertvarkos paketo likimo, kaip išeiti iš ekonominės recesijos, kur bus naudojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Dabartinis Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas nuo 2012 metų, kai pradėjo dirbti taryboje, išleido 33 tūkst. eurų arba vidutiniškai 273 eurus per mėnesį, rodo tarybos narių ataskaitos. Didžiąją dalį išlaidų dabartinis meras skyrė transportui: jos kelias kadencijas trukusio jo darbo taryboje metu per ketvirtį siekė nuo 2 tūkst. litų (579 eurų) 2012-aisiais iki 900 eurų pirmąjį šių metų ketvirtį – maksimalią leidžiamą sumą praėjusios kadencijos tarybos nariams.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog esama tvarka dėl atsiskaitymo už tarybos narių išlaidas yra labai gera ir nemato reikalo jos keisti. Taip jis reagavo į pastaruoju metu keliamas abejones, ar tarybos nariams skiriamos lėšos buvo naudojamos skaidriai bei prezidento raginimus trauktis trims ministrams, anksčiau dirbusiems šios savivaldybės taryboje. „Šiaip atėjęs 2011 metais į Kauno miesto tarybą, tokią tvarką, kuri egzistuoja dabartės, aš radau prieš tai tarybos padarytą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė per porą metų, kuriuos dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, išleido apie 4,5 tūkst. eurų arba vidutiniškai 248 eurus per mėnesį, rodo skelbiamos tarybos narių ataskaitos. Laisvės partijos lyderė Vilniaus taryboje dirbo 2015–2016 metais, prieš tapdama Seimo nare. Savivaldybės duomenimis, tarybos nariai per mėnesį maksimaliai galėjo išleisti 300 eurų per mėnesį. Didžioji dalis jos išlaidų minėtais laikotarpiais buvo skirta transportui.

Į posėdį antradienio vakarą rinksis valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas – jis spręs, ar įkurti darbo grupę, kuri aiškintųsi situaciją dėl konkrečių politikų, galbūt neskaidriai naudojusių savivaldos išmokas. „Priežiūros komitetas rinksis aptarti susidariusią situaciją. Numatyta kurti darbo grupę nagrinėti konkretiems atvejams“, – BNS nurodė partijos atstovė Raminta Keršytė.

Visuomenininkas Andrius Tapinas ir toliau vykdo savivaldybių tarybų išlaidų skaidrinimo akciją. Pirmadienį jis pasidalino situacija Kaune. Skelbiama, kad per nepilną kadenciją iš miesto biudžeto Kauno tarybos nariams išmokėta 1.6 mln. eurų.  „Utenoje tyrimą pradėjo prokurorai, su Jonava dabar derinu savo viešnagę savivaldybėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia įteikusi premjerei atsistatydinimo pareiškimą. „Aš dar vakar pateikiau pareiškimą atsistatydinti ministrei pirmininkei. Labai ja pasitikiu ir gerbiu jos pasitikėjimą. Ministrės pirmininkės rankose sprendimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė. „Tikrai nesilaikiau niekada įsikibusi šios pozicijos.

Po premjerės Ingridos Šimonytės aštrių žodžių paaiškėjo, ant kurio ministro krenta šešėlis dėl galimo lėšų grobstymo. Ketvirtadienį ryte I. Šimonytė teigė, kad jei tikrai pasitvirtintų informacija, kad eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, dabartinis ministras neskaidriai įsisavino lėšas, tai jis turėtų atsistatydinti. Apie tai I. Šimonytė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį ryte.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad vienas iš jos dabartinių Vyriausybės narių turėtų atsistatydinti, jei tikrai pasitvirtintų informacija, kad eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, neskaidriai įsisavino lėšas. Apie tai I. Šimonytė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį ryte. „Jeigu pasitvirtintų, kad tai yra tiesa, tai tuomet, manau, kad čia didelių diskusijų net nebūtų“, – teigė I. Šimonytė.

Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė, kad per ateinančius metus panaikins 1 500 darbo vietų, dėl lėšų stygiaus siekdamas sumažinti šimtamilijonines išlaidas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC) teigė, kad dėl numatomo humanitarinės pagalbos biudžeto sumažėjimo per ateinančius dvejus metus bus priverstas gerokai apkarpyti išlaidas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidriai leidžiamų kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšų, galimų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų.   Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. „Galiu patvirtini, kad tie straipsniai“, – penktadienį BNS informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Julija Gorovniovaitė.

Devynioms tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms šiems metams skirta 1,687 mln. eurų. Ši suma truputį didesnė nei šios bendruomenės gavo pernai, tuomet paskirstyta 1,597 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 1,55 mln. eurų – skirta Lietuvos vyskupų konferencijai. Krikščionių katalikų bendruomenei priklauso didžioji dalis šalies gyventojų. Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 81,3 tūkst. eurų. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai paskirti 15,1 tūkst.

Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų, rašoma pranešime spaudai. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę nusprendė, jog vieno iš Krikščionių sąjungos kandidatų 33 partiečiams pervestos lėšos, kad šie galėtų sumokėti užstatą praėjusiuose Seimo rinkimuose, buvo neteisėtas finansavimas. VRK taip įvertino beveik 44,9 tūkst. eurų, kuriuos partijos kandidatas rinkimuose Jonas Viesulas partijos vadovų prašymu pervedė kolegoms. Krikščionių sąjunga pripažinta šiurkščiai pažeidusi Politinių partijų įstatymą. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

Lietuva jungiasi prie naujo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atsparumo ir tvarumo fondo  – jo lėšomis bus remiamos Ukrainos ir besivystančių šalių struktūrinės reformos.  Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui fonde, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pasauliui išgyvenant šoką po šoko būtina didinti pažeidžiamiausių valstybių atsparumą pandemijoms, klimato kaitai, itin didelėms energijos kainoms.

Šiemet sausį–spalį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 13,062 mlrd. eurų pajamų – 21,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamos per dešimt mėnesių sudarė 90 proc. metinio pajamų plano, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Vien į valstybės biudžetą gauta 10,622 mlrd. eurų – 20,4 proc. daugiau. Iš mokesčių gauta 9,952 mlrd. eurų – 20,9 proc.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Seimo kanceliarija prašo skirti daugiau lėšų kitų metų parlamentarų komandiruotėms, nes šiemet jų pritrūkta. Prašymą penktadienį bendru sutarimu palaikė parlamentinis Europos reikalų komitetas (ERK). „Pasiųskime stiprų signalą bendru sutarimu (...) Politikoje, kai veikia kairė ir dešinė kartu, daugiau pasiekiame“, – teigė ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.  2023 metų biudžeto projekte Seimo narių komandiruotėms numatyta 475 tūkst. eurų.

Kitų metų biudžeto projekte numatyti asignavimai didėja Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija. Anot ministerijos, daugiau nei pusė papildomų asignavimų bus skiriama darbo užmokesčiui padidinti, taip pat minimalios mėnesio algos bei bazinės socialinės išmokos augimui, didesnėms komunalinėms išlaidoms, kylančioms kuro kainoms kompensuoti.

Aplinkos ministerija siūlo laidoti urnas su pelenais kolumbariumuose savivaldybių lėšomis – žmonėms tai nebekainuotų, taip pat siekiama nustatyti draudimą kape su urna laidoti ant viršaus. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo, juo taip pat siūloma nustatyti kapavietės kremuotiems palaikams dydį – 1,32 kv. metro.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Iš šiems metams skirtų asignavimų teismams Vyriausybė dalį planuoja „permesti“ nagrinėjantiems migrantų bylas. Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma 320 tūkst. eurų sumažinti lėšas Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Vilniaus regiono apylinkių teismams. Šiomis lėšomis, iš jų 316 tūkst.

Seimas svarstys siūlymą leisti mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigoms tvarkyti specialius asmens duomenis. Taip siekiama Lietuvos banko licenciją turinčioms įstaigoms leisti atidaryti klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pristatė tai numatančias Mokėjimo įstatymo pataisas.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Lietuvos savivaldybės gali teikti paraiškas infrastruktūros projektams finansuoti. Tam iš viso skiriama 10 mln. eurų.  Pasinaudojus parama, savivaldybės galės įrengti ir tobulinti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vengrija tikisi, kad „geresnis bendradarbiavimas“ su Europos Komisija  leis atblokuoti milijardus eurų įstrigusių lėšų, sakė deryboms vadovaujantis ministras, šalies ekonomikai patiriant vis didesnių sunkumų. Briuselis iki šiol atsisako patvirtinti pagalbos paketą Vengrijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, lėšų dėl įtariamo teisinės valstybės principų pažeidimų ir numanomos korupcijos.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą, skolina 5 mln. eurų logistikos ir transporto grupei „cargoGO“, penktadienį pranešė įmonė ir VIVA.    Paskola bus skirta apyvartiniam kapitalui, kurio bendrovė pritrūko plėsdama vilkikų parką ir atidarydama naujus techninio aptarnavimo centrus užsienyje, sako „cargoGO“ atstovas.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Remiantis praėjusią savaitę Estijos vyriausybės patvirtinta „Rail Baltica“ 2022 metų tarpine ataskaita, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad projektui finansuoti reikalingos lėšos nebus gautos laiku, o pagrindinės linijos projektavimas taip pat gali vėluoti.

