lėšos

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.

Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuolyno parkai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui 28 mln. eurų padidinti finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondų (ERPF) Aplinkos, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų projektams, tiek pat sumažinant jį Energetikos, Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų projektams, nes jų įgyvendinimas vėluoja. Ministrų kabinetas pasitarime svarstė pirmojo šių metų ketvirčio ES lėšų panaudojimą ir Finansų ministerijos siūlymus dėl perskirstymo. 11 mln.

Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodra“) šią savaitę pradėjusi vadovauti Julita Varanauskienė sako, kad šalyje daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių ir atsirandant naujoms darbo formoms reikia modernizuoti socialinio draudimo sistemą, dabar orientuotą į nuolatines pajamas gaunančius gyventojus.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

 Daržininkams ir sodininkams netrukus prasidės intensyvūs žemės ūkio darbai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena apie dirvožemyje slypinčią pavojinga ligą – stabligę, ir kaip nuo jos apsisaugoti. Stabligę sukeliančios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje Ligos sukėlėjų yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos išsiskiria į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka dirvožemyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad kai kurios savivaldybės socialinei apsaugai skirtas lėšas nepagrįstai naudoja kitoms sritims. „Apmaudu, kai skiriama socialinei paramai virš 200 mln., o išdalijama žmonėms virš 60 milijonų. Tos lėšos ne visos pasiekia socialinę sritį (...), dalį permeta į kitas sritis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Faktiškai nėra tokio proveržio socialinėje srityje, koks turėtų ir galėtų būti, kai turime 140 mln.

Sunkių nusikaltimų atveju Lietuvoje susiduriama su viena reikšminga problema – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Ne kartą yra tekę išgirsti, kaip teisėjai iš žudiko ar prievartautojo priteisia nukentėjusiesiems nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų siekiančią žalą. Kaip pavyzdį, galima pateikti šiuo metu dar nagrinėjamą plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą. Ten keturi nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys teismui yra pateikę apie 400 tūkst.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–spalio mėnesiais siekė 7,203 mlrd. eurų – 0,7 proc. (52,8 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,5 proc. (501,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 5,686 mlrd. eurų – 0,1 proc. (8 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 5,6 proc. (303,9 mln. eurų) didesnės nei per dešimt 2017 metų mėnesių, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,979 mlrd.

Vienas iš „Dzūkijos“ krepšinio klubo steigėjų Tomas Pačėsas nusprendė netylėti ir viešai išreiškė savo nuomonę apie miesto valdžios sprendimą neteikti žadėtos paramos reprezentacinei Alytaus krepšinio komandai. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas pirmadienio vakarą „Dzūkijos TV“ žinių laidoje pasidalijo savo nuomone apie susidariusią situaciją ir paneigė valdžios atstovų pareikštus kaltinimus dėl šantažo.

 Nuo rugsėjo dviejų mėnesių vaikai bus pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Įtraukus šią vakciną į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirko 175 tūkst. šios vakcinos dozių. „Dėl skiepų tėveliams su minėto amžiaus vaikučiais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pilną nuo rotavirusinės infekcijos skiepijimo schemą sudaro trys vakcinos dozės.

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 584 tūkst. eurų, didžiąją dalį šios sumos sudarė transporto eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidos. Dauguma parlamentarų išnaudojo beveik visą leistiną mėnesio limitą, tačiau, kaip ir pernai, du Seimo opozicijos atstovai šių lėšų visiškai nenaudojo.

  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prašo teisėsaugos aiškintis globos namų „Tremtinių namai“ valgyklos statybų Vilniuje aplinkybes.   Ministerija teigia, kad šie specialieji globos namai ir rangovas nepateikė statybos darbų išlaidas patvirtinančių dokumentų už apytiksliai 200 tūkst. eurų. „Tremtinių namai“ taip pat vienašališkai priėmė sprendimą sudaryti sutartį už 1,4 mln. eurų, nors investicinio projekto vertė turėjo siekti 666 tūkst. eurų.

