Seimo Sveikatos reikalų komiteto teigimu, į užsienį jau išvyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydytojų. Skaičiai verčia sunerimti.
Liko tik verkšlenimai
Bet ką šie skaičiai reiškia tokio dydžio šaliai kaip Lietuva? Mūsų politikai niekada nepasižymėjo veiksnumu emigracijos klausimais. Apart viešų verkšlenimų, kad tautiečius reikėtų skatinti grįžti namo – nieko daugiau nematėme. Nepavyko nei ankstesnės emigrantų namo grąžinimo programos, aprimo ir „Globalios Lietuvos“ iniciatoriai.
Bet norinčiųjų išvykti nemažėja, o tik daugėja. 2009 m. Sveikatos apsaugos ministerija gydytojams išdavė viso labo 131 pažymą darbui. Tačiau 2010 m. tokias pažymas išsiėmė 280 gydytojų.
Atrodytų, kad šie skaičiai 10 tūkst. gydytojų kontekste, o ar net visos šalies kontekste – nėra reikšmingi.
Laukia Vokietija
Tačiau jei pažvelgsime atidžiau, pernai metais darbo pažymas, kurios liudija apie galimą išvykimą, išsiėmė dvigubai daugiau gydytojų nei užpernai. Pavasarį lietuviams darbo rinką atvers ir visame pasaulyje puikia medicinos sistema ir aukšta medicininių paslaugų kokybe garsėjanti Vokietija.
Tad kokie skaičiai bus ateinančiais metais? Kol kas politiniame pasaulyje šiuo klausimu štilius. Reakcija tokia, lyg problemos nebūtų. Nors susidariusi situacija nieko nestebina, Lietuvos gydytojų problemos tokios senos, kad net ir tikėtis, kad gavę progą būti vertinamais ir gerbiamais šie specialistai ja nepasinaudos, – neverta.
Kalbėjimas nenaudingas
Lietuvos gydytojų sąjunga ne kartą buvo išsakiusi savo reikalavimus kelti gydytojų atlyginimus. Dabar jau darosi akivaizdu, kad šalies politikams nelabai rūpi, kaip iš tiesų gyvena gydytojai, jų pacientai, kokia iš tiesų yra jų eilinė darbo diena.
Su medikais tenka bendrauti gana dažnai. Turiu nemažai šios srities specialistų draugų, su kai kuriais draugais tapome dar vaikystėje. Nors ir pasirinkome skirtingas profesijas, artimas ryšys liko. Žinau, kad jei ne sena pažintis, vargu ar kuris nors iš jų atvirai dalintųsi savo profesine kasdienybe. Daugelis šios sistemos narių jaučiasi nusivylę ir žino, kad kalbėjimas apie problemas ne tik negali padėti, bet greičiausiai bus ir nenaudingas.
Užsidirba Lietuvai
Vienas mano draugas nuolat tikina, kad kalbėti apie tai, kad jo vadovas gauna penkis kartus didesnį atlyginimą nei jis – rizikinga. Jis sako, kad per tiek metų buvo bandyta kalbėtis visaip – rezultato nebuvo. Šiuo metu jis vadovauja vienam iš privačios ligoninės skyriui Londone. Tiesa, skyrius nesivadina taip skambiai kaip Lietuvoje, tačiau sako, kad jam šiuo metu visko pakanka, o į Lietuvą norėtų grįžti tada, kai užsidirbs pragyvenimui.
Sunku klausytis, kai specialistas, Lietuvoje mokęsis daugiau nei dešimt metų, čia išdirbęs 7 metus buvo priverstas su šeima išvykti į vieną brangiausių miestų pasaulyje ir vien tik tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje.
Aš kaip pilietis ir politikas esu sunerimęs, kad mes atsiribojame nuo svarbiausių mūsų šaliai problemų ir bandome kelti visiškai šiuo metu nesvarbius tikslus. Valstybė netenka gabiausių savo piliečių. Kartu su savimi jie išsiveža šeimos narius, naujas mintis, idėjas, galų gale – mokesčius.
Neišvyko staiga
Iš to ką išgirdau supratau, kad nė vienas iš gydytojų neišvyko staiga. Juos amžini nesusipratimai darbe slėgė metų metus. Ne paslaptis, kad daugelis išvykusiųjų negalėjo susitaikyti su atlyginimų skirtumu tarp gydymo įstaigos vadovų ir eilinių gydytojų.
Įvairios gydymo įstaigų reformos, uždaryti skyriai, merdinčios mažų miestų ligoninės sukrėtė gydytojų visuomenę.
Politiniai sprendimai turi raginti gydytojus pasitikėti sistema, reikia rasti vieningą sprendimą, kuris padrąsintų gydytojus rinktis darbo vietas ne tik didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigose. Neretai atokesnių Lietuvos regionų gydymo įstaigos net ir siūlančios kelis kartus didesnį atlyginimą nei vidutinį gydytojų neto atlygį 2907 litų nesulaukia specialistų. Pernelyg didelė specialistų koncentracija didžiuosiuose miestuose ir nepasitikėjimas kitomis Lietuvoje esančiomis galimybėmis skatina viską spręsti lengviausiu keliu – emigruoti.
Esu įsitikinęs, kad tvarkinga medicinos sistema, tinkamas valdžios požiūris į gydytojus yra sveikos ir sėkmingos šalies pagrindas. Todėl čia ir dabar privalome ieškoti sprendimo būdų.