Europos investicijų banko valdomas ES Modernizavimo fondas Lietuvai skyrė 85 mln. eurų. Lėšos skiriamos modernizuoti energetikos sistemas, sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.  Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sako, kad ši finansinė injekcija leis pradėti projektus, spartinančius energetikos pertvarką reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Piniginei socialinei paramai gyventojams savivaldybės pernai panaudojo 128,1 mln. eurų – 57,3 proc. visų skirtų lėšų (223,3 mln. eurų).   Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti. Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Žengtas dar vienas žingsnis aukšto meistriškumo sportininkams svarbių permainų link: Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam Sporto įstatymo pakeitimų projektui. Jame numatoma padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, išplėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų ratą ir valstybės lėšomis jiems užtikrinti socialines garantijas. Tam valstybė skirs 2,06 mln.

Seimo kanceliarija rengiasi tvarkyti parlamento rūmų prieigas, fontaną, įrengti apsauginius kuoliukus, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Kaip portalui teigė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, šiuo metu jau tvarkomas Sausio 13-osios memorialas. „Toliau planuojama tiek aikštės, tiek fontano rekonstrukcija, tiek kartu bus integruoti VAT (Vadovybės apsaugos tarnybos – BNS) pasiūlymai dėl saugumo padidinimo.

Asmenys, prisidengę svetimais vardais, renka lėšas neva Ukrainos karinėms pajėgoms – organizacija „Stiprūs kartu“ jau kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. Taip pat artimiausiu metu planuojama kreiptis į teismą, siekiant panaikinti prieš dešimt dienų priimtą Registrų centro sprendimą registruoti juridinį asmenį „Mes stiprūs kartu“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai yra bandymas manipuliuoti visuotinai žinomo ir oficialiai registruoto mūsų organizacijos pavadinimu.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldytos dešimties įmonių lėšos, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Anot FNTT, be Rusijos kapitalo energijos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, dar aštuonioms įmonėms Lietuvoje pritaikyti ribojimai.

Lietuvos bankas (LB) teigia, jog visos bankų sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos. Anot LB pranešimo, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu, pastarosios ir centrinis bankas  dirbs ir savaitgalį, kad užtikrintų sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus.  „Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – teigiama pranešime.

Parlamentinei veiklai skirtų lėšų išvis neturėtų būti, sako Seimo vicepirmininkas darbietis Andrius Mazuronis. „Nematau jokio skirtumo, ar už tą pačią sumą bus šakočių priperkama, ar už tą pačią bus pašto ženklų priperkama ir visa Lietuva apipilama kalėdiniais sveikinimais. Man visos šitos išlaidos yra beprasmybė. Ne vieną kartą sakiau, kad parlamentinių lėšų, kaip tokių, išvis neturi būti“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Nuo liepos Vyriausybei atšaukus karantiną Seimo nariai ėmė intensyviau leisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Liepos–rugsėjo mėnesiais jie panaudojo 437,3 tūkst. eurų, o per devynis šių metų mėnesius iš viso išleido 1,1 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Trečio ketvirčio parlamentinės išlaidos – didžiausios šiemet, pirmą ketvirtį panaudota 275 tūkst., antrą – 393 tūkst. eurų. Keturios dešimtys parlamentarų išnaudojo po daugiau nei 10 tūkst.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

Teisingumo ministerija, atlikusi auditą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiame Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo, sulaukė išvadų, jog perkant ir vykdant statybos darbus, galimai netinkamai atlikta arba neatlikta darbų už 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios situacijos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, šešėlinis Ministras Pirmininkas Ramūnas Karbauskis laišku kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, prašydamas įsigilinti į nepriklausomų užsienio ekspertų pateiktus vertinimus ir užtikrinti, kad daugiau kaip 2 milijardai eurų, kuriuos Lietuva gaus iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui, bus panaudoti skaidriai.

Vyriausybė spręs mokytojų kaitos problemą, tačiau nebūtinai skirdama daugiau lėšų išeitinėms kompensacijoms, sako premjerė Ingrida Šimonytė, opozicijai kritikuojant biudžetą dėl nenumatytų lėšų. „Vyriausybė svarstys paskutinius pakeitimus biudžeto pirmadienį, bet tikrai negaliu pažadėti, kad bus pridėti penki milijonai. Problemą matome ir spręsime, bet spręsime taip, kaip mes manome, kad ją reikėtų spręsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Vilniaus rajone, daugiau nei 200 Galgių kaimo gyventojų tapo įkaitais – centralizuotos vandentiekio trasos nutiestos jau metus, pinigus jas tiesusi įmonė įsisavino, tačiau vandens iki šiol neturi. Žmonės vis dar priversti naudotis tik džiūstančiais šuliniais, pasenusiomis nuotekų talpyklomis ar lauko tualetais, o nauji namai su baldais stovi tušti, nes žmonės neturėdami vandens negali į juos įsikelti. Darbų rangovai ir valdininkai vis žada, kad situacija netrukus bus išspręsta.