Prezidentės Dalios Grybauskaitės pažadas kitąmet grąžinti ikikrizines pensijas ekonomistui Mortenui Hansenui atrodo neapgalvotas.
Dėl nepakankamo ekonomikos augimo Lietuva gali neįgyvendinti Mastrichto kriterijų ir 2014 metais neprisijungti prie euro zonos, tam koją pakišti gali ir pažadai padidinti pensijas. Danijos ekonomistas M. Hansenas teigia, kad Baltijos regionui euras yra stabilumo garantas.
Rygoje esančios Stokholmo ekonomikos mokyklos dėstytojas džiaugiasi turįs galimybę dirbti Baltijos regione. ,,Ekonomikos mokslus baigiau Danijoje, bet Skandinavijos šalys man neįdomios – ten nuobodu", – Švedijos prekybos rūmų surengtame seminare apie euro perspektyvas kalbėjo M. Hansenas.
Ekonomisto pranešimo tema skambėjo intriguojamai – ,,Prisijungimas prie euro: santuoka – pragare?" – tačiau pats M. Hansenas įspėjo, kad tai tik išraiškingas pavadinimas. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad Estijos prisijungimas prie euro zonos buvo geriausia, ko šalis pasiekė. Pasak jo, tai turi būti ir likusių Baltijos valstybių prioritetas.
,,Estai pasirinkdami euro kelią veikiausiai nesitikėjo to, ką gavo dabar, bet euro įvedimas šiandien yra pakankamas pretekstas jiems būti pasipūtusiems prieš latvius ir lietuvius, – kalbėjo M. Hansenas. – Nėra reikalo manyti, kad euras yra nepatikima valiuta, nepaisant neramumų pietinėse valstybėse."
Ekonomisto teigimu, euro zonos žlugimas neįmanomas, nes tai per daug kainuotų. Jis taip pat lygino Europos Sąjungos (ES) valstybes su JAV.
,,Skolose skendinčios Kalifornijos pasitraukimas iš JAV juk neįmanomas, kur ji eitų? Taip pat yra ir euro zonoje. Turėtą valiutą čia primena tik istorinė patirtis, bet grįžti prie jos būtų katastrofa", – įsitikinęs M. Hansenas.
- Estijos prisijungimą prie euro zonos vertinate palankiai, tačiau ar įžvelgiate kokį nors neigiamą poveikį Estijai ar Baltijos valstybių regionui? – „Ekonomika.lt" klausė H. Hanseno.
- Nemanau, kad kyla didelių problemų. Tikiu, kad euras liks patikima ir stabili valiuta, vienintelis reikalavimas Estijai – išlaikyti kainų stabilumą. Nenoriu įžeisti nei Lietuvos, nei Latvijos, bet euras – tikrