kuba

JAV ketvirtadienį paskelbė naujas ekonomines sankcijas Kubos prezidentui ir kai kuriems jo artimiausiems šeimos nariams, taip pat Castro šeimai – tai naujausias Vašingtono žingsnis, kuriuo siekiama dar labiau padidinti spaudimą šiai kaimyninei komunistų valdomai šaliai. Tarp tų, kuriems buvo pritaikytos naujosios priemonės, yra buvusio prezidento Raulio Castro sūnus ir anūkas, kuris, nors oficialių pareigų ir nebeužima, tebėra viena iš pagrindinių figūrų sprendžiant salos ateities klausimus.

Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį įspėjo Kubą, kad Jungtinės Valstijos yra itin susitelkusios į komunistinės sistemos pakeitimą. Tai įvyko po to, kai salą sukrėtė JAV pateikti kaltinimai buvusiam jos prezidentui Rauliui Castro. JAV kariuomenė paskelbė, kad lėktuvnešis „USS Nimitz“ ir jį lydintys karo laivai įplaukė į Karibų jūrą, nors prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar šiuo dislokavimu siekiama įbauginti Kubą, atsakė: „Ne, visiškai ne.

Pasak JAV Pietų karinės vadavietės ir vieno JAV pareigūno, prezidento Donaldo Trumpo administracijai darant spaudimą Kubos vyriausybei, trečiadienį į pietinę Karibų jūros dalį atplaukė lėktuvnešis „Nimitz“ ir jį lydintys karo laivai, kurie šiame regione pasiliks mažiausiai keletą dienų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad krizės ištiktos Kubos vadovybė turi pasikeisti. Trečiadienį Vašingtonas atnaujino pasiūlymą skirti 100 mln. dolerių (85,4 mln. eurų) pagalbą, jei komunistų valdoma sala sutiks bendradarbiauti. Kuba kenčia nuo didelių ekonominių problemų, kurias sukėlė energijos trūkumas. Pavyzdžiui, antradienį be elektros liko 65 proc. šalies.

CNN atlikta viešai prieinamų aviacijos duomenų analizė rodo, kad prie Kubos krantų sparčiai daugėja JAV karinių žvalgybos skrydžių. Remiantis „Flightradar24“ duomenimis, nuo vasario 4 d. JAV karinės jūrų pajėgos ir oro pajėgos atliko mažiausiai 25 tokius skrydžius, naudodamos pilotuojamus orlaivius ir dronus; dauguma jų vyko netoli dviejų didžiausių šalies miestų – Havanos ir Santjago de Kuba, o kai kurie prie pakrantės priartėjo per 64 kilometrus.

Naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo sankcijos prilygsta kolektyvinei bausmei, penktadienį pareiškė Kuba, o milžiniškų gegužės 1-osios eitynių dalyviai prie JAV ambasados Havanoje pažadėjo „ginti tėvynę“. D. Trumpas yra svarstęs galimybę perimti šią salą, kuri yra už 145 kilometrų nuo Floridos ir kuriai nuo pat Fidelio Castro 1959 metų komunistinės revoliucijos beveik be pertraukų taikomas JAV prekybos embargas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujas sankcijas Kubai, nukreiptas prieš platų asmenų ratą šioje komunistų valdomoje šalyje ir keliančias grėsmę užsienio bankams, kurie jiems teikia paslaugas. Šios priemonės yra naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis, siekiant daryti didelį spaudimą Kubai, kuri patiria didžiulę ekonominę krizę po to, kai Jungtinės Valstijos nutraukė naftos tiekimą iš Venesuelos.

Kubos vyriausybė pradėjo šią savaitę paskelbtą daugiau kaip 2 tūkst. kalinių paleidimą. Naujienų agentūros AFP reporteriai iš sostinės Havanos pranešė, kad penktadienį popiet daugiau kaip 20 kalinių paliko La Limos kalėjimą miesto rytuose. Apsikabinę su laukiančiais artimaisiais, kai kure jų verkė. Kubos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad, rodydama „humanitarinį“ gestą, Didžiąją savaitę suteiks malonę iš viso 2 010 kalinių.

