Būsimų pensininkų turtas II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmą ketvirtį išaugo 1,82 proc., ir kovo pabaigoje siekė 3,924 mlrd. litų, daugiausiai nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios. Nors investicinės rinkos buvo itin dramatiškos, tačiau, nepaisant neramumų Libijoje, eskaluojamos euro zonos skolų krizės ir Japonijos tragedijos, būsimų pensininkų kaupiamas turtas išlaikė stabilią vertę ir teigiamas perspektyvas pelnytis iš ūkio atsigavimo.
Per metus nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. kovo būsimųjų pensininkų turtas išlaiko 12,6 proc., arba 439,8 mln. litų prieaugį – iš jų 356 mln. litų sudaro „Sodros“ lyginamuoju laikotarpiu pervestos naujos lėšos, o likę 82,8 mln. litų – uždarbis iš investicijų, jau atskaičius visus mokesčius. Iš viso pensijų fondai nuo reformos pradžios būsimiesiems pensininkams uždirbo apie ketvirtį milijardo litų, nors finansų rinkos tam nebuvo palankios.
„Pasaulio finansų rinkas šiemet pirmą ketvirtį itin stipriai drebino net trys priežastys: pirmiausia, atgijęs euro zonos skolų krizės eskalavimas, kuomet reitingų agentūros sumažino pasitikėjimą Portugalija. Antra priežastis – konfliktas Libijoje, įliejęs daug svyravimų į žaliavų rinkas. O Japonijos tragedija trumpuoju laikotarpiu davė kirtį viso pasaulio finansų rinkoms. Nepaisant to, pensijų fondų vienetai išlaikė savo vertę ir tėra sumenkę tiek, kiek rinkos svyruoja ir vienos dienos laikotarpiu – tai yra, per ketvirtį vienetų vertės tesumenko maždaug 1,1 proc., o jau balandžio 1 d. pusę šio nuosmukio jos atstatė“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Anot jo, sukrėtimai rinkose pirmą ketvirtį nekeičia šių metų lūkesčių – finansų rinkos pajėgios investuotojams užtikrinti ilgametę vidutinę ar net didesnę grąžą, kadangi finansinio turto kainos dar nepasiekė istoriškai būdingų įverčių.
„Įmonių rezultatai tik gerėja, tuo tarpu akcijų rinkoje buvo juntamas stabtelėjimas. Ekonominės perspektyvos tebėra šviesios, todėl verslas iš jo pelnysis. Atitinkamai finansų rinkose tai teigiamai veiks akcijų vertes. Tikėtina, kad rizikingiausi pensijų fondai šiemet būsimiesiems pensininkams užtikrins nuo 8 iki 12 proc. investicijų grąžą, o mažiausios rizikos fondų grąža sieks nuo 1 iki 4 proc., tokie yra ir ilgamečiai istoriniai vidurkiai. Žinoma, neapibrėžtumas visuomet egzistuoja, ir tik ilguoju laikotarpiu rinkų elgesys yra tolygesnis“, – tvirtina Š. Ruzgys.
Bendras būsimo pensininko investicinis uždarbis priklauso ne tik nuo fondų valdytojų uždirbtos grąžos finansų rinkose, bet ir nuo jo paties veiksmų – jei keičiama fondo strategija, tam tikru metu būsimas pensininkas gali pralošti, arba išlošti. Jo asmeninio portfelio rezultatas atsižvelgiant į tolesnį investavimo horizontą gali būti ypač skirtingas, t. y., klaida ankstyvame kaupimo periode gali turėti tokių finansinių pasekmių, kad sukauptas turtas būtų kelis kartus mažesnis (arba didesnis), nei tuo atveju, jei strategijos keitimo nebūtų daryta. Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodį atliktas tyrimas parodė, kad deja dauguma pensijų fondų dalyvių riziką kritiniais momentais keičia netinkama linkme ir ilgainiui nuo to nukenčia.
„Neturint gilių investicijų valdymo žinių labai svarbu nesiblaškyti pagal nuotaikas finansų rinkose, o keisti riziką tik tuomet, kai tą reikia daryti dėl dalyvio amžiaus: jaunystėje pravartu rinktis rizikingiausią fondą, o likus 5 metams iki pensijos – saugiausią, kad uždirbtas turtas būtų saugus išėjimo į pensiją metu. Patyrę investuotojai, kuomet finansų rinkose nuotaikos neigiamos, dažniausiai riziką didina, kadangi tai reiškia didesnius uždarbius ateityje. Tačiau patirties neturintieji paprastai visi elgiasi priešingai ir stengiasi išparduoti turtą tuomet, kai jo kaina mažiausia. Tai neracionalus veiksmas“, – aiškina Š. Ruzgys.
Iš viso nuo pensijų sistemos reformos pradžios iki 2010 m. kovo pabaigos „Sodra“ į gyventojų sąskaitas privačiuose pensijų fonduose pervedė 3,718 mlrd. litų. Iš sistemos pasitraukusiems dalyviams iki 2010 m. pabaigos iš viso buvo išmokėti daugiau nei 36 mln. litų.
