REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vidaus sandoriai kai kuriais atvejais gali padėti įmonei veikti efektyviau, nes galima reikalingą prekę ar paslaugą nusipirkti per labai trumpą laikotarpį. Tačiau tuo negali būti piktnaudžiaujama, kai vidaus sandoris pasirenkamas tik tam, kad būtų išvengta viešųjų pirkimų procedūrų. Geriausia apsauga nuo tokio piktnaudžiavimo – viešumas. Šio principo laikysimės ir ateityje“, - pranešime spaudai sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

REKLAMA

„Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis: Geležinkelio tiesimo centras, Geležinkelių aplinkosaugos centras, „Geležinkelių projektavimas“, „Gelsauga“ ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas 2015 metais sudarė vidaus sandorių už 76,471 mln. eurų, 2016 metais - už 89,141 mln. eurų, iš jų antrinių įmonių subrangovams teko atitinkamai 18,718 mln. eurų ir 12,36 mln. eurų. 2015 metais subrangovams teko 24,5 proc., o 2016-aisiais - 13,9 proc. visų vidaus sandorių lėšų.

REKLAMA
REKLAMA

Su „Geležinkelių projektavimu“ pasirašytų vidaus sandorių vertė 2015 metais siekė 10,617 mln. eurų, 2016 metais - 8,722 mln. eurų, iš kurių subrangovas teko atitinkamai 7,119 mln. ir 4,681 mln. eurų, arba 67,1 proc. ir 53,7 proc. visų lėšų.

Daugiausiai vidaus sandorių lėšų per pastaruosius dvejus metus atiteko apsaugos ir komunalines paslaugas teikiančiai „Gelsaugai“ - atitinkamai 37,424 mln. ir 57,243 mln. eurų. 2015 metais „Gelsauga“ subrangovams perleido 4,576 mln. eurų, o 2016 metais - 3,943 mln. eurų vertės darbų ir paslaugų (12,2 proc. ir 6,9 proc. visų lėšų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, nors „Gelsaugos“ subrangovams tenkančios sumos palyginti nedidelės, tačiau kai kuriais atvejais subranga viršijo 90 proc. sutarties vertės, o iš visų sandorių išsiskyrė statybos darbai. Šiuo metu „Gelsauga“ jau yra atsisakiusi statybos darbų veiklos. Su Geležinkelio tiesimo centrui 2015 metais sudarytų vidaus sandorių vertė siekė 16,62 mln. eurų, iš kurių subrangovams teko 5,266 mln. eurų (32 proc.). 2016 metais su šia įmone sudarytų vidaus sandorių suma išaugo iki 20,272 mln. eurų, tačiau subrangovų dalis sumenko iki 3,277 mln. eurų (16 proc.).

REKLAMA

Geležinkelių aplinkosaugos centro ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo per pastaruosius dvejus sudarytų vidaus sandorių sumos buvo kuklesnės - atitinkamai 7,947 mln. ir 6,768 mln. eurų, iš jų subrangovams atiteko 1,651 mln. ir 566,4 tūkst. eurų (20,8 proc. ir 8,4 proc. visų lėšų). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodžio 23 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo vykdant vidaus sandorius tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrovės antrinių įmonių.

„Lietuvos geležinkelių“ paviešintame subrangovų sąraše yra beveik 220 Lietuvos ir užsienio bendrovių, viešųjų įstaigų bei kitų institucijų, tarp jų „Žilinskis ir Ko“, „Alkesta“, „Kelprojektas“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „AECOM Infrastructure & Environment UK Limited“ filialas, „Belam LT“, „Sweco Lietuva“, „Fima“, Lenkijos „Wacetob“, Latvijos „Katiss“ ir „Daugavpils lokomotivju remonta rupnica“, Čekijos „Sudop Praha“, Ispanijos „Indra Sistamas S.A“, Austrijos „Plasser Theurer“, Vokietijos „Robel“.

REKLAMA

Dalį subrangos darbų antrinės įmonės perleisdavo kitoms geležinkelių grupės įmonėms. Be to, subrangos paslaugos buvo perkamos ir iš keturių fizinių asmenų - Egidijaus Bloškio (dirbo „Lietuvos geležinkelių“ Radviliškio lokomotyvų depe), Bernardo Jurevičiaus, Roko Paulausko ir Leono Ustinavičiaus.

Didžioji dalis antrinių įmonių subrangovų sutiko būti atskleisti, tačiau, BNS žiniomis, 23 įmonės to nepageidavo. Tai „Tilta“, „Vilmanto statybos“, R.Bružo statybinė įmonė, „Strefa“, „Eirta“, „Nekta“, TMHB, „Agorta“, „Kvadrika“, „Kertvita“, „G4S Lietuva“, „Sauslaukio statyba“, „Šildymo sprendimai“, KIV, „Kotesa“, „Stateco“, „Sudop Praha“, „Projektavimo kodas“, „Ecoservice“, VAATC, „Utenos stogai“, „Švarus pasaulis“ ir „Stiebasta“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TMHB yra Rusijos koncerno „Transmašholding“ atstovybė Lietuvoje – pasak portalo 15min.lt, ją „Lietuvos geležinkeliai“ maitino dideliais pinigais, apeinant konkurentus ir Rusijos įmonei sudarant išskirtines sąlygas. Per keletą metų būtent į šią struktūrą, apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą, nuplaukė keliasdešimt milijonų eurų, o vien TMHB, pasak 15min.lt, prikaupė kelis milijonus eurų grynojo pelno savo akcininkams, kurių tapatybę slepia Karibų saloje registruota ofšorinė struktūra.

Su TMHB susijusi ir Lietuvos įmonė „Strefa“ - ji valdo 35 proc. TMHB akcijų, o pagrindinis jos akcininkas yra žinomas pramonininkas Borisas Babičius, nedaug akcijų turi ir TMHB vadovas Sergejus Grečukas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodžio 23 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo vykdant vidaus sandorius tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrovės antrinių įmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų