lėšos

Susisiekimo ministerija patvirtino, kad savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas gali naudoti želdiniams, juos sodinant vietoje metalinių atitvarų. Ministerija pranešė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į savivaldybių siūlymus ir prašymus.  Pasak ministerijos, jau šiemet išlaidos želdiniams kaip eismo saugumo priemonei, bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, kitais metais įstatyme ketinama patikslinti, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai.

Lietuvoje veiklą pirmadienį pradeda  Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu.  Centrui vadovaus ilgametę patirtį turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis, pranešė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Bendrovei Vakarų Baltijos laivų statykla laimėjus ginčą dėl beveik 40 mln. eurų vertės Lietuvos kariuomenės skelbto jūrinio gelbėjimo laivo pirkimo konkurso ir teismui nurodžius kariuomenei iš naujo vertinti konkurso dalyvių pasiūlymus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia apgailestaujanti, kad laivui skirtos europinės lėšos gali būti prarastos.

Nustačius pažeidimų stabdomas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso – vadinamojo „jausmomačio“ kūrimo projektas. Prietaiso, skirto žmogaus emocinei būsenai matuoti ir ilgalaikėms emocijų bei jausmų kitimo tendencijoms sekti, kūrimui buvo numatyta skirti 678 tūkst. Europos Sąjungos lėšų.  Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atliko papildomą tyrimą ir  nustatė, kad projektas neatitinka reikalavimų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kauno miesto biudžeto išlaidos šiemet, planuojama, sieks 390,4 mln. eurų, pajamos – apie 343,5 mln. eurų, o deficitas – beveik 47 mln. eurų. Šių metų išlaidos, palyginti su 2020 metų patvirtintu planu, didėja 4 proc. arba 15 mln. eurų. Projekte įvertintas 2020 metų išlaidų likutis (32,5 mln. eurų) ir šiemet planuojamos skolintis lėšos (14,4 mln. eurų).  Daugiausia išlaidų numatyta švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, sportui bei kultūrai – jos auga, palyginti su pernai.

Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3128 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 45 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,058 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų sausio 11 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,053 procento.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Vilniaus universitetas (VU) pranešė pradedantis rinkti lėšas Aliaksandro Lukašenkos režimo persekiojamiems baltarusių studentams ir mokslininkams. VU teigia siekiantis suteikti galimybę studijuoti didesniam Baltarusijos piliečių skaičiui, taip pat priimti režimo persekiojamus mokslininkus.

Vilniuje pradėta asfaltuoti Mykolo Lietuvio gatvės atkarpa, jungianti Visorių ir Bajorų gyvenamuosius kvartalus. Tvarkoma beveik pusės kilometro ilgio atkarpa yra tarp Noragiškių ir B. Krivicko gatvių. Darbus, kuriems savivaldybė skyrė apie 67 tūkst. eurų, numatoma baigti iki gruodžio pabaigos. Ateityje bus tvarkoma ir likusi gatvės dalis, pranešė Vilniaus savivaldybė.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB). LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.   Ministrų kabinetas posėdyje svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paydoo Payments“ netinkamai saugojo klientų lėšas ir teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB), todėl privalo sumokėti jai skirtą 27 tūkst. eurų – ji proporcinga pažeidimams, konstatavo teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 13 dieną atmetė „Paydoo Payments“ skundą, kuriuo įmonė prašė pakeisti LB sprendimą – vietoje baudos skirti įspėjimą, o jei šis prašymas būtų netenkintas, sumažinti baudą.

Vilniuje už 24 mln. eurų bus remontuojamos gatvės bei gyvenamųjų namų kiemai. Darbus atliks bendrovės „Kamitra ir ko“, „Grinda“ bei „Kerista“ – su jomis savivaldybė pasirašė dvi tokios vertės sutartis.  „Kamitra ir ko“ kartu su „Grinda“ už 12 mln. eurų remontuos gatves ir kiemus šiaurinėje Vilniaus dalyje – Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijose, o „Kerista“ už 12 mln.

Susisiekimo ministerija kelių, dviračių bei pėsčiųjų takų projektams perskirstė dar apie 9 mln. eurų iš 150 mln. eurų paketo, numatyto investuoti į kelius mažinant koronaviruso pasekmes ekonomikai.  Kaip BNS sakė susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas, šie pinigai naujiems projektams skirti sutaupius lėšų po viešųjų pirkimų procedūrų bei atsisakius dalies projektų, kurių nebus spėta įgyvendinti šiemet. „Konkurso būdu perkant paslaugas – darbus, buvo sutaupyta lėšų, apie 9 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmadienį pranešė paskirsčiusi daugiau nei 200 tūkst. eurų šalies sporto federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybų rengimui. Lėšos skirtos ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu. Asociacija „Hockey Lietuva“ sulaukė 25 tūkst. eurų šių metų Pasaulio jaunimo iki 20 metų IIA grupės ledo ritulio čempionatui rengti, tiek pat gavo ir Lietuvos bokso federacija tradiciniam Dano Pozniako jaunimo bokso turnyrui. 25 tūkst.

Gavusi 680 tūkst. eurų papildomų lėšų, Neringos savivaldybė inicijuoja antrąjį Urbo kalno tvarkymo darbų etapą. Kaip BNS teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, papildomi pinigai savivaldybei skirti iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano. „Gavę papildomą finansavimą, inicijuojame viešojo pirkimo konkurso procedūras Urbo kalno sutvarkymo antrojo etapo rangos darbams.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstė dar 14,2 mln. eurų koronaviruso krizės pasekmėms sušvelninti.  Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad 1,338 mln. eurų skirta Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, Žemės ūkio ministerijai – 7,986 mln. eurų išsaugoti gamybą ir maisto tiekimo grandinę.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirta 4,3 mln. eurų, Teisingumo ministerijai – 454,3 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, panaudotos įrengti paplūdimį Lukiškių aikštėje, geriau būtų panaudotos kitiems darbams, pavyzdžiui, paspartinti paplūdimio prie Baltojo tilto įrengimą, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Na iš tiesų, aš turbūt būsiu populiarus, aš vertinu skeptiškai, juolab, kad už kelių šimtų metrų turime baigiamą projektuoti paplūdimį, kur būdavo natūraliai ir smėlio aikštelės, paplūdimys ir parkas, žalioji veja, kur žmonės tikrai maloniai rinkdavosi.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Artėjant Seimo rinkimams partijos jau aktyviai registruojasi ir į jų sąskaitas pradėjo plaukti pirmosios lėšos. Kol kas daugiausiai pinigų spalį vyksiantiems rinkimams paskyrė opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gerokai mažiau pinigų skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Lietuvos žaliųjų partiją (LŽP) aktyviai remia partijos nariai ir verslininka...

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo remiantis skirti 300 tūkst. eurų asfaltuoti gatvei, einančiai pro jo namus. „Jie gavo šiek tiek didesnį procentą, bet jeigu pažiūrėtumėte, nuo 2015 metų reikėtų analizuoti, man atrodo, kad tie du rajonai ir buvo išskirti – tiek Vilniaus, tiek Trakų rajonas, kai negavo visai.

Svarbi magistralės „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio atkarpa nuo Marijampolės iki Suvalkų vis dar nerekonstruojama, o jai numatytos sumos pučiasi ir jau gerina rekordus. Šios atkarpos rekonstrukcijai numatytas lėšų poreikis smarkiai pranoksta investicijas, už kurias buvo atnaujintas gerokai ilgesnis šio kelio ruožas nuo Kauno iki Marijampolės: 2015-aisiais pradėta ir 2018-ųjų lapkritį baigta 57 kilometrų trasa iš viso kainavo 156,4 mln. eurų.

Šalies kelių projektams paskirstyta dar beveik 51 mln. eurų. Dar viena dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais paskirstytos pirmadienį.  23,3 mln. eurų dabar skirta keliams remontuoti, o 27,4 mln. eurų – gyvenvietėse esantiems bei jas jungiantiems žvyrkeliams asfaltuoti. Praėjusią savaitę J. Narkevičiaus įsakymais keliams jau buvo paskirstyta 31,3 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius gina Vyriausybės sprendimą lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms. Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas. Dėl Vyriausybės gegužės pradžioje paskirstytų pinigų ekonomikos skatinimui ministras trečiadienį aiškinosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Nuo koronaviruso mirusios slaugytojos dukra sako norinti rinkti lėšas kitiems sveikatos priežiūros specialistams skirtoms apsaugos priemonėms. Sara Dee Trollope (51) mirė Vatfordo bendrosios praktikos ligoninėje, Anglijoje, balandžio 10 dieną, po teigiamo COVID–19 testo. Keturių vaikų mama buvo vyresnioji slaugytoja Hillingdono ligoninės psichiatrijos skyriuje – kolegos sako, kad jos gerumas ir darbštumas visiems buvo pavyzdinis.

Mokesčių inspekcija žada neramias dienas privačioms įmonėms, kurių savininkai automobilius ar net nekilnojamąjį turtą perka įmonės lėšomis, tačiau naudoja asmeninėms reikmėms. Šitaip jie išvengia dalies mokesčių, o valstybės biudžetas netenka pajamų. Tokią žinią apie būsimus patikrinimus Mokesčių inspekcijos vadovė paskelbė po susitikimo su prezidentu Nausėda. Šalies vadovas Gitanas Nausėda diskusijai, kaip tobulinti mokesčių sistemą, buvo susikvietęs visą būrį finansų ekspertų.

Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai penktadienį surengė krizines derybas, kuriose tariamasi, kaip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Europos Sąjungai ieškant būdų, kaip užsitikrinti pakankamas medicininių apsaugos priemonių  atsargas.     „Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia progresuojanti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, nuo kurios gali apsaugoti skiepai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, skiepijimų aprėptys nuo ŽPV infekcijos pastaraisiais metais turėjo didėjimo tendenciją: 2018 m. paskiepytų pirma ŽPV vakcinos doze aprėptys siekė – 77,8 proc., antra – 65,2 proc.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst teigia, kad savivaldybė pagal finansavimą keliams yra nuskriausta ir lėšų keliams tvarkyti prašė daug kartų. Merė sako spalio pabaigoje nusprendusi kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo, nes išgirdo žiniasklaidoje pranešimus apie neįsisavintus pinigus žvyrkelių asfaltavimui.     „Dieve mano, mes kreipėmės be galo ir labai daug.

Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle plinta įrašas, kuriuo dalinasi nusivylę VU ligoninės Santaros klinikų rezidentai. Kartu su visais įstaigos gydytojais iš ligoninės vadovybės gavę laišką apie žadamas kalėdines premijas, pasirodo, vėl eilinį kartą buvo „apmauti“. Kaip aiškina klinikos, viso labo įvyko techninė klaida, taigi didesnį atlyginimą paskutinį metų mėnesį jaunieji gydytojai matys kaip savo ausis. Ligoninės generalinis direktorius prof.

Elektroninių pinigų įstaigai „SatchelPay“ už netinkamą dalies klientų lėšų laikymą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 23 tūkst. eurų baudą. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, privalo jas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių kredito įstaigose, centriniuose bankuose ar investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.

 Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui, po susitikimo su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku teigė vicekancleris Deividas Matulionis. „Šiandien dėstytojo alga po padidinimų yra 1071 euras „į rankas“, tai yra 131 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mes esame įvairiuose dokumentuose užsibrėžę, kad alga galėtų būti po kelerių metų 150 proc.

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.  Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, spalio mėnesį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose dalyvavęs pasauliniame kelių kongrese, vakarieniavo už Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšas, skelbia portalas 15min.lt. Pasak 15min.lt, už vakarienę Abu Dabio restorane ministras susimokėjo ne pats – tai padarė  Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Už 4,7 mln. eurų planuojama atnaujinti Vidaus Reikalų ministerijos Medicinos centro korpusą Vilniuje.  „Pastatas, esantis Žygimantų gatvėje, Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į atnaujinimo projektų sąrašą, o įgyvendinimu rūpinasi Turto bankas“, – BNS atsiųstame komentare sakė Turto banko atstovas Tomas Bagdonas. Jis teigė, kad rengiamasi pastatą atnaujinti, rekonstruoti ir padidinti jo energetinę klasę.

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Seimas pritarė pataisoms, kurios įgaliojo valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoti valdyti sveikatos priežiūros įstaigoms. Kol vieni tvirtina, kad gydymo įtaigų vadovai šio įstatymo seniai laukė, kiti gi nuogąstauja, kad tai gali būti nuosprendis rajoninėms gydymo įstaigoms. Iš 103 užsiregistravusių įstatymo projektui pritarė 87 Seimo nariai, 16 susilaikė.

  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų ratifikuota Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl bendros valstybės sienos priežiūros ir pareigūnų veiklos. Sienos inventorizavimo darbams 2020 metams Lietuva yra numačiusi skirti 556 tūkst. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta pasienio stulpams ir pasienio juostai sutvarkyti. Tolesnei minimaliai sienos priežiūrai kasmet reikės apytiksliai 69 tūkst. eurų, o dar maždaug 90 tūkst.

Gerovės valstybę per rinkimus žadėjęs Gitanas Nausėda rėžia iš peties. Prezidentas valdantiesiems siunčia pluoštą pasiūlymų, turinčių palengvinti gyvenimą ir pensininkams, ir jaunoms šeimos. Šalies vadovas siūlo tėvadienius skirti ir vieną mažametį vaiką turintiems tėvams. O lėšų didesnėms pensijoms parūpinti keičiant dalį mokesčių. Ekonomistai aiškina, kad toks gerovės valstybės planas daliai lietuvių gali skaudžiai kirsti per kišenę.

Sostinės savivaldybė paskelbė karą tėvų reketui mokyklose bei darželiuose. Ugdymo įstaigoms uždrausta reikalauti papildomų pinigų iš tėvų mokymosi priemonėms, ugdymui ar klasių remontui. Savivaldybės skiriamų lėšų esą užtenka viskam. O jei mokyklos ar darželiai iš tėvų pinigus vis tiek rinks, joms grės nemalonumai su mokesčių inspektoriais. Tuo metu už mokslą atsakinga ministerija aklai kopijuoti tokio sprendimo ir kitiems miestams nepataria.