Rusija ir toliau teiks pagalbą Kubai, praėjus dienai po to, kai rusų tanklaivis į degalų stokojančią salą pristatė pirmąjį per keletą mėnesių naftos krovinį, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai. Kuba energetikos krizę išgyvena nuo sausio, kai JAV pajėgos pagrobė Venesuelos prezidentą ir Kubos sąjungininką Nicolą Maduro. Jį nušalinus, Kuba neteko pagrindinės savo naftos tiekėjos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematantis problemų dėl to, kad Maskva tiekia naftą Kubai. Tokį pareiškimą jis padarė sankcionuotam Rusijos naftos tanklaiviui artėjant prie komunistų valdomos salos. Trumpas: „Nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne – tai nieko nepakeis“ „Kubai galas, jie turi blogą režimą, labai blogą ir korumpuotą vadovybę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas privalo atverti Hormūzo sąsiaurį naftos gabenimui, jei nori taikos susitarimo, ir šį svarbų vandens kelią pavadino „Trumpo sąsiauriu“. JAV prezidentas taip pat pagrasino Kubai sakydamas, kad „Kuba bus kita“, ir atmetė nuogąstavimus, jog JAV pastarojo meto kariniai veiksmai gali kainuoti jam politinę paramą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino Kubai ir neigė nuogąstavimus, kad jis gali netekti politinės paramos dėl pastaruoju metu JAV vykdomų karinių veiksmų. D. Trumpas vis labiau spaudžia Kubos komunistinę vyriausybę. JAV faktiškai įvedė naftos blokadą šiai Karibų jūros valstybei, o sausio mėnesį D. Trumpas sakė svarstantis užimti šalį. Penktadienį Majamyje kalbėdamas Saudo Arabijos remiamame investicijų forume „FII Priority“, JAV prezidentas pareiškė, kad jo MAGA (angl.

Meksikos karinis jūrų laivynas ketvirtadienį pranešė, kad ieško dviejų humanitarinę pagalbą Kubai gabenusių ir pakeliui pradingusių laivų su devyniais įgulos nariais iš skirtingų šalių. Karinės jūrų pajėgos pranešė, kad laivai iš Muchereso salos, esančios Kintana Roo valstijoje pietrytinėje Meksikos dalyje, išplaukė praėjusį penktadienį, o į Havaną turėjo atplaukti šios savaitės antradienį arba trečiadienį.

Atsižvelgiant į padidėjusią įtampą santykiuose su JAV, Kubos kariuomenė imasi atsargumo priemonių dėl galimos kaimyninės šalies intervencijos, pasakė aukštas Kubos pareigūnas. „Mūsų kariuomenė visada pasirengusi ir šiuo metu ji iš tiesų ruošiasi galimai karinei agresijai“, – sekmadienį transliuotojui NBC sakė Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernándezas. Jis pridūrė, kad Kubos vadovams būtų „naivu“ ignoruoti konflikto su Jungtinėmis Valstijomis galimybę.

Elektros tiekimas Kuboje sekmadienį buvo atkurtas, pranešė pareigūnai, praėjus dienai po antrojo tiekimo nutraukimo visos šalies mastu per savaitę, krizės ištiktai salai kovojant su JAV naftos blokada. Du trečdaliai Havanos po pietų vėl turėjo elektrą, pranešė sostinės elektros bendrovė, išvakarėse Energetikos ministerijai pranešus apie „visišką nacionalinės elektros sistemos atsijungimą“ 9,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Vienas aukšto rango Kubos diplomatas pareiškė, kad komunistų valdoma sala ruošiasi galimai JAV atakai, tačiau pabrėžė, jog neturi „jokių pykčių“ su Vašingtonu, teigiama sekmadienį transliuotame interviu. „Mūsų kariuomenė visada pasirengusi. Šiomis dienomis ji ruošiasi karinės agresijos galimybei“, – NBC sakė Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernandezas de Cossio, pridurdamas, kad „tikrai tikimės, jog tai neįvyks“. „Kuba neturi jokių pykčių su JAV.

Šeštadienį visoje Kuboje dingo elektra, pranešė Energetikos ministerija, ir tai jau antras tokio plataus masto elektros tiekimo nutraukimas per mažiau nei savaitę, salai susiduriant su sunkumais dėl JAV naftos blokados. Havanoje pastatai liko be elektros prieš pat sutemas, apie 18 val. 30 min. vietos (sekmadienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku, vos penkios dienos po to, kai ankstesnis gedimas panardino šalį į tamsą.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais. Kubos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą: Vašingtonas vykdo naftos blokadą ir atvirai kalba norintis užbaigti beveik septynis dešimtmečius trunkančią JAV priešpriešą su vienpartine komunistine valstybe.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą. „Kuba turi ekonomiką, kuri neveikia politinėje ir vyriausybinėje sistemoje, kuri negali jos sutvarkyti. Taigi jie turi dramatiškai pasikeisti“, – sakė M. Rubio, kubietis-amerikietis ir aršus salos valdančiųjų komunistų kritikas. „Tai, ką jie paskelbė vakar, nėra pakankamai dramatiška.

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pirmadienį visoje Kubos saloje dingo elektra, pranešė valstybinė elektros energijos bendrovė. Tai naujausias elektros tiekimo sutrikimas, Jungtinėms Valstijoms tęsiant naftos blokadą, siekiant daryti spaudimą salos komunistinei vyriausybei. Elektros tiekimo nutraukimas įvyko dėl „visiško nacionalinio tinklo išjungimo“, sakoma „Union Nacional Electrica de Cuba“ (UNE) pranešime, priduriant, kad darbai elektros tiekimui atkurti jau pradėti.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis penktadienį patvirtino, kad jo vyriausybė surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios siekia nuversti salos komunistinę valdžią. Prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad Kuba bus kitas jo darbotvarkės klausimas po Irano ir po JAV įvykdyto pagrindinio Kubos sąjungininko Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nuvertimo.

Kuba ketvirtadienį pranešė, kad netrukus paleis 51 kalinį kaip „geros valios“ ženklą Vatikanui po Kubos pareigūnų ir Šventojo Sosto derybų. Užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasirodė augant įtampai tarp Karibų salos komunistų lyderių ir Jungtinių Valstijų, o Vatikanas dažnai bandė veikti kaip tarpininkas tarp šių dviejų šalių.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį duodamas interviu transliuotojui CNN pareiškė, kad Kuba „visai netrukus žlugs“. „Beje, Kuba visai netrukus žlugs, nors tai ir nesusiję, bet Kuba taip pat žlugs. Jie labai nori sudaryti susitarimą“, –telefonu duotame interviu transliuotojo CNN žurnalistei Danai Bash sakė jis, girdamasis, kokių karinių pergalių JAV pasiekė jo antrosios kadencijos metu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba gali būti kita šalis po to, kai Jungtinės Valstijos nuvers ajatolų režimą Irane, praneša „Politico“. D. Trumpas sakė, kad JAV vyriausybė atliktų reikšmingą vaidmenį galimoje Kubos vyriausybės žlugimo situacijoje. Jis taip pat užsiminė, kad naujoji Venesuelos vadovybė galėtų dalyvauti pastangose nuversti Kubos valdžią, rašo „RBC-Ukraina“. „Venesuelai sekasi fantastiškai. (Delcy Rodriguez) dirba fantastišką darbą.

JAV gyvenęs vyras, kurį per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsaugos pareigūnai, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo politinis sąjungininkas. Kubos pakrančių apsaugos pareigūnai nukovė vieną amerikietį ir sužeidė kitą, kai trečiadienį prie šiaurinių salos krantų apšaudė JAV registruotą greitaeigį katerį, pranešė vienas amerikiečių pareigūnas. Kuba teigė, kad žuvo keturi kateryje buvę žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie „draugiško Kubos perėmimo“ perspektyvą, skelbia „Reuters“. Baltuosiuose rūmuose žurnalistams jis pareiškė, kad valstybės sekretorius Marco Rubio sprendžia šį klausimą „labai aukštu lygiu“. „Kubos vyriausybė derasi su mumis, ir jie turi didelių problemų“, – sakė D. Trumpas. „Jie neturi pinigų. Šiuo metu jie neturi nieko, bet jie derasi su mumis, ir galbūt mes draugiškai perimsime Kubą“, – cituojamas jis.

JAV gyvenęs vyras, kurį kartu su keletu kitų asmenų per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsauga, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė jo politinis bendražygis. Trečiadienį Kubos pakrančių apsauga apšaudė greitaeigį katerį ir nukovė vieną bei sužeidė dar vieną amerikietį, pranešė oficialus JAV asmuo. Kubos teigimu, susišaudymo metu žuvo keturi ir buvo sužeisti dar šeši laive buvę žmonės.

JAV trečiadienį pareiškė, kad leis komerciniais ir humanitariniais tikslais pardavinėti Venesuelos naftą Kubai, iš dalies sušvelnindamos blokadą, kuri sukėlė didelę degalų krizę šioje Karibų saloje. JAV iždo departamentas paskelbė, kad tam tikromis sąlygomis bus leidžiama eksportuoti naftą, skirtą Kubos gyventojams ir privačiam sektoriui. Tačiau kai kurios sankcijų režimo sąlygos galios toliau.

Kubos pakrančių apsauga trečiadienį pranešė nušovusi keturis žmones ir sužeidusi dar šešis, plaukusius JAV registruotu kateriu, per susišaudymą netoli Kubos krantų, kuris įvyko padidėjus įtampai su Vašingtonu. Havana neatskleidė Floridoje registruoto laivo keleivių tautybių ir to, kodėl jis artėjo prie komunistinės salos, kuriai taikomos griežtos JAV sankcijos.

Trečiadienį Havanos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Kubos pakrančių apsauga per susišaudymą prie Kubos krantų nušovė keturis žmones ir sužeidė dar šešis.  Ministerija pranešė, kad pakrančių apsaugos laivui priartėjus prie Floridoje registruoto laivo siekiant identifikuoti keleivius, „iš laivo buvo paleisti šūviai“, sužeistas Kubos laivo kapitonas.

Kubai išgyvenant energetinę ir ekonominę krizę, Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina lietuvius susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šią šalį. Institucijos teigimu, šalyje vyraujant sudėtingai situacijai, dalis linijų dėl degalų stygiaus keičia grafikus ar stabdo skrydžius į Kubą ir iš jos. Todėl Kuboje esantys ir iš jos ketinantys išvykti Lietuvos piliečiai raginami susisiekti su oro linijų bendrovėmis arba savo kelionių organizatoriumi.

Tarptautinė pagalbos flotilė ketina nugabenti pagalbos prekių sunkią energetinę ir ekonominę krizę patiriančiai Kubai. Organizatoriai pranešė, kad laivų vilkstinė kovo 21 d. turėtų pasiekti sostinę Havaną. Iniciatyvą „Mūsų Amerika“ („Nuestra América“) remia Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg. Tačiau ji kol kas neatskleidė, ar taip pat plauks į Kubą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo tolesnę paramą smarkios energetinės ir ekonominės krizės paveiktai Kubai.  „Mes visad rėmėme Kubą kovoje dėl nepriklausomybės ir teisės eiti savo keliu“, – sakė V. Putinas per Kubos užsienio reikalų ministro Bruno Rodríguezo vizitą Kremliuje trečiadienį. „Tai ypatingas laikotarpis, kai  taikomos naujos sankcijos, – kalbėjo V. Putinas. – Jūs žinote, ką mes apie tai galvojame.

Rusija ir Kuba trečiadienį Maskvoje, demonstruodamos solidarumą, pasmerkė JAV energetinę Karibų salos blokadą. Kubos vyriausiasis diplomatas Bruno Rodriguezas atvyko į Rusiją, laikomą tradicine Havanos sąjungininke, ieškoti pagalbos tuo metu, kai šalis kenčia nuo sunkios kuro krizės, kurią dar labiau paaštrino Vašingtono de facto vykdoma naftos blokada.

Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį susitiks Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas, pranešė Kremlius. Šis vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę Maskvą vyksta tebesitęsiant JAV Kubai pritaikytam paralyžiuojančiam naftos embargui. Maskva yra apkaltinusi Jungtines Valstijas naudojant „dusinančias priemones“ prieš Havaną ir pareiškusi svarstanti galimybę nusiųsti pagalbos Kubai.

Kol pasaulio dėmesį kausto Džefrio Epsteino bylos failai ir neregėto masto Rusijos energetinis teroras Ukrainoje, be didelio triukšmo sparčiai prastėja situacija Kuboje. Jungtinėms Valstijoms blokuojant naftos tiekimą šiai komunistinei šaliai, ne tik ištuštėjo degalinių rezervuarai, bet nuo šios savaitės Kuboje degalų nebegali pasipildyti ir tarptautiniai lėktuvai. Kanada stabdo skrydžius į Kubą.

Rusijos vyriausybė rekomendavo piliečiams nesilankyti Kuboje. Rusų oro linijos atšaukia skrydžius į šią šalį. Situacija šalyje pasikeitė po JAV veiksmų Venesueloje, nuo kurios naftos tiekimo Kuba yra priklausoma.

Meksikos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į komunistų valdomą Kubą, po Venesuelos lyderio Nicolo Maduro suėmimo patiriančią didelį JAV spaudimą, buvo išsiųsti du laivai su humanitarine pagalba. Siunta, kurią sudaro 814 tonų pagalbos, atvyksta tuo metu, kai Meksika svarsto, kaip aprūpinti Kubą nafta, išvengiant JAV prezidento Donaldo Trumpo, pažadėjusio taikyti muitus bet kuriai šaliai, eksportuojančiai naftą į šią salą, bausmės.

