Seimas antradienį turėtų toliau pastraipsniui priiminėti Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymą, tačiau po praėjusį ketvirtadienį vykusio posėdžio, kuriame parlamentarai sustojo po 10-ojo straipsnio, tolesnis paties įstatymo likimas ir juo labiau vadovavimasis juo praktikoje visuomenei turėtų kelti nemažai abejonių.
Seimo nariai, anksčiau pritarę embrionų šaldymui, birželio 23 d. posėdyje pritarė 10 straipsnio pataisai, kuri leidžia sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu gali būti perkeliama į moters gimdą arba kiaušintakius, tačiau ne daugiau kaip tris.
„Klausimas buvo, kaip Seimo nariai suvokia embrioną – tai gyvybė ar ne gyvybė. Ir Seimo narių balsų dauguma lėmė, kad embrionas yra gyvybė. Todėl embrionai negali būti šaldomi“, – tą dieną „Balsas.lt“ sakė D. Mikutienė.
Anot jos, rytojaus posėdyje balsuojant dėl kitų įstatymo straipsnių, diskusijų neturėtų kilti, kadangi „ten pataisų iš esmės nėra, tik formalios, redakcinio pobūdžio, kurioms visi pritaria“.
Tačiau Seimo narė Agnė Zuokienė tuomet tvirtino, kad 10 straipsnyje įtvirtintas draudimas šaldyti embrionus nesuderinamas su jau priimtu 7-uoju straipsniu, kuriame teigiama, kad ,,šeima pati nusprendžia, kiek apvaisintų ląstelių galima užšaldyti, ir kaip elgtis, kai dalį apvaisintų ląstelių perkėlus į moters organizmą, jų lieka“.
Dėl viena kitai prieštaraujančių nuostatų A. Zuokienė siūlė remtis Seimo Statutu ir grąžinti įstatymą į svarstymo stadiją – Sveikatos komitetui, tačiau parlamentarai nusprendė kitaip.
A. Zuokienė: dėl vienas kitam prieštaraujančių straipsnių esame įvaryti į kampą
„Bent jau mano praktikoje tai pirmas kartas, kai Seimas nusprendė neleisti grąžinti įstatymo į svarstymo stadiją, nors atsirado esminiai prieštaravimai. Esame teisinėje kolizijoje, - dar ketvirtadienį, įstatymo priėmimą nukėlus į antradienio posėdį „Balsas.lt“ sakė A. Zuokienė. – Ieškosim, kaip teisėtu keliu rasti teisingą sprendimą, nes esame absoliučiai įvaryti į kampą“.
Pirmadienį „Balsas.lt ji sakė, kad nesant procedūrinių galimybių grąžinti įstatymo projektą atgal į svarstymo stadiją, ji užregistravo siūlymą nukelti šio įstatymo įsigaliojimo laiką.
„Aš užregistravau pasiūlymą, kad įstatymas įsigaliotų ne nuo 2012 m. sausio 1 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. Kol kas nė vienoje Lietuvos gydymo įstaigoje nebuvo užšaldytos kiaušialąstės, tam reikia pasiruošti, gal pasistažuoti. Tik tuomet eiti pažangiu, bet kol kas tik teoriniu keliu“, – sakė ji.
„,Balsas.lt ji taip pat sakė, kad grupė parlamentarų dėl vienas kitam prieštaraujančių įstatymo straipsnių kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
„Prašomei išaiškinti, kaip tiems dviems straipsniams gyvuoti viename įstatyme su prieštaraujančiomis viena kitai nuostatomis“, – sakė A. Zuokienė.
Anot jos, dabar ir 7, ir 10 straipsniai tokie ir turės likti. Tad reikia galvoti, kaip padaryti, kad įstatymas veiktų.
„Kadangi negrįžome į svarstymo stadiją, esame didelėje bėdoje, spąstuose. Vieni punktai leidžia, kiti draudžia. Kai kas iš Seimo narių jau sako, kad 10 straipsnio nuostatos yra antikonstitucinės. Dėl to Italijoje jau buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT), nes tokį griežtą įstatymą tik Italija buvo priėmusi, ir tuomet KT pripažino, kad tai yra antikonstitucinės nuostatos. Tikėtina, kad ir Lietuvoje KT taip pasisakytų - galbūt tada grįžtume prie kompromisinio varianto, kurį siūlė Sveikatos komitetas. Bet tam kelerių metų prireiks“, – apgailestavo ji.
„Prieš kelerius metus Italijoje priimtas įstatymas draudė šaldyti embrionus, – „Balsas.lt“ patvirtino Seimo narė, akušerė-ginekologė profesorė Vida Marija Čigrėjienė.– bet KT paprieštaravo ir leido naudoti embrionų šaldymą“.
Gydytojos teigimu, embrionai šaldomi daugelyje šalių.
„41 šalyje jie šaldomi. Ir katalikiškose – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Visoje ES ir net kai kuriose musulmoniškose šalyse naudoja šitą metodą. O kiaušialąstės šaldymas – dar tik eksperimentų stadijoje. Nors ateitis, neabejoju, priklausys šiam būdui“.
V. M. Čigrėjiėnė: ir aš katalikė, tai ar Dievas ne visur tas pats?
„Jeigu šitas įstatymas toks ir bus priimtas, jis neveiks“, – „ Balsas.lt“ atvirai pareiškė garsi gydytoja. – Tai įstatymas dėl įstatymo. Europos Sąjungai – kad priimtas. O koks – nesvarbu.“
V. M. Čigrėjienė, per ilgus darbo metus priėmusi šimtus naujagimių, neslepia nuoskaudos, kad Seime pastarąjį kartą nebuvo išgirstas profesionalų balsas.
„Jeigu mes užšaldom iki 10 embrionų, moteriai kitą kartą nereikia vartoti didelės hormonų dozės, jeigu nepasisekė pirmą kartą. O kalbant apie 3 apvaisintas kiaušialąstes – tu jas „išpunktuoji“ ir nežinai, gali ir nė viena neapsivaisinti. Ir vėl hormonai iš naujo moteriai“, - aiškino parlamentarė.
Ji daro prielaidą, kad rūpinamasi visai ne tuo, kaip padėti nevaisingoms poroms tausojant moters sveikatą, o kuo kitu.
„Kas man gali paneigti, kad čia neproteguojamos firmos? Jeigu moteriai kas 3 mėnesius vis iš naujo stimuliuos kiaušides didelėmis hormonų dozėmis, tai gadins moters sveikatą. O firmos turbūt lobs? Tai apie ką mes šnekame? Ar religija nevienoda, ar Dievas nevienodas? Vienodas juk. Aš juk irgi esu katalikė. Ir negerai, kad kišasi bažnyčia. Ji turi savų problemų, tegul rūpinasi savom problemom“, – tvirtino ji.
„Žinot, labai spaudžia katalikai. S. Tamkevičius (Kauno arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas – red. past.) ir kiti. Aš dar tokio spaudimo nemačiau Seime, – „Balsas.lt“ pasakojo V. M. Čigrėjienė. – Aš asmeniškai vienoje radijo laidoje „apsikapojau“ su kunigu A. Narbekovu, bet man žinutės neatsiuntė (čia kalbama apie Arūnui Valinskui arkivyskupo išsiųstą SMS žinutę - aut.past.). Gal S. Tamkevičius žinojo mano nuostatą... Tačiau visas Seimas rodė – ir Valinskas rodė, ir Čaplikas. Visi turbūt gavo, visi Seimo nariai šnekėjo, kad gavo žinutes“, – sakė ji.
Garsi gydytoja daro prielaidą, kad jeigu įstatymas bus priimtas toks, koks dabar yra (likusieji straipsniai, anot visų trijų „Balsas.lt“ pašnekovių – neesminiai) pagalbos šeimos ieškos svetur.
„Kunigai iš tribūnos kalba: „Neikit, jūs esat krikščionys, čia Dievo bausmė“ ar kažkas panašaus, tai kurios nenorės, tos ir neis. Bet dėl tokių suvaržymų moterims teks važiuoti į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusiją, Londoną ar dar kur nors... Bet paprasti žmonės nenuvažiuos, nes tai daug kainuoja“, – apgailestavo ji.
Sprendimų laikas – antradienį
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pirmadienio popietę „Balsas.lt“ sakė, kad dabar, kai padaryta įstatymo priėmimo pertrauka, komitetas negali svarstyti tų pataisų.
„Dėl jų turi apsispręsti pats Seimas. Svarstymo stadijoje komitetas visus siūlymus privalo apsvarstyti, bet kai įstatymas pasiekia priėmimo stadiją, mes jau neturėtume svarstyti“, – sakė jis.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pridūrė, kad tai tik preliminari išvada – esą dar bus tikslinamasi su Seimo Teisės departamento specialistais.
A. Matulo teigimu, antradienį, kai pagal plenarinio posėdžio darbotvarkę ateis laikas šiam įstatymui, „tą pataisą (A. Zuokienės) turėtų pristatyti ir pirmininkaujantis posėdžiui leis arba neleis už ją balsuoti“.
Tuo metu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas „Balsas.lt“ aiškino, kad pagal Seimo Statutą tik tuomet, kai jau bus priimti visi įstatymo straipsniai, pranešėjas gali prašyti suderinti priimtus, bet vienas kitam prieštaraujančius įstatymo straipsnius.
„Tada Seimas nebalsuoja dėl viso įstatymo, o grąžina suderinti. Komitetas turi viską suderinti ir tuomet kitame posėdyje jau balsuojama dėl viso įstatymo. Šiuo atveju, jeigu rytoj priimami paskutiniai (Pagalbinio apvaisinimo įstatymo – red. past.) straipsniai, dėl viso įstatymo nebalsuojame, o grąžiname Sveikatos reikalų komitetui sudetinti. Ir po to ketvirtadienį galima bus priimti įstatymą visumoje“, – aiškino A. Salamakinas.
Tiesa, kai kurie Seimo nariai „Balsas.lt“ užsiminė apie dar vieną galimybę: gali atsitikti, jog per balsavimą salėje bus mažiau negu 71 parlamentaras, ir paprasčiausiai nebus galima priimti įstatymo...
„Balsas.lt“ primena, kad iš pradžių viso buvo parengti du Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo variantai. Viename jų buvo numatoma leisti šaldyti embrionus, kitame jų šaldymas draudžiamas, atsižvelgiant į katalikų bažnyčios poziciją, esą gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Nėra ir oficialaus nevaisingumo registro, nors remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų. O gydytojai pateikia duomenis, kad nevaisingos yra maždaug 50 tūkst. Lietuvos šeimų ir kasmet jų padaugėja maždaug dviem tūkstančiais.
Kol nepriimtas pagalbinį (dirbtinį) apvaisinimą reglamentuojantis įstatymas, nevaisingos šeimos negali tikėtis, kad valstybė kompensuos jų išlaidas gydymuisi.
