Slenkančio Gedimino kalno Vilniuje tvarkymui šiemet bus naudojamos Nacionalinio muziejaus lėšos, kurias buvo planuojama skirti kitiems darbams.
„Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui - yra gana ilgi būdai. Tai tam, kad pradėtume darbus greičiau, čia užteks kultūros ministro įsakymo dėl lėšų perskirstymo, grįžęs iš atostogų jį pasirašysiu“, – BNS ketvirtadienį sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis po susikimo su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.
Ministras po atostogų į darbą grįš rugpjūčio 1-ąją.
Jo teigimu, muziejaus vadovę sprendimas dėl lėšų perskirstymo tenkina.
„Kartu su muziejumi ir sugalvojome tokį sprendimą“, – sakė ministras.
Anksčiau planuota, kad kalnas bus tvarkomas kitąmet, tam planuota skirti 380 tūkst. eurų, tačiau darbų šiemet nutarta imtis po to, kai vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Š.Birutis anksčiau dėl kalno yra siūlęs mieste ekstremalią situaciją, tai esą būtų leidę kalno tvarkymui prašyti Vyriausybės rezervo lėšų.
Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio – stiprių vasaros liūčių.
Sudėtingas procesas
Muziejaus pasamdytas projektų valdymo konsultantas Andrius Končius BNS pasakojo, jog apsisprendus dėl finansavimo šaltinio bus skelbiamas konkursas ieškant projektuotojų ir rangos darbų vykdytojų. Jis prognozavo, kad šlaito tvarkymo darbų nepavyks baigti šiemet.
„Atkreiptinas dėmesys į kalno statumą – 37-43 laipsniai. Pabandykite palaipioti ant tokio šlaito. Viskas daroma rankomis, mechanizmų čia neužkelsi. Tai galite suprasti, koks yra darbo tempas. O darbo apimtys didelės, nes reikės ir gruntą atstatyti, ir daryti daug kitų darbų. Darbas – ilgas sudėtingas, būtų nekorektiška sakyti, kad šiemet jie bus užbaigti“, – sakė jis.
Anot A.Končiaus, svarbu ne tik reaguoti į nuošliaužas, bet ir bandyti joms užbėgti už akių.
„Lygiagrečiai yra ruošiama ilgalaikė programa, ją rengia geologijos, geodezijos, klimatologijos, biologijos specialistai, pagal kurią būtų vykdoma kalno kompleksinė stebėsena, kaip užtikrinti kalno šlaitų ir Aukštutinės pilies statinių ilgaamžiškumą ir estetinį vaizdą (...). Dabartinė nuošliauža yra pasekmė ir to, kad gana ilgais – kelerių metų – laikotarpiais nebuvo vykdoma kalno stebėsena. Tai paprastai sutapdavo su Lietuvos ekonomiką ištikusiomis krizėmis. Šioje programoje yra numatomos ir prevencinės priežiūros priemonės, kurių dėka bus iš karto šalinami pastebėti smulkūs defektai. Tai leis išvengti didesnio masto neigiamų padarinių“, - aiškino konsultantas.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
