• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol.

REKLAMA
REKLAMA

Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose.

REKLAMA

Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.

Išsilydžiusi medžiaga – magma, kuri išsiskyrė per šį didžiulį susidūrimą, pamažu vėso, sudarydama Žemės uolėtą, skurdų ir beorį palydovą.

„Neįprastai jaunas Mėnulio mėginys reiškia, kad arba Mėnulis sukietėjo daug vėliau, nei rodo ankstesni skaičiavimai, arba kad reikia pakeisti mūsų visą Mėnulio geocheminės istorijos supratimą“, – kalbėjo Richardas Carlsonas iš Carnegie mokslo instituto Vašingtone.

REKLAMA
REKLAMA

Jei skaičiavimai teisingi, jie leidžia manyti, kad seniausios plutos tiek Mėnulyje, tiek Žemėje, susidarė maždaug tuo pačiu metu – netrukus po didelės katastrofos.

Šie duomenys sutampa su panašiais cirkonų, rastų vakarų Australijoje, datavimo tyrimais. Manoma, kad tai yra seniausi Žemėje rasti mineralai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų