Seimas imasi įstatymų pataisų, pagal kurias ketinama kurti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kurią išlaikytų pačios reguliuojamos energetikos ir ryšių bendrovės. Opozicija šį naujadarą vadina monstru, kuris vartotojams esą nieko gera neduos. Energetikos ministras kalba priešingai. Anot jo, naujasis reguliatorius biudžetui kainuos mažiau, bus stipresnis, todėl vartotojai gali tikėtis ir mažesnių kainų.
Naujuoju reguliavimo modeliu nepatenkintos kai kurios verslo įmonės, praneša LTV „Panorama“.
Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą Vyriausybė siūlo sukurti prie dabartinės Ryšių reguliavimo tarnybos prijungiant Kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei Energetikos inspekciją.
Taip būtų sukurta institucija, kuri reguliuotų elektros, dujų, šilumos, ryšių ir pašto paslaugų įmones. Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, naujoji institucija būtų ne tik gerokai stipresnė ir mažiau priklausoma, bet ir padėtų sutaupyti biudžeto lėšų. Tačiau institucijų sujungimo nauda abejoja opozicija.
„Lietuvai, kaip nedidelei valstybei, per didelė prabanga turėti kelias reguliavimo institucijas. Mes matome, kad jas sujungdami sutaupysime 10 mln. Lt biudžetinių lėšų“, – tvirtina A. Sekmokas.
„Energetikos inspekcija, kuri turi prižiūrėti saugumą ir yra priešinga Kainų komisijai, kuri teoriškai turėtų stengtis, kad kainos būtų mažesnės, dedamos į vieną maišą. Ar proto yra nors kiek? Mes nuvarysime saugumą visiškai į šoną, prasidės avarija viena po kitos. Jūs kuriate supermonstrą“, – kalbėjo Seimo narė Birutė Vėsaitė.
„Mes norime pasiekti, kad vartotojai gautų geriausias paslaugas. Mums svarbu, kad nepriklausomas infrastruktūrų reguliuotojas veiktų efektyviai, būtų tinkamai finansuojamas ir galėtų užtikrinti, kad bus garantuojamas šio sektoriaus skaidrumas, sąžiningumas“, – tikino premjeras Andrius Kubilius.
„Bus skaidru, bus tikra, bus šito – čia ekonominiai įstatymai, kurie palies kiekvieno pilietybę, o efekto iš tokio valdymo, kai skirtingos institucijos sueina į vieną krūvą, jokio nebus, bet pasipinigavimas bus didelis, todėl negaliu pritarti“, – sakė Seimo narys Julius Veselka.
Vis dėlto po pateikimo Seimas pritarė pataisoms ir toliau jas svarstys. Viena pagrindinių siūlomų naujovių – ta, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba būtų išlaikoma iš pačių energetikos ir ryšių įmonių pajamų.
Pagrindinės energetikos bendrovės naujajai reguliavimo tarnybai išlaikyti privalės skirti 0,3, ryšių įmonės – 0,2 procento nuo pajamų.
Kai kurias įmones tokia tvarka ypač papiktino. Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Teo LT“ skaičiuoja, kad ji reguliuotojui kasmet privalės atseikėti kelis kartus daugiau nei dabar.
„Tai papildoma našta verslui be galimybės prognozuoti išlaidas metų pradžioje. Suma mums susidaro didelė ir siekia apie 1,5 mln. Manome, kad mes ir taip sumokame reguliuotojui už radijo dažnius ir telefono ryšio numerių naudojimą, todėl tokį apmokestinimą vertiname kaip dvigubą apmokestinimą“, – teigia Eglė Gudelytė-Harvey, „Teo LT“ Korporatyvinio administravimo ir teisės reikalų skyriaus direktorė.
Opozicija būgštauja, kad bendrovėms mokant įmokas galiausiai tai guls į tarifą.
„Jūs paprasčiausiai iš Lietuvos vartotojų vagiate pinigus, kad pridengtumėt savo nemokėjimą dirbti“, – tvirtino Seimo narys Kęstutis Daukšys.
„Visų pirma, tas mokestis, kurį mokės įmonės, yra labai nedidelis. Antra vertus, iš biudžeto lėšos nebus imamos. Už tą reguliavimą mokės tie, kurie veikia tame sektoriuje, ir vartotojai, kurie naudojasi. Kuo dėti kiti vartotojai, kurie, tarkime, nesinaudoja dujomis? Tai į jų sąnaudas ir kaštus ir neguls tas mokestis“, – sakė energetikos ministras A. Sekmokas.
Pataisas svarstyti Seimas ketina birželį.
Giedrius SIMONAVIČIUS
