lėšos

Stipriai politinei kampanijai reikalingos lėšos, kurių partijos gauna ne tik iš savų biudžetų, bet ir Lietuvos gyventojų aukų. Jų deklaruotose aukose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) matyti, kad kandidatai dosniai apdovanoja ir savo partijas, ir kitus kandidatus, o tuo tarpu išdalinus leidžiamą sumą, juos paremia ir šeimos nariai. Įstatymas neleidžia aukoti juridiniams asmenis, tačiau galime matyti, kad nors kandidatams aukoja fiziniai asmenys, jie yra verslininkai.

Lėšos rinkiminei kampanijai – itin svarbios kiekvienai partijai. Tiesa, ne visada didžiausias biudžetas atneša pergalę. O uždraudus verslams finansuoti partijas, tenka suktis menkesnėmis sumomis. 2008 metais didžiausią biudžetą turėjo Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai apie 1 mln. Eur surinktų lėšų. Tiek ši partija, tiek kitos didžiąją dalį lėšų nurodė turintys iš pačios partijos pervedimų.

Nors Seimo narių deklaruotas turtas skelbiamas viešai ir jį gali peržiūrėti kiekvienas gyventojas, visgi tai nėra itin svarbus faktorius į kurį atsižvelgtų rinkėjai. Tačiau turtingieji Seimo nariai turi daug geresnį priešrinkiminį startą – savo kampanijai jie gali skirti daugiau. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.

Seimo narių parlamentinei veiklai finansuoti skirtos lėšos ir Seimo vadovų reprezentaciniai fondai lieka sumažinti dar metams. Seimas antradienį 78 balsais už, trims parlamentarams balsavus prieš ir trims susilaikius priėmė tokias Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės inicijuotas Seimo statuto pataisas. Nustatyta, kad sumažintos lėšos būtų skiriamos iki 2017 metų pabaigos – taigi ir kitos kadencijos Seimui.

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

  Slenkančio Gedimino kalno Vilniuje tvarkymui šiemet bus naudojamos Nacionalinio muziejaus lėšos, kurias buvo planuojama skirti kitiems darbams.   „Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui - yra gana ilgi būdai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa praneša nustačiusi galimą lėšų grobstymo atvejį, kai pasinaudojant psichinę negalią turinčiais pacientais buvo pasisavinami kompensuojami tvarsčiai ir lėšos už juos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl įvykio yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad apgaule galėjo būti gauta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius antradienį sudarė komisiją, kuri tirs Lietuvos bokso federacijos finansinius dokumentus. „Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimą neskaidrų valstybės skirtų lėšų panaudojimą bokso federacijoje sukėlė įtarimų.

Seimas ketvirtadienį atmetė konservatorių siūlymą sudaryti Seime komisiją, kuri aiškintųsi Darbo partijos prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmę. Už tokios komisijos sudarymą balsavo 28 Seimo nariai, tiek pat buvo prieš, dar 29 Seimo nariai susilaikė. Kitu balsavimu, 57 balsais prieš 30, nuspręsta projektą galutinai atmesti, užuot grąžinus iniciatoriams tobulinti.

Finansų ministerija informuoja, kad vienose srityse sutaupytos 2007–2013 m. finansinio periodo Lietuvoje vykdomiems projektams skirtos ES lėšos nesumažins iš Europos Komisijos atgaunamų ES lėšų, nes jos buvo investuojamos kitose srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvai buvo numatyta 6,8 mlrd. eurų ES fondų lėšų, o įgyvendintų projektų bendra vertė apie 9 mlrd.

Ligonių kasoms nusprendus, kad Lazdijų ligoninei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto nebebus mokama už akušerijos paslaugas, ši atsisako pasirašyti sutartį ir dėl kitų lėšų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) nurodo, kad nepasirašiusi sutarties Lazdijų ligoninė liktų be finansavimo. Lazdijų rajono savivaldybė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame piktinasi sprendimu Lazdijų ligoninėje nepalikti akušerijos paslaugų.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba pirmadienį paskirstė lėšas didžiojo meistriškumo sporto sričiai. Šiemet sporto šakų federacijoms skirta 300 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Lėšos skirtos 67 sporto šakų federacijoms – 66 Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms federacijoms ir Lietuvos ritinio sporto federacijai. „Federacijos galės ramiai pasitikti naujuosius metus – žino kiek valstybės sportui skiriamų pinigų gaus.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) 2015 m. per kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių finansavimo programą paskirstė daugiau nei 2 mln. eurų. Sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą skatinimo programoms skirti 216 tūkst. eurų, o didelio sportinio meistriškumo skatinimo sričiai skirti beveik 2 mln. eurų. “Esame užsibrėžę kiek įmanoma greičiau išskaidrinti sporto finansavimą. Nebeliks paslapčių, kiek ir kas gavo valstybės lėšų.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis nurodė sudaryti darbo grupę, kuri turės pateikti pasiūlymus dėl skaidraus bei objektyvaus lėšų, tenkančių nevyriausybinėms sporto organizacijoms, paskirstymo mechanizmo ir principų. Tokį sprendimą ministras priėmė reaguodamas į kilusį konfliktą tarp vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančio Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus Edžio Urbanavičiaus bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos narių.

Pirmadienį iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybos pirmininko pareigų nušalinus Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Edį Urbanavičių, savo nuomonę išsakė sporto federacijų vadovai, žinomi sportininkai ir treneriai. Modernius vadybos principus taikančių, geriausius rezultatus demonstruojančių ir didžiausią masiškumą turinčių federacijų vadovai svarsto galimybę palikti jų interesų neatstovaujančias organizacijas.

Reaguodamas į teroro išpuolius Prancūzijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys šiuo metu svarstomame kitų metų biudžete numatyti daugiau lėtų Valstybės saugumo departamentui (VSD) bei Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinei „Aras“. Pasak Seimo NSGK vadovo Artūro Paulausko, VSD prašoma papildomai skirti 2 mln. eurų, „Arui“ - 800 tūkst. eurų.

 Gyventojų perspėjimo sistemos bus atnaujinamos per kelerius metus europinėmis lėšomis, tam planuojama skirti beveik 4,8 mln. eurų, nurodė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Kitų metų valstybės biudžeto projekte šios lėšos nėra numatytos, tačiau reikiami pinigai bus skiriami iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos dalies, skirtos klimato kaitai, informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Pagal aprašą projektams numatoma skirti iki 4,781 mln.

Madrido „Real“ ir Portugalijos futbolo rinktinės lyderis Cristiano Ronaldo paliko už nugaros tenisininkę Sereną Williams, futbolininką Neymarą, krepšininką LeBroną Jamesą ir kitas žvaigždes. Koks tai sąrašas? Dosniausios rankos. Niekas iš sporto garsenybių tiek neskiria lėšų labdarai, kiek fenomenalusis portugalas. Milijonus JAV dolerių jau paaukojęs C. Ronaldo, anot Dosomething.org, daugiausiai gerų darbų atliekančių sportininkų sąrašo viršūnėje.

 Būrys garsenybių, tarp jų reperis Kanye Westas (Kanjė Vestas) ir jo žmona, JAV televizijos realybės šou žvaigždė Kim Kardashian, ketvirtadienį pažadėjo savo paramą kandidatei į prezidento postą Hillary Clinton, susirinkę į lėšų rinkimo renginį, organizuotą dainininko Justin Bieberio vadybininko Scotto Brauno.

 JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pripažino, kad lėšos, kurias Iranas gaus, kai bus sušvelnintos jam taikomos sankcijos, gali būti Teherano panaudotos „teroristinėms organizacijoms“ finansuoti, tačiau tvirtino, kad tai yra geriau nei leisti šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų. „Tiesa ta, kad Iranas visada gali rasti būdų finansuoti šias pastangas“, - sakė B.Obama kalboje, skirtoje apginti susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Konkurencijos tarybai perspėjus, jog įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gelbėjimas „Lietuvos geležinkelių“ dividendų sąskaita gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos kaltina Susisiekimo ministeriją: „Susisiekimo ministerijos aplaidumas atvedė prie to, kad šiandien Vyriausybė buvo priversta ieškoti būdų, kurie galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės ir taip pat prieštarauja mūsų įstatymams. Papildomai įkišti 3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

 Kai kurie parlamentarai, baimindamiesi galimų teroristinių išpuolių, sako, kad rūmai, kuriuose jie posėdžiauja yra nesaugūs bei vardija vietas, kaip ir kur galima sprogdinti, kad būtų daug žalos. Seimo pirmininkė parlamente jaučiasi saugi, o Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) Seimo rūmų apsaugą žada stiprinti, bet kada tai bus daroma, dėl lėšų trūkumo negali pasakyti, ketvirtadienį pranešė LNK „Žinios“. Seimo narys Naglis Puteikis įsitikinęs, kad Seimo antrieji rūmai yra itin nesaugūs.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kiekvieną su būsima tarnyba susijusią šauktinio kelionę, jeigu jis gyvena Lietuvoje, finansuoti ne didesne nei 5,7 euro suma. Kitose Europos šalyse gyvenantiems karo prievolininkams valstybė vienai kelionei skirs iki maždaug 90 eurų, ne Europoje gyvenantiems - iki 380 eurų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) šią savaitę sutarta, kad kitąmet turi būti toliau keliami kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, o Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, privalo numatyti tam lėšų. „Komitetas galbūt galėtų kreiptis į Vyriausybę konkrečiai dėl tų mūsų prašomų 7,25 mln.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 871 gydytojo, tačiau kasmet vis opesne tampa gydytojų rengimo problema. Jau ne pirmus metus valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų yra mažiau nei studentų, tais metais baigiančiųjų medicinos studijas. Valstybė, sumokėjusi dideles sumas už šešereius metus trunkantį medikų rengimą, daliai medicinos studentų nesudaro jokios galimybės studijuoti rezidentūroje.

 Lietuvos Raudonasis Kryžius pradeda lėšų rinkimo kampaniją, skirtą paremti nukentėjusius nuo galingo žemės drebėjimo Nepale. Praėjusią savaitę pietinę Azijos valstybę bei jos kaimynes sukrėtę smūgiai padarė milžiniškus nuostolius, o aukų skaičius jau viršijo 3 300. Po 7,9 balo drebėjimo, šeštadienį nusinešusio daugiau kaip 2 500 žmonių gyvybių, vakar regioną sukrėtė dar vienas, 6,7 balo požeminis smūgis, nuolat pranešama apie augantį žuvusiųjų skaičių, ligoninės perpildytos sužeistųjų, pa...

 Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje geriausių šalies mokslininkų parengtu socialiniu modeliu siekiama užtikrinti ekonominę ir socialinę visuomenės gerovę. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, naujų mokesčių įvedinėti nereikės – mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10-12 m. iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc.

„Ferrari“ vadovas Maurizio Arrivabene mano, kad išlaidos F-1 turi būti sumažintos tam, kad tam tikros komandos negalvotų vien apie tai, kaip išgyventi šiame čempionate, rašo F-1.lt. Pernai į administratorių rankas patekus „Caterham“ ir „Marussia“ ekipoms, imta intensyviau diskutuoti apie esmines probelmas, ypač apie išlaidas. „Marussia“ (dabar „Manor“) komandai pavyko išsigelbėti. Tačiau finansinių problemų turi daugiau nei dvi čempionato komandos.

Rizikos kapitalo fondai, investuojantys ES lėšas, įsigyja įmonių akcijų ir aktyviai dalyvauja jų valdyme. Dalindamiesi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi jie „augina“ įmones, tikėdami, kad investicijų vertė augs. Apie vieną iš tokių, sėkmingai investicijų vertę didinančių įmonių žiūrėkite video reportažą.

Daugelį metų Lietuvoje tarp lyderių esantys ir tarptautinėse arenose skambių pergalių iškovoję Lietuvos rankinio klubai – Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ ir Klaipėdos „Dragūnas“ yra nusivylę Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) požiūriu ir sunkiai suvokiamu lėšų skirstymu. Metų metus šie klubai iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo projektams skirtų lėšų gaudavo bemaž po 10 tūkstančių litų (apie 3 tūkst.

 Aktyviai lėšas savo rinkimų kampanijoms aukoja tiek asmenys, siekiantys tapti merais, tiek tarybos nariais, daugiausia pinigų kol kas skiria didmiesčių valdžioje norintys būti politikai. Maksimalią sumą rinkimams ketina skirti Vilniaus mero kėdės siekiantis dabartinis sostinės vicemeras „darbietis" Jonas Pinskus - jis rinkimams iš savo turimų santaupų jau davė beveik visą leistiną sumą - daugiau kaip 13,3 tūkst. eurų. Per 13,5 tūkst.

Ketvirtadienį, priimdamas 2015 metų valstybės biudžetą, Seimas pritarė grupės parlamentarų idėjai nuo kitų mokslo metų skirti 15 eurų (52 Lt) per mėnesį kiekvienam moksleiviui popamokiniam būreliui lankyti. „Tai yra puiki žinia kiekvienam moksleiviui ir jų tėvams. 15 eurų kiekvienam vaikui bus skirta jau nuo ateinančių mokslo metų. Moksleiviai po pamokų galės rinktis savo mėgstamą būrelį – konstruoti robotus, mokytis fechtavimo ar žaisti krepšinį.

Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc. kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse. Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų kilus karui patys eitų ginti šalies. Beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui savo šalies negintų. Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko tyrimų centras „Vilmorus“, daugiau kaip 34 proc.

