Už valdžios skolas šilumos tiekėjams moka visas miestas? Tokia išvada peršasi paaiškėjus, kad miesto valdžia šildė tuščius pastatus ir beveik nemokėjo bendrovei „Šiaulių energija“. Šiuos metus Savivaldybė pradėjo šilumos tiekėjams įšaldžiusi net 14 milijonų litų skolą.
Daugybė tuščių pastatų ir patalpų
Šiaulių miesto savivaldybė turi mažiausiai keturias gyvenamąsias patalpas, kurios tuščios. Sąskaitos už šildymą, elektrą ir administravimo paslaugas apmokamos iš miesto biudžeto. Savivaldybės turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Valungevičienė teigia, kad butus siūlo eilėse stovintiems nuomininkams, tačiau ne visus tenkina siūlomos gyvenamosios patalpos.
Tačiau tušti Savivaldybės butai – lašas jūroje, kurioje tirpsta biudžeto pinigai. Šiauliuose galima surasti iki dešimties tuščių patalpų ir pastatų, kurie niekam nenaudojami, nenuomojami ir neparduodami.
„Dovanų“ – dar vienas akmuo po kaklu
Šiaulių miesto taryba neseniai sutiko nutraukti nuomos sutartį su „Laiko“ kino teatrą nuomojusia bendrove ir dar grąžino sumokėtus nuompinigius. Už tai gavo tuščias patalpas, kurias nežino kur naudoti. O kol valdžia neapsisprendžia – šildomos tuščios patalpos.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pripažįsta, kad atjungus šildymą kauptųsi drėgmė, gali būti pakenkta konstrukcijoms. Tačiau būtent miesto valdžia tai ir daro, atjungusi šildymą remontuojamame buvusios Šventupio vidurinės mokyklos pastate. Nuspręsta taupyti, todėl šiemet pastatas nebešildomas. Netoliese esančio tokio pat Gytarių mokyklos pastato šildymas šaltą mėnesį kainuoja iki 30 tūkstančių litų. Mokykla, direktoriaus Rimtauto Pečeliūno žodžiais, kaip ir visos švietimo įstaigos, skolinga „Šiaulių energijai“. Moka tik tiek, kiek skiriama iš biudžeto. O pernai buvo sumąstyta apmokėti tik 15 procentų sąskaitose nurodytos sumos.
Valdžia – kaip šuo ant šieno
30 tūkstančių litų – per mėnesį, o per šildymo sezoną ir iki pusantro šimto tūkstančių gali prikapsėti. Už tokią sumą išeitų du ar trys butai socialiai remtiniesiems. Tačiau miesto valdžios logika mažai ką turi bendro su ūkiškumu. Pavyzdžiui, laiko tuščias patalpas ir niekaip nesuranda „kampo“ visuomenininkams.
Moterų veiklos inovacijų centras skundžiasi, kad vicemerė Daiva Matonienė paliko visuomenininkus ant ledo. Kai visuomenininkės prašė patalų specialiai prieglaudai, kurioje laikinai įsikurtų mušamos moterys, vicemerė sugebėjo pasiūlyti tik butą Parko gatvėje, kurį reikėjo ir susiremontuoti už savus. Galiausiai ir pats butas atiduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nors Savivaldybė iš tiesų turi pakankamai tuščių patalpų (jau neskaičiuojant to, kaip plačiai įsikūrusios partijos, o ypač mero vadovaujami partiečiai). Štai A. Mickevičiaus gatvėje stovi dviejų aukštų pastatas, kuriame kažkada veikė laboratorijos. Pačiame miesto centre jau daugel metų tuščias stovi buvusios Vaikų poliklinikos pastatas. Naujajame korpuse ketinama įkurdinti Psichikos sveikatos dienos centrą, o kaip panaudoti senąjį – pristigo fantazijos, nors mažylių tėvai nuolat skundžiasi, jog Centro poliklinikoje jiems nepatogu, reikia maišytis su suaugusiais, šaltyje toli nešti sergančius kūdikius, nes automobilių stovėjimo aikštelė – per maža.
Kitaip tariant, miesto vadovai elgiasi it tas šuo ant šieno – nei pats ėda, nei kitam duoda.
Prašė akmens po kaklu
Tuščių patalpų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Antai trijų aukštų specialiosios įstaigos „Ringuva“ korpusas stovi tuščias ir nenaudojamas. Žinoma – šildomas. Dar dviejų aukštų pastatas stovi Vytauto gatvėje. Įsikūręs vienas nuomininkas, o didžioji dalis patalpų – nenaudojamos. Tuščios patalpos ir Vilniaus g. 213, nes išsikėlė batų parduotuvė.
Tiesa, Savivaldybė prašė, kad valstybinis Turto fondas perduotų dar vienas pirmajame aukšte esančias patalpas Vasario 16-osios gatvėje. Turto fondas neperdavė, todėl miesto biudžetas buvo išgelbėtas nuo dar vieno akmens po kaklu.
„Pūdo“ pastatą
Kaip statybos inžinierius Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius gerai žino, ką reiškia žiemą nešildyti pastato. Būtent į šį, kitą kraštutinumą ir puolė miesto valdžia, nusprendusi atjungti šildymą antrajame Dainų asmens sveikatos priežiūros centro pastato korpuse. Per mėnesį pastato šildymas kainuotų iki 30 tūkstančių litų, kadangi pastatas itin imlus šilumai – kiauras stogas, langai aliuminio rėmais ir kt.
Į pastatą planuota perkelti vieną iš Savivaldybės padalinių, tačiau per kadenciją tam neprisiruošta. Tad nuspręsta atjungti šildymą ir „pūdyti“ tuščią pastatą.
Priversti penėti bankus
Praėjusius metus bendrovė „Šiaulių energija“ baigė turėdama šiek tiek pelno. Direktoriaus Česlovo Kaspučio žodžiais, tik todėl, kad pavyko parduoti taršos leidimus. Įmonės, kurios neviršija nustatytų į aplinką išmesti leidžiamų teršalų kiekį, „sutaupytą“ skirtumą gali parduoti didesniems teršėjams.
Č. Kaspučio žodžiais, jeigu nebūtų pavykę parduoti taršos leidimus, įmonė metus būtų baigusi nuostolingai. Kadangi Savivaldybė laiku neatsiskaitė už šildymą, šilumos tiekėjams stigo apyvartinių lėšų. Todėl bendrovė buvo priversta kreiptis į bankus, imti kreditus ir mokėti palūkanas.
Už Savivaldybę moka gyventojai?
Nors miesto valdžia dar visai neseniai skelbėsi, jog skolos už patalpų šildymą – vos apie 8 milijonus litų, kurie netrukus būsią grąžinti, paaiškėjo, kad skolos ne tik negrąžintos, bet ir vos ne dvigubai ūgtelėjo. Savivaldybė už patalpų šildymą „Šiaulių energijai“ jau skolinga 14 milijonų litų. Ir vėl žada atsiskaityti, išdėlioti mokėjimus pamečiui.
O jeigu Savivaldybė būtų laiku mokėjusi šilumos tiekėjams, gal nebūtų reikėję didinti ir šilumos kainos? „Šiaulių energijos“ vadovas nuo komentarų susilaikė. O šiaulietis Seimo narys Valerijus Simulik – neskuba atmesti tokios galimybės.
„Gal ir nebūtų reikėję kelti kainos, jeigu būtų padengę visą įsiskolinimą“, – svarsto politikas.
Mykolas DEIKUS
