Skolose skęstančios Europos niekas taupyti nepriverčia, o štai panašioje situacijoje atsidūrusi socialistinė Kuba, atrodo, greitai paseks Kinijos ekonomikos pavyzdžiu.
Kubos sostinės Havanos gatvių vaizdas neįprastai keičiasi – čia kaip grybai po lietaus dygsta smulkieji verslai. Ne, tai ne nelegali prekyba, o didžiųjų Kubos ekonomikos reformų pradžia ir pirmasis sovietinio stiliaus ekonomikos ,,krestelėjimas" nuo praėjusio amžiaus vidurio.
Knibžda verslas
Havanos gyventoja Lazara Barreras seniau dirbo buhaltere, šiandien ji nuosavose patalpose pardavinėja DVD. ,,Niekada neuždirbsiu milijono, bet pragyventi užtenka", – BBC pasakojo savarankiškai užsidirbanti moteris ir užsimena pardavinėjanti piratines Holivudo filmų kopijas.
Darbo vieta šioje šalyje – svarbiau nei autorinės teisės. Kubietė teigia, kad nuo metų pradžios šalia atidaryta bent 10 nedidelių prekyviečių.
Apie permainas prakalbo ir šalies prezidentas Raulis Castro. ,,Komunistų valdžia verslo sąlygas turi lengvinti, o ne kelti jam kliūtis ir demonizuoti", – parlamente neseniai kalbėjo jis.
Kuba jau ruošiasi balandžio viduryje vyksiančiam Komunistų partijos suvažiavimui, rengiamam po 14 metų pertraukos, kur bus paskelbta apie planinės ekonomikos permainas. Jis vyksta simboliniu laiku – balandį sukanka 50 metų, kai šalį Kiaulių įlankoje 1961 metais užpuolė JAV karinės pajėgos.
Rekordinės žemumos
Nepaisant simbolikos, šalies ekonomika susiduria su skurdžia realybe: Kuba nebegali sukontroliuoti kainų ir visiems užtikrinti darbo vietų.
Produktyvumas čia pasiekė rekordines žemumas, tad valstybė nebegali piliečių saugoti dosnia socialine sistema. Po didžiojo brolio – Sovietų Sajungos – griūties Kuba suteikė galimybę tik mažai saujelei vietinių sukurti nuosavą verslą.
Jau paskelbta, kad darbo neteks daugiau nei 1 mln. viešojo sektoriaus darbuotojų. Taip pat sušvelnintos taisyklės privačiam verslui, tikintis, kad dalis buvusių valstybės tarnautojų steigs nuosavą verslą. Nuo šiol kubiečiai galės turistams nuomoti kambarius, dirbti kirpėjais, sodininkais ar net įdarbinti giminystės ryšiais nesusijusius tautiečius – to nuo Kubos revoliucijos socialistinis režimas neleido.
Vasarį valdžia teigė pamažu naikinsianti subsidijas cukraus augintojams ir ryžių importui, o kovo pradžioje 8 proc. devalvavo turistų ir užsienio kompanijų plačiai naudotą konvertuojamąjį pesą. ,,Turistinio" peso devalvavimas leis į šalį pritraukti daugiau turistų, kurie atneša didžiausią Kubos pajamų dalį.
Bris iš skolų
Viso to tikslas – padidinti šalies produktyvumą, subalansuoti biudžetą ir, svarbiausia, išbristi iš užsienio skolų. Nors patikimų duomenų rasti sunku, skaičiuojama, kad Kubos skola gali siekti milijardus dolerių. Šalis kreditores jungiantis Paryžiaus klubas Kubą pripažino antra didžiausia skolininke. 2009 metais jos nacionalinė skola siekė 30,4 mlrd. dolerių. Be Paryžiaus klubo, Kuba taip par yra įsiskolinusi Argentinai.
Visos skolos kaupėsi dar šaltojo karo metais, kai ši Karibų jūros sala buvo Maskvos palydovė prie JAV krantų. Sovietų Sąjungai sugriuvus tuometinis lyderis Fidelis Castro susidraugavo su Venesuela, o vėliau ir Kinija, nepagailėjusia paskolinti Kubai dar 4 mlrd. dolerių.
Pastaroji šiandien ir spaudžia F. Castro brolio Raulio valdomą Kubą reformuotis į kiniškąjį komunizmą – valstybės kontroliuojamą, bet į rinką orientuotą ekonomiką. Žinoma, patarimai teikiami pragmatiniais sumetimais – Pekinui tiesiog atsibodo skolų laiku neišgalinti sumokėti Kuba.
FAKTAI: Kuba
Kubos Vyriausybė įdarbina 85 proc., arba 5,1 mln. šalies gyventojų.
Kuboje užsieniečių naudojamas, ,,konvertuojamas pesas", įteisintas 1994 metais.
Daugiau nei 80 proc. šalies maisto importo sudaro JAV maisto produktai, kurių eksporto nedraudžia nuo Kubos krizės JAV nustatytas embargas.
Atlyginimas Kuboje siekia apie 20 JAV dolerių per mėnesį.
Salos valdžia neseniai suteikė daugiau nei 250 tūkst. licencijų smulkiajam verslui.