Savivaldybėms pradėjus administruoti socialinių pašalpų lėšas, jų skirstymas tapo skaidresnis, pinigai naudojami efektyviau. Skaičiuojama, kad Alytaus mieste šiemet bus išmokėta beveik 2 milijonais litų mažiau nei pernai. Sutaupytos lėšos bus panaudotos kitoms socialinėms reikmėms.

Impulsyviai priimtas sprendimas pirkti vieną ar kitą daiktą dažnai baigiasi ir ištuštėjusiomis kišenėmis, ir sąžinės priekaištais. Pasekmės dar sudėtingesnės, jei neapsvarsčius visų „už” ir „prieš” įsigyjamas gyvas padaras – šuo. Ką reikėtų apgalvoti prieš įsigyjant draugą? Kiekvienam gali nutikti taip, kad, pamatę mažą, žavų padarėlį, negalėsite atsilaikyti ir norėsite jį pasiimti su savimi.

Kauno mieste ir rajone yra daugybė beglobių gyvūnų. Pamačius be šilumos, maisto ir šeimininkų meilės vargstančius gyvūnus suspurda ir vaikų, ir suaugusiųjų širdys. Vienintelė bedalių keturkojų viltis – gyvūnų globos organizacijos ir geraširdžiai žmonės. Norėjusieji kaip nors prisidėti prie beglobių gyvūnų gerovės, bet nerasdavę tam laiko ar progos, tai galės padaryti ateinantį šeštadienį, spalio 4 d., apsilankę prekybos miestelyje „Urmas“ esančiame Centriniame Kauno turguje. Čia 8-14 val.

Spalio 1 d. 9 val. 5 min. Kaune, Marių gatvėje, pastebėta, kad bažnyčioje, įsibrovus pro langą, sulaužytos penkios aukų dėžutės ir iš jų pagrobtos piniginės lėšos. Nuostolis dar nustatomas.

Teisingumo ministerija (TM) siūlo į vieną sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas. Jei siūlymui bus pritarta, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ne maisto produktų inspekcija ir Metrologijos inspekcija bus sujungtos ir veiks kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Visos šios institucijos sprendžia vartotojų bei verslininkų ginčus ir prižiūri rinką, jos nuolat susirašinėja, o tai ilgina procesus ir didina kaštus.

Žinių radijas Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad prieš krizę suprojektuotai ir niekaip nebaigiamai statyti Kretingos bibliotekai papildomai lėšų skiriama nebus, nes jų nėra. Ministras pabrėžė, kad statoma biblioteka Kretingai yra per didelė. „Valstybės investicijų programa kultūrai buvo 240 mln. litų. Praeitos Vyriausybės suma buvo sumažinta iki 80 mln. litų, todėl dauguma statybos objektų tiesiog buvo užšaldyti. Šiandien turėdami realybę, turime peržiūrėti tuos objektus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Lietuva skirs 50 tūkst.

Jei būtume šalis, kur šeimose nebūna smurto, greičiausiai turėtume galimybę visiems pensininkams grąžinti per krizę apkarpytas pensijas ar atsisakyti mokyklų uždarymo vajaus. Šiuos drąsius teiginius liudija savaitraščio „Šiauliai plius“ atlikti preliminarūs skaičiavimai apie smurto prevencijos kainą. Prevencijos, kuri, atrodo, ne visai veikia ne tik dėl nekvalifikuotos pagalbos.

 Seimo kanceliarija kitiems metams norėtų gauti 97 mln. 713 tūkst. litų. Praktiškai tai yra tiek pat, kiek jai skirta šiemet. Praėjusią savaitę parlamento valdyba nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad rengiant 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimo kanceliarijai būtų numatyta 97 mln. 713 tūkst. litų. Šiemet Seimo biudžetą sudaro 97 mln. 865 tūkst. litų. Iš kitiems metams prašomos sumos 56 mln. 386 tūkst.

Turi gerą idėją, tačiau trūksta pagalbos ją įgyvendinant? Tavo organizacijai reikalinga parama? Kreipkis į mus! www.geridarbai.lt – mes padedame įgyvendinti geras idėjas! Lietuvoje gyvena beveik 3 milijonai žmonių. Čia savo veiklą vykdo daug įvairių organizacijų. Kiekviena iš jų – vienija piliečius, turinčius bendrų tikslų, puoselėjančių vienodas vertybes ir planuojančių kartu įgyvendinti bendras idėjas. Kartais trūksta tik vieno nedidelio žingsnelio, kad šios idėjos virstų realybe.

Per pastaruosius metus gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo skaidrumą pastebimai pagerėjo, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa. Gyventojai teigia, jog dabar juos pasiekia daugiau informacijos apie ES lėšas ir jie turi tvirtesnę nuomonę, ar jos panaudojamos skaidriai.