Kuba, atsižvelgdama į padidėjusią įtampą su Jungtinėmis Valstijomis ir sugriežtintą naftos embargą, imasi plataus masto degalų taupymo priemonių, įskaitant viešojo transporto ribojimus, apribojimus mokyklose ir universitetuose bei turizmo paslaugų mažinimą. Socialistinės Karibų salos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad nepaprastosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti ekonominę veiklą ir būtiniausias viešąsias paslaugas.

Meksika artimiausiomis dienomis išsiųs Kubai humanitarinės pagalbos siuntą, tuo pačiu tęsdama derybas su Vašingtonu dėl galimybės apeiti JAV naftos blokadą, penktadienį pareiškė prezidentė Claudia Sheinbaum. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nutraukti naftos tiekimą komunistinei Kubai ir pagrasino įvesti muitus bet kuriai kitai šaliai, kuri nuspręs padėti Havanai.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad Kubai, jei ji nebegaus naftos, gresia humanitarinė katastrofa, trečiadienį pranešė jo atstovas spaudai. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl humanitarinės padėties Kuboje, kuri pablogės, o gal ir žlugs, jei nebus patenkinti jos naftos poreikiai“, – žurnalistams Niujorke sakė jo atstovas Stephane‘as Dujarričius. JAV grasina šiai salai valstybei nutraukti energijos tiekimą, siekdamos padaryti jai didesnį spaudimą.

Kuboje pirmą kartą šalies istorijoje termometrų stulpeliai nusileido iki nulio laipsnių padalos. Tokią temperatūrą užfiksavo meteorologijos stotis Matansaso provincijoje tropinės salos šiaurėje, antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ panešė meteorologijos tarnyba „Insmet“. Tai žemiausia kada nors išmatuota temperatūra saulės lepinamoje Karibų šalyje. Matansaso orų centras netgi pranešė apie šalnos padengtus laukus – dėl paprastai vyraujančio karščio Kuboje tai labai neįprastas reiškinys.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad ekonominis ir karinis spaudimas sąjungininkei Kubai yra nepriimtinas. Prieš tai JAV administracija sustiprino grasinimus komunistų valdomai salai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomus tarifus šalims, parduodančioms naftą Kubai, išgyvenančiai didžiausią per kelis dešimtmečius ekonominę krizę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad socialistinė Kuba yra ant žlugimo ribos. „Kuba tikrai yra šalis, kuriai nedaug trūksta iki žlugimo“, – lankydamasis JAV Ajovos valstijoje teigė respublikonas prezidentas. Ši socialistinė Karibų valstybė pinigų ir naftos gaudavo iš Venesuelos. Dabar jie to nebegauna, sakė D. Trumpas. Pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Valstijos sulaikė keletą tanklaivių su nafta.

Rusijos vidaus reikalų ministras antradienį Havanoje susitiko su sąjungininkės Kubos vadovais, parodydamas solidarumą po JAV prezidento Donaldo Trumpo įspėjimo, kad ilgametė salos komunistinė valdžia „yra pasirengusi žlugti“. Šį mėnesį D. Trumpas liepė Havanai „sudaryti sandorį“, kurio pobūdžio neatskleidė, arba sumokėti panašią kainą kaip Venesuela, kurios lyderį Nicolas Maduro sausio 3 dieną per dešimtis gyvybių nusinešusį reidą sučiupo ir į JAV išvežė amerikiečių pajėgos.

Ketvirtadienį į tėvynę grįžo 32 Kubos saugumo pareigūnų, žuvusių per JAV karinę operaciją Venesueloje, palaikai.  Praėjus mažiau nei porai savaičių nuo JAV atakos Venesueloje, urnos su jų pelenais, uždengtos Kubos vėliavomis, buvo sutiktos su karine pagarba sostinėse Havanos tarptautiniame oro uoste.  Prezidentas Miguelis Díazas-Canelis kartu su buvusiu prezidentu ir revoliucijos kovotoju Rauliu Castro dalyvavo ceremonijoje, transliuotoje per valstybinę televiziją.

Kubos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad su Jungtinėmis Valstijomis „jokių pokalbių nevyksta“ po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas paragino komunistinę šalį „sudaryti sandorį“ arba sumokėti kainą. „Su JAV vyriausybe nevyksta jokie pokalbiai, išskyrus techninius kontaktus migracijos srityje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Miguelis Diazas-Canelis.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis sekmadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą jo šaliai, prisiekdamas ją ginti po to, kai Vašingtonas sulaikė jo sąjungininkės Venesuelos lyderį. „Kuba yra laisva, nepriklausoma ir suvereni šalis.