Europos Parlamento narį, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininką Rolandą Paksą nenustebino Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės išvados.
„Vargu ar kas nors galėjo tikėtis teisingo ir logiško sprendimo. Juolab, kad nenorima matyti problemos esmės – paneigdamas Konstitucinio Teismo sprendimą, Strasbūro teismas paneigė apkaltą, kuri ir buvo surengta to sprendimo pagrindu. Pasiūlymuose aiškiai juntamos senosios konstitucinės dvasios ir jų siekis bet kuria kaina pagrįsti antikonstitucinius veiksmus“, – įsitikinęs R. Paksas.
Jo teigimu, siekdama teisingai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, Vyriausybė pirmiausiai privalėtų peržiūrėti ir tinkamai įvertinti visą apkaltos proceso teisėtumą.
„Pasiūlymai keisti Konstituciją, numatyti konkretų terminą riboti eiti vienas ar kitas pareigas tik dar kartą akivaizdžiai įrodo, kad kai kurie valdžią turintys asmenys nelinkę pasitikėti žmonėmis ir leisti jiems patiems nuspręsti, ką rinkti ar nerinkti Seimo nariu, prezidentu ar teismo pirmininku. Tad jei taip akivaizdžiai nepasitikima visuomene, ar ji dar gali pasitikėti tos valdžios atstovais ir tikėti pateikiamų išvadų ir pasiūlymų teisėtumu bei aiškinimais? Manau, kad ne“, – sakė R. Paksas.
Pasak politiko, nereikėtų pamiršti ir vieno tarptautinio precedento.
„Šri Lankos respublikos žemės ūkio ministras buvo teisėtai, kaip ir numatė tos šalies Konstitucija ir įstatymai, pašalintas iš užimamų pareigų. Buvo apribotos jo galimybės septynerius metus užimti tam tikras pareigas. Tačiau Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažino, kad toks apribojimas buvo neproporcingas. Jis lygiai taip pat gali pripažinti, kad neproporcingas yra ir penkių, dešimties ar penkiolikos metų terminas“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.
Politikas ironizavo esąs pamalonintas, kad jis, kaip asmuo, valstybėje yra taip sureikšminamas, jog dėl to buvo pakeisti įstatymai, o dabar siūloma keisti ir Konstituciją, tačiau siūlo daug paprastesnį sprendimą: pripažinti klydus.
„O tą klaidą galima ištaisyti paprastuoju būdu – panaikinti po Konstitucinio Teismo nutarimo priimtus rinkimų įstatymų pakeitimus ir patį nutarimą, o visuomenei suteikti teisę rinkti ir pasirinkti“, – komentuodamas Vyriausybei pateiktus ekspertų siūlymus sakė R. Paksas.
(Papildyta 16:53 val.) A. Kubilius: po EŽTT sprendimo dėl R. Pakso reikės keisti Konstituciją
Teisės ekspertai siūlo po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Paksas prieš Lietuvą“ keisti Konstituciją, jokios kitos įstatymų taisymo alternatyvos nenumatomos, pažymėjo Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį. Artimiausiuose Seimo rinkimuose, 2012–aisiais, Rolandas Paksas greičiausiai dalyvauti negalės.
Pasak Vyriausybės vadovo, teisininkų išvadas ketinama svarstyti viename artimiausių Vyriausybės pasitarimų.
„Komisijos alternatyvos yra siūlymas galvoti, kurį konstitucijos straipsnį reikėtų keisti. Šiuo atžvilgiu komisija labai aiškiai pasako, kad problemos, kuri susidarė po EŽTT sprendimo, pats sprendimas reikalauja Konstitucijos pataisų. Komisija net nenagrinėjo tokių variantų, kuriuos neseniai skelbė paties R. Pakso samdyti advokatai ir teisininkai, kad galima nekeičiant Konstitucijos, tik pataisant Seimo rinkimų įstatymą, išspręsti susidariusią teisinę problemą“, – sakė A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį į komisijos išvadą, kad minimalus terminas, kiek turėtų būti neleidžiama po priesaikos sulaužymo būti renkamam į Seimą, yra 10 metų, o Seimas gali apsispręsti ir dėl ilgesnės trukmės.
(Papildyta 16:39 val. ) E. Baltutytė: konstitucinė klausimo dvasia reikalauja konstitucinio sprendimo
Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme ir teisės ekspertų darbo grupės vadovė Elvyra Baltutytė, pristatydama Konstitucijos pakeitimo siūlymus teigė, kad vien įstatymo pakeitimo teisiniam tvarkos reglamentavimui neužtektų dėl paties klausimo pobūdžio: kadangi kalbama apie Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, šių veiksmų pasekmes taip pat derėtų numatyti konstitucijoje.
„Konstitucinė dvasia reikalauja konstitucinio sprendimo“, – teigė E. Baltutytė.
Koks būtent šis sprendimas bus – ar vienas iš pasiūlytų variantų, ar dar kitos, darbo grupės vadovė kol kas prognozuoti nesiryžo, nes iki Konstitucijos pataisų priėmimo laukia ilgas politinis ir teisinis kelias.
Konstitucijos keitimą E. Baltutytė ne kartą pavadino medicininiu terminu – „intervencija į Konstituciją“, bet Balsas.lt žurnalisto paklausta, kiek skausminga bus ši „intervencija“, nieko neatsakė.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Teisės ekspertai siūlo tris Konstitucijos keitimo alternatyvas dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo. Viena jų siūloma neleisti priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą 10 metų, kita alternatyva siūloma tokiam asmeniui neleisti siekti prezidento posto, trečioji alternatyva yra griežčiausia – ja siūloma drausti užimti visas pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu ir leisti būti renkamu Seimo nariu ne anksčiau nei po 10 metų.
Pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po 10 metų. Darbo grupės manymu, tai – minimali ribojimo trukmė, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.
Antrosios alternatyvos atveju siūloma kartu su 56 keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas Prezidentu ar eiti šias pareigas.
Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali užimti 74 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų – Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo, arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Ir tokie asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po 10 metų.
Vyriausybė darbo grupės išvadas svarstys artimiausiu metu.
Kaip jau skelbta, 56–ąjį pagrindinio šalies įstatymo straipsnį išaiškinęs Konstitucinis Teismas teigė, kad asmenys, kurie buvo sulaužę priesaiką ir šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir dėl to atleisti iš pareigų negali vėl eiti pareigų, susijusių su priesaikos tautai davimu. Pagrindinė problema, kurią įžvelgė EŽTT – ta, kad apribojimui nėra numatytas terminas, jis taikomas iki „gyvos galvos“.
R. Paksas per EŽTT bandė iš Lietuvos prisiteisti ir pinigų. Jis prašė apie 50 tūkst. eurų neturtinei žalai, apie 600 tūkst. eurų turtinei (suskaičiavo negautus Prezidento atlyginimus) žalai ir dar apie 70 tūkst. eurų teisinėms išlaidoms padengti. Tai būtų maždaug 2,5 mln. litų. Bet šių prašymų teismas nepatenkino.
ELTA primena, kad R. Paksas, balsuojant Seime, buvo nušalintas 2004 metų balandžio 6 dieną. Taigi jeigu bus pritarta, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po 10 metų, R. Paksas dar negalės dalyvauti artimiausiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks 2012–aisiais.
Taip pat skaitykite:
