Tradicija virtusi Jurginių šventė Miežiškiuose nuaidėjo ir šįmet. Žemės ūkio darbų pradžios miežiškiečiai rinkosi paminėti šeštadienį į Angelų slėnį ketvirtąkart. Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje aukotomis mišiomis prasidėjusi šventė užsitęsė iki pat vakaro. Joje nestigo dainų, šokių, vaišių ir atrakcijų. Svarbiausiu Jurginių akcentu tapo į laukus išvažiuoti paruoštų plieninių žirgų šventinimas.
Į bažnyčioje vykusias Mišias miežiškiečiai rinkosi šeštadienio vidurdienį. Angelų slėnyje šventė prasidėjo maždaug po valandos. Pavasarinių žemės ūkio darbų pradžios sutiktuvės vyko su dainomis ir šokiais – pasirodymą surengė Miežiškių seniūnijos kultūros centro pučiamųjų ir folkloro ansambliai, svečiai iš Smilgių miestelio vyresniųjų šokių kolektyvas „Smilgė“, Perekšlių kaimo kapela „Atžalynas“.
Šventės organizatoriai pasirūpino, kad atėjusiesiems pramogų ir vaišių nestigtų. Angelų slėny vyko lauko prekyba – pardavinėtas ne tik maistas ar gėrimai, bet ir sodinukai, želdiniai. Tie, kuriems trūko kantrybės ramiai išsėdėti, turėjo progą pajodinėti žirgais ar pralėkti jais kinkytomis karietomis. Šventės organizatoriai nepamiršo pasveikinti ir apdovanoti į linksmybių sūkurį įsisukusius Jurgius ir Jurgas.
Raktus – Jurgiui
Šventės iniciatorius Miežiškių klebonas Rimantas Visockis griebėsi seno lietuviško papročio – per Jurgines pašventino arklius ir jų kinkinius. Laikytasi ir pernai metais Miežiškiuose įgyvendintos naujovės: pašventinta į šventę atvaryta žemės ūkio technika. Su kunigo palaiminimu iš Jurginių išlydėtas keliolikos vietinių gyventojų ir ūkininkų traktoriukų, sovietinių, senų traktorių bei naujų, galingų metalinių žirgų paradas.
Panevėžio rajono savivaldybės Miežiškių seniūnijos kultūros centro meno vadovė Jurga Švagždienė susirinkusiesiems priminė, jog per Jurgines auginami gyvuliai turi būti labai gerai pašerti ir apžiūrėti, jog su jais tądien ir dirbti nevalia – kad vėliau gyvuliai nesirgtų, nekristų ar laukiniai žvėrys jų neišpjautų. Norintiems riebius augintinius tvarte turėti miežiškiečiams J.Švagždienė atskleidė ir kitą seną lietuvių paprotį: pirmąkart gyvulius per Jurgines išginant į lauką reikia nugaras žilvičio šaka su „kačiukais“ paglostyti.
Po patarimų žemdirbiams Angelų slėnį aplankė gyvulių globėjas Šv. Jurgis. Miežiškiečių akyse Jurgiui angelas perdavė raktus Miežiškių žemei, laukams po žiemos atrakinti. Šventei įpusėjus susirinkusieji buvo kviečiami pasižiūrėti velžiečio tautodailininko Sauliaus Kronio atsivežto stebuklo – 1925 m. pagamintos kalvės.
„Kalu laimę ir meilę. Viską galiu nukalt, ką tik norite. Beveik šimto metų senumo ventiliatorinės dumplės puikiai veikia“, – sakė kalvis Saulius.
Atgaivina papročius
Šventės organizatorė J.Švagždienė teigė, jog Jurginių linksmybės Miežiškiuose užsitęsė iki vakaro. Tačiau jomis pasidžiaugė ne itin daug gyventojų. Miežiškių seniūnijos kultūros centro meno vadovė spėjo, kad daugelis žmonių skubėjo pasinaudoti geru oru ir sulaužė seną lietuvių draudimą per Jurgines nedirbti.
„Šventė pavyko, tik, deja, nedaug gyventojų atėjo. Manau, jog dauguma pasinaudojo geru oru – kibo į darbą. Juk mūsų kraštas yra žemdirbių, visiems norisi tinkamai išnaudoti gražią dieną. Tik gaila, jog daugelio Jurginių papročių nebeliko. Tarkim, seniau per Jurgines duoną aukodavo: rytą keptos duonos riekelę užkasdavo žemdirbiai į žemę, kad galėtų su ja „susikalbėti“, pasiklausyti, ar rugiai gerai dygs, ar derlius bus prastas. Deja, daugybės papročių nebesilaikome. Dėl to ir sugalvota rengti Jurgines Miežiškiuose, kad senas tradicijas prisimintume, atgaivintume. Kartu skatiname kaimo bendruomeniškumą. Todėl ir pati šventė nebuvo labai kruopščiai „sustyguota“ – žmonės tai šoko, tai dainavo, ėjo pasivaikščioti, bendravo, valgė. Ir taip visą dieną – iki 20 valandos“, – kalbėjo J.Švagždienė.
Justė BRIEDYTĖ
