Investicinių fondų palyginimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nuo kurio priklauso Jūsų investicijos sėkmė. Jei mokėsite palyginti, tai mokėsite ir sėkmingai pasirinkti, tad aptarsime, į ką investuotojai kreipia dėmesį ir į ką reikėtų.
Pelningumas paprastai būna pirmas dalykas, kurį stengiasi įvertinti kiekvienas investuotojas. Labai dažnai tai bandoma padaryti analizuojant praeities rezultatus. Deja, vertybinių popierių kainos nelinkusios kartotis ir nieko doro iš to neatspėsite. Posakis, kad prognozavimas žiūrint į praeities kainas būtų tas pats, kaip važiavimas su automobiliu pirmyn žiūrint į galinio vaizdo veidrodėlį, šmaikščiai ir tiksliai apibūdiną situaciją. Žiūrėdami į praeities rezultatus mes galime pamatyti tik pasirinktą „investavimo kelią“ – ar jis stipriai svyruojantis ir rizikingas, ar ramus ir tolygus. Taip pat iš praeities rezultatų iš dalies galime nuspręsti apie fondo valdymo kokybę, tačiau būtina palyginti su lyginamuoju indeksu ar kitais panašiais investuojančiais fondais.
Patyrę investuotojai pasidomi į ką investuoja fondas, nes tai didžiausias informacijos šaltinis norint nuspėti būsimus pelningumo rodiklius. Pavyzdžiui, jeigu manote, kad ekonomikai artimiausiu metu gresia krizė, tai obligacijų fondas, kuris yra mažiau rizikingas nei akcijų fondas, būtų protingas sprendimas. Jei tikitės, kad ekonomika augs, tai rinkitės akcijų fondus, nes akcijos turėtų uždirbti daugiau, tačiau jos yra ne tik pelningesnės, bet ir rizikingesnės nei obligacijos.
Kai vertinate pelningumą, reikia nepamiršti ir apie neišvengiamą rizikingumą. Bendra taisyklė yra tokia – kuo didesnis pelningumas, tuo didesnė ir rizika. Žinoma, šis ryšys nėra labai griežtas ir idealu būtų ieškoti kuo pelningesnių investicijų su kuo mažesne rizika. Investicijų rizikingumas paprastai matuojamas standartiniu nuokrypiu pagal, pavyzdžiui, paskutiniųjų metų vertės svyravimus. Vėlgi, nepamirškite atsižvelgti į fondo investicijas ir dabartinės bei laukiamos ekonomikos būsenos skirtumus. Investicijų vertė gerais laikais svyruoja mažiau nei sunkiais. Gudriausia būtų naudoti bendrus riziką ir grąžą vertinančius rodiklius. Lengviausia ir populiariausia priemonė – Šarpo rodiklis (Sharpe ratio). Jis parodys, kiek grąžos atnešė kiekvienas papildomas rizikos vienetas arba, kitaip tariant, kiek grąžos uždirba kiekvienas rizikos vienetas. Geriausias tas fondas, kuris kiekvienam rizikos vienetui sugeba uždirbti daugiausiai grąžos. Šis rodiklis leidžia palyginti net ir skirtingus fondus.
Taip pat labai patogu naudotis reitingavimo agentūrų informacija. Fondų reitingavimo agentūros, tokios kaip „Lipper“ ir „Morningstar“, atlieka visą darbą už jus ir įvertinusios rezultatus pagal riziką bei mokesčių struktūrą nustato fondo reitingą. Pavyzdžiui, „Morningstar“ agentūra priskiria fondą vienai iš kategorijų ir suteikia fondui įvertinimą nuo 1 iki 5 žvaigždučių: fondas su viena žvaigždute bus tarp 10 proc. prasčiausių tos kategorijos fondų, tuo tarpu 5 žvaigždučių fondas bus tarp 10 proc. geriausių fondų. Žinoma, lyderiai keičiasi, bet pagal tai lengvai galime sužinoti kaip fondui ir jo valdytojui sekėsi iki šiol.
Galiausiai reikia atsižvelgti į informacijos apie fondą prieinamumą. Slaptas fondas nėra patikimas fondas. Kuo daugiau žinosite apie investavimo strategiją bei esamą portfelio sudėtį, tuo geriau. Todėl rekomenduojame rinktis viešai platinamus fondus – tai Vertybinių popierių komisijos suteikiamas statusas, reiškiantis, kad visa svarbiausia aktuali informacija apie fondą turi būti pateikta ir lietuvių kalba.
Darius Kuzmickas
Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.
Jums rūpimus klausimus apie investavimą galite užduoti Dariui Kuzmickui el.p. [email protected]
