Mokslininkai tvirtina, kad žmogaus sveikata 80 procentų priklauso nuo jo paties. Esame laisvi žmonės ir, jeigu nepažeidžiame įstatymų, niekas negali mums liepti – gyvenk tik taip, o ne kitaip. Niekas negali įsakyti sportuoti, gyventi sveikai, tinkamai maitintis, kiekvieną vakarą laiku eiti miegoti.
Mano organizmas – mano tvirtovė
Taigi turime teisę daryti tai, ką norime: rūkyti ir gerti, valgyti riebiai ir saldžiai, priaugti per daug svorio, būti pikti, neišsimiegoję ar suirzę. Sakote, tai nesveika? Štai Petras kas dieną rūkė, niekada nesportavo, lašinius kirto ir sveikas jau devintą dešimtį baigia! Mano organizmas – mano tvirtovė!
Gal ir tvirtovė, bet Petro, ne jūsų. Jūs dar tik į penktą dešimtį įkopėte, o jau ir ten, ir ten skauda, kažkoks silpnumas apima, energijos trūksta. Einate pas gydytojus ir prašote: padėkite! Apžiūrėjo, ištyrė, ir štai jums – esate tikras ligų maišas. Jus gydo ambulatoriškai ir ligoninėje, jums iš valstybės biudžeto išleidžiamos didžiulės pinigų sumos.
Ką dėl savęs darome
Žmonės mėgsta kaltinti kitus, bet ne save. Atėję pas „gerą“ gydytoją, skundžia „blogą“ – tą, kuris gydė prieš tai. Sako, man tą ir tą darė, o to kažkodėl nedarė. Gydytojas klausia: „O ką jūs pats, pone, savo labui darėte?“ Nieko, pasirodo – nemetė rūkyti, nepradėjo daugiau judėti gryname ore, nedarė kvėpavimo pratimų.
„Sunku žmogui priekaištauti, kai jis paliegęs sėdi gydytojo kabinete arba guli ligoninės lovoje“, – sako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus terapeutė Vida Klezienė. Tačiau gydytojams nesuprantama, kodėl nesirūpiname savimi.
„Mūsų žmonės nesupranta, kad dalis ligų – nepagydomos, – tęsia gydytoja. – Ir dėl visko kaltina gydytojus. Tai ne taip diagnozę nustatė, ne tuos tyrimus padarė arba dar primityviau – „chirurgas papjovė, ant stalo pasiguldęs.“
„Chirurgai – nevisagaliai, – dėsto gydytoja. – Juk kartais operacijos metu gali nustoti krešėti kraujas ar staiga sutrikti kitų gyvybiškai svarbių organų veikla.“
Per ilgus savo darbo metus gydytoja sako pastebėjusi, kad kartais tikrai susidaro atsitiktinumų grandinė, kuri, atrodo, dėsningai veda žmogų į nesėkmę. Arba, atvirkščiai – sunkūs ligoniai dėsningai eina į sėkmę ir stebuklingai pasveiksta.
Ne gydytojas yra svarbiausias
Mokslininkai tvirtina, kad žmogaus sveikata tik 20 proc. priklauso nuo gydytojo, o 80 proc. – nuo jo paties.
„Yra daugybė dalykų, darančių mums įtaką, – pasakoja gydytoja. – Apsiskaitymas, žinios apie sveikatą, artimųjų, kaimynų įtaka. Juk dažnai žmonės nori būti gydomi taip, kaip matė ar girdėjo gydant kitą. Arba staiga įsikala į galvą, kad nereikia gerti tablečių. Ligoninėse po pagalvėmis randame krūvas vaistų.“
Meilė Jančorienė