Raseinių ligoninės priėmimo skyriuje medikai rado pranešimą. Jame gydytojų pavardės ir pacientams skirtų tyrimų skaičius. Lentelėje galima palyginti, kiek vizito metu medikas atliko tyrimų pacientui. Tokios tvarkos ligoninės vadovas ėmėsi įtardamas, jog medikai piknaudžiauja: daro tyrimus, nors šie nebūtini. Sveikatos apaugos ministerija tokį vadovybės elgesį vadina neetišku, skatinančiu neatlikti tyrimų.

Šalies keliams turi būti skiriama daugiau lėšų, kad jų būklė neblogėtų, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Seimo Ekonomikos komitetui trečiadienį jis pristatys situaciją Lietuvos transporto sektoriuje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) galėjo būti iššvaistyta per 20 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Vidaus reikalų ministras patvirtino priemonę, pagal kurią bus finansuojami projektai, prisidėsiantys prie palankių sąlygų verslo plėtrai sudarymo ir kūrimo savivaldybėse. Priemonei finansuoti skirtas 1 mln. eurų. „Važinėdami po savivaldybes ir bendraudami su merais, verslininkais matome, kad verslo augimui ir kūrimuisi regionuose potencialo tikrai yra. Deja, dažnai investicijoms kelią užkerta nesutvarkyta infrastruktūra, nepravestos susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai.

Nacionalinio Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo fondo pajamos 2017 metais buvo 1,88 mln. eurų, o išlaidos – 3,72 mln. eurų, arba atitinkamai 24,6 proc. ir 20 proc. mažesnės negu planuota. 2017 metų pabaigoje fondo lėšų likutis buvo 373,6 tūkst. eurų – beveik 6 karto mažiau nei pernai (2,212 mln. eurų), nurodoma fondo ataskaitoje, kuri trečiadienį bus pristatyta Vyriausybei.

Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis sako, kad Europos institucijose vyks „didelė kova“ dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui skiriamos paramos būsimoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Pasak Z. Balčyčio, procesas bus sunkus dėl „Brexit“, tačiau Lietuva neketina nuleisti rankų. „Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos.

Vyriausybė neperves Lukiškių aikštės memorialo laisvės kovotojams statyboms numatytų lėšų, kol Vilniaus savivaldybė nesutvarkys reikiamų dokumentų, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. „Pinigai nebus pervesti tol, kol nebus parengtas techninis projektas ir tiesiog finišo stadijoje bus gauti visi leidimą šiam projektą įgyvendinti. Kada reikės jį įgyvendinti, tada bus perversti pinigai. Iki to laiko mes pinigų nepervedinėsime“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuvos bankas įspėjo Didžiosios Britanijos kapitalo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „Aviva Lietuva“. Įmonė ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. „Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.

Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, teko prisiimti ir finansinius įpareigojimus šelpti tokias šalis, kaip Graikija ar Ispanija. Sumokama suma įspūdinga, tačiau tikinama, kad šis fondas ateityje padės ir Lietuvai. Žinoma, tik jei to prireiks. Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

  Policijos departamentas atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Buhalterinės apskaitos valdybos darbuotojos, kuri, kaip įtariama, galėjo neteisėtai pervedinėti darbo užmokestį žmogui, nedirbusiam policijos komisariate.

 Savivaldybės, racionaliau naudodamos turimas lėšas, galėtų pačios finansuoti daugelį projektų, ypač socialinių ir atskirties mažinimo, užuot tam prašiusios lėšų iš biudžeto, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Kalbant apie socialinę paramą, dabar turime apie 56 proc. nepanaudotų (asignavimų – BNS) pagal tiesioginę paskirtį, tos lėšos lieka savivaldybėse.

 Vyriausybė, pirmadienį dar kartą apsvarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, papildomai skyrė lėšų bibliotekoms – knygoms įsigyti, nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims remti bei Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų.

  Vyriausybė turi akylai stebėti Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimo tempus, taip pat įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas. „Siūlymas Vyriausybei yra akylai stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį kunigas Jordanas Kazlauskas pasisavino iš parapijiečio milijoną litų (apie 290 tūkst eurų). Teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo tuomet dvasininko pareigas ėjęs J. Kazlauskas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo. Jis nuteistas lygtine 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Iki šiol Lietuvai besidžiaugusiai Europos Sąjungos (ES) atsuktu lėšų kraneliu artėja neramūs laikai. Kaip bus skirstomis lėšos po 2020 metų ir, ar tam pasiruošusi Lietuva. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė.

 Valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, nuo 2018 metų bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

  Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė skyrusi 20 tūkst. eurų pabėgėliams iš Mianmaro. Pinigai bus pervesti Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui. Pabėgėlių krizė Mianmare kilo, kai rugpjūtį vietos musulmonų rohinjų kovotojai atakavo policijos postus, o šalies armija surengė atsakomąją kampaniją. Nuo tada daugiau kaip pusė milijono rohinjų paliko Mianmarą, tarptautinė bendruomenė smurtą prieš juos vadina etniniu valymu.

Teisėsauga aiškinasi, kur dingo dešimtys tūkstančių eurų iš Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės sąskaitų, įtarimai kol kas pareikšti vienam asmeniui, rašo „Kauno diena“. Sujudimas ligoninėje kilo, kai pasikeitė vadovės. Iki tol vadovavusią Liliją Markuckienę liepą pakeitė Žydrė Nutautienė. Ji, pastebėjusi tam tikrus neatitikimus įmonės finansiniuose dokumentuos, inicijavo išsamesnį finansinių ligoninės dokumentų nuo 2016 m. pradžios iki šių metų liepos patikrinimą.

 Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė skirs lėšų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, tačiau konkrečių skaičių kol kas nekomentuoja. Tai premjeras pareiškė po pokalbio su Kauno meru, praėjus praėjus kelios dienoms po to, kai Vyriausybė nusprendė neįtraukti projekto į Valstybės investicijų programą. „Vyriausybė stadionui skirs lėšų, bet laukiame galutinio projekto ir informacijos, kaip miestas prie jo prisidės.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai registravo siūlymą, kad privačioms ugdymo įstaigoms iš biudžeto būtų skiriama lėšų tiek pat, kiek gauna valstybinės ar savivaldybių mokyklos. Nevalstybinės mokyklos šiuo metu, kaip ir viešojo sektoriaus, gauna mokinio krepšelio lėšas, tačiau vadinamosios ūkio lėšos, t.y. patalpų nuoma, išlaikymas ir t.t., dengiamos iš tėvų renkamų įmokų.

Rajonuose vaikų mažėja, todėl rugsėjui beldžiantis į mokyklų duris tik nedaugelis jų sprendžia perpildytų klasių galvosūkį. Didesnė dalis ugdymo įstaigų susiduria su priešingomis problemomis – uždaromos klasės, netgi mokyklos. Demografinis sprogimas Užliedžiai (Kauno r.) pagarsėjo dėl seniau juose gyvenusio, o dabar iki gyvos galvos kalėti nuteisto Henriko Daktaro. Mafijos vaduko era pasibaigė, ir Užliedžiai tapo patraukliu gyventi miesteliu.

Siekdamos įgyvendinti savo tikslus ir programas ministerijos turi veikti efektyviai ir turimas lėšas panaudoti prioritetinėms sritims, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Kalbėdamas apie tai, kad kultūros ministrė nesiruošia leisti apkarpyti ministerijos biudžeto dėl „pokyčių krepšelio“, V. Šapoka pabrėžė, kad veikdamos efektyviai, ministerijos gali įgyvendinti keliamus tikslus be papildomo finansavimo.

 Kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson ragina neskubėti vertinti numatomo kultūros srities finansavimo, nes galutiniai skaičiai paaiškės tik tuomet, kai bus parengtas kitų metų biudžetas. „Neskubėčiau skelbti paskutinio rezultato. Dar tik įvykusios derybos, bet biudžeto patvirtino mes dar niekas nematėme. Aš linkusi palaukti paskutinio momento, o tada trimituoti, ar kultūra buvo nuskriausta ar jai daugiau atseikėta.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad ministerijos turi daug galimybių taupyti lėšas, todėl turėtų būti pajėgios susimažinti išlaidas beveik 616 mln. eurų, juos skiriant naujai formuojamam „pokyčių krepšeliui“. Jo lėšomis būtų finansuojamos 2018 metai įgyvendinti suplanuotos 33 prioritetinės Vyriausybės priemonės.

  Panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, valstybės biudžetas kitais metais gautų papildomai 14 mln. eurų pajamų. Tiek pat biudžetas papilnėtų, padidinus akcizą dyzelinui. Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas nuo kitų metų planuojamą įgyvendinti kai kurių mokesčių peržiūrą. Pasak jo, panaikinti 9 proc. PVM lengvatą siūloma, įvertinus du faktus - kainą ir turistų srautą.

„Vilniaus energija“ perimdama šilumos ūkį iš savivaldybės žadėjo ne tik mažiausią kainą, bet ir didžiules investicijas. Visgi jų investicijomis abejojama, o naujieji šilumos ūkio valdytojai liko ir su nepamatuotomis išlaidoms. Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln.

„Ginti. Saugoti. Padėti“ – toks Lietuvos policijos šūkis, regis, turėtų įkvėpti pareigūnus atlikti savo svarbią misiją. Bet ne viskas iš pažiūros yra taip gražu, kaip galėtų pasirodyti. Atsakykite į klausimą, kiek jūsų darbo našumui yra svarbi aplinka, kurioje vykdote darbdavių keliamas užduotis? Dauguma, greičiausia, atsakytų, kad tai yra svarbu arba net labai svarbu.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai. Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai (1073 eurai per metus) valstybei atsieis socialinių mokslų studijos.

Rengiamas etatinio mokytojų atlyginimų modelio įvedimas brangiai kainuos ir šiam pokyčiui reikiamų lėšų rasti nebus paprasta, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Mes daug išleidžiame į sienas, daug išleidžiame įvairiems infrastruktūrinius dalykus. Ir tie pinigai nepasiekia mokytojo, tie pinigai nepasiekia vaiko. Todėl mes peržiūrime visą struktūrinių fondų paramą. Etatinis mokytojų apmokėjimas kainuos ir daug kainuos.

Daugiau lėšų skirti neformaliojo švietimo krepšeliui būtų galima tik peržiūrėjus biudžetą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Buvo prašoma daugiau lėšų skirti neformaliojo ugdymo krepšeliui, bet tvirtinant biudžetą tų lėšų nebuvo rasta. Ar galima grįžti prie šio klausimo, ar bus biudžeto peržiūra – vėlgi ir jūsų pačių svarbi iniciatyva. Mes manome, kad krepšelis neformaliam švietimui tikrai yra pasiteisinusi priemonė ir ją reikėtų tęsti.

Partijos praėjusiems Seimo rinkimams išleido beveik 8 mln. eurų, tradiciškai didžioji dalis lėšų teko politinei reklamai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos galutinės kampanijos dalyvių finansavimo ataskaitos. VRK duomenimis, politinei kampanijai finansuoti savarankiški politinės kampanijos dalyviai gavo daugiau kaip 6 mln. eurų pajamų. Didžiausią pajamų dalį – per 4 mln. eurų, sudarė partijų lėšos, iš jų per 2,6 mln. eurų – valstybės biudžeto asignavimai.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų. „Vidaus sandoriai kai kuriais atvejais gali padėti įmonei veikti efektyviau, nes galima reikalingą prekę ar paslaugą nusipirkti per labai trumpą laikotarpį.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ yra finansiškai pajėgi, be to, jai gali padėti jos akcininkė, tad teismo sprendimas areštuoti beveik 20 mln. eurų įmonės lėšų neturėtų sutrikdyti šilumos tiekimo sostinėje, mano Vilniaus vicemeras. Valdas Benkunskas bei Kainų komisijos pirmininkė sako, kad įmonės akcininkė „Veolia“ galėtų padėti jai finansiškai, jei tokios pagalbos reikėtų.