Prezidentės patikėtinis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje, didelės naujienų agentūros direktorius ir daugkartinis žmogus-tinklaraštis Artūras Račas vėl mojuoja virtualiu kirviu prieš Katalikų bažnyčią ir ne tik prieš ją.
Jis panašus į vikingą, išsiruošusį paskutinei kovai su bet kuo, kad tik galėtų didvyriškai žūti kovoje už bet ką ir prieš bet ką. Prieš nesąmoningus piliečius, neimančius bilieto mikroautobuse, prieš Tomą Dapkų, drįstantį kalbinti vyskupus, prieš Rūtą Janutienę, prieš Andrių Užkalnį, prieš Audrių Bačiulį, prieš strateginį paties premjero patarėją Virgį Valentinavičių, prieš LRT tarybos „dundukus“, prieš interneto humoro chuliganus ir trolius iš pipedija.com. Netgi prieš smulkų ir nepastebimą šių eilučių autorių, vardan kurio sugalvojo daryti išimtį gramatikoje, rašydamas jo pavardę mažąje raide bei Urbi et Orbi paskelbė savo internetinėje gryčioje turįs tam rimtų priežasčių.
Į kovą jis, prometėjiška poza, metasi kasdien, rašydamas tai viešus skundus visokioms inspekcijoms, tai padėkas savivaldybei (gal greit bus ir užuojautos), tad nuoširdžiai linkiu jam pasiekti sąvąjį rojų. Kaip koks vikingas, išėjęs į paskutinę kelionę ir svajojantis susikauti su savęs vertu priešu bei žūti didvyrio mirtimi, taip pasiekiant Valhalą ar kitokį jo įsivaizduojamą nekrikščionišką rojų.
Kadangi katalikybės A. Račo iškilus protas ir tauri širdis nevirškina, kaip mano skrandis stiklo ir plytų, o pagonybė (arba šamanizmas) ir visokie ten sekuliarizmai jam atrodo geriau, belieka palinkėti visokeriopos sėkmės savojo išganymo beieškant. Jis tikrai pateks į rojų – koks anas bebūtų. Nors būna ir taip, kaip kitam visai ne katalikui iš žemiau prideto video. Originaliai jis vadinamas Saga apie Bjorną, bet galima ir apie Račą. Lygiai taip pat eina žmogus per pasaulį ir traiško dundukus, nerasdamas sau lygaus priešo. Galiausiai, kai rodos jau pavyko, ištinka šis bei tas nenumatyto. Linkiu, kad žmogui-tinklaraščiui, nepaisant viso tauraus ir tobulo karžygio kelio,nesibaigtų šitaip:
