Praktiškai visi nori, jog būtų nemokamas mokslas, gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos, nori laiku gauti pensijas, socialines išmokas ir t.t. Kad taip būtų, reikia sąžiningai mokėti mokesčius, neapgaudinėti valstybės (tai yra pačių savęs). Sutikime – Lietuvoje iki to dar labai toli. Labai toli iki skandinaviško, vokiško supratimo, sąmoningumo, atsakomybės. Arba tiesiog – pilietiškumo. Ta pilietiškumo stoka išryškėja, kuomet pabandoma siekti daugiau tvarkos, skaidrumo.
Tai, kad turgavietėse (tiksliau būtų vadinti prekyvietėse) gali klestėti nelegali prekyba, kad slepiami mokesčiai ar kitaip sukčiaujama – kalbama daug metų. Kasos aparatų įvedimas – neabejotinai reikalinga priemonė kovojant su „šešėliu“, netvarka ir kitomis blogybėmis. Įsivaizduoju, jog jie turėjo atsirasti bent prieš septynetą metų, kuomet Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, nes ES valstybėse tai savaime suprantamas dalykas. Tačiau geriau tebūnie vėliau negu niekad.
Visgi kyla klausimas – kodėl toks didžiulis pasipriešinimas kasos aparatų įvedimui? Kodėl partijos, anksčiau buvusios valdžioje ir neįvedusios elementarios tvarkos turgavietėse, dabar taip pat sukilo prieš kasos aparatų įvedimą? Ar tai nebus tos viešos paslapties, jog dalis Seimo partijų yra maitinamos nedeklaruotomis turgaviečių pajamomis patvirtinimas? Juolab, kai smulkiųjų verslininkų, prekybininkų asociacijų, konfederacijų vadovai, aršiai besipriešinantys kasos aparatų įvedimui, yra susiję naryste ar kitokiais ryšiais su kai kuriomis parlamentinėmis partijomis. Kas tuomet galėtų paneigti, jog jie atstovauja ne smulkiųjų verslininkų ar prekybininkų interesams, o politikams ir partijoms, tarnaujančioms stambiam kapitalui bei ginančioms finansines grupuotes? Galbūt paprasti turgaus prekiautojai taip yra tapę savotiškais įkaitais?
Galima (ir reikėtų) Vyriausybės paklausti – kodėl pasirinkti būtent tokie aparatai, kodėl kompensuojama suma yra 1000 Lt? Tačiau, jeigu realiai norime daugiau tvarkos, skaidrumo – detali apskaita, kasos aparatai visose maisto ir ne maisto prekyvietėse yra būtini. Tai neturėtų galioti tik tikruose ūkininkų turguose, kai kaimo žmonės kartą savaitėje suvažiuoja su savo pačių išauginta ar pagaminta produkcija.
Įprasta, jog suinteresuoti verslo sluoksniai priešinasi naujovėms, ribojančioms jų siekius ir netvarką. Prisiminkime kiek gąsdinimų dėl bankrotų ir verslo žlugdymo buvo išsakyta priėmus draudimą rūkyti kavinėse, baruose... Visgi reikia akcentuoti, kad valdžia, įvedinėdama tvarką ir siekdama skaidrumo, turi nepamiršti vieno, jog tokie pat kriterijai bei standartai privalo galioti ir jai pačiai.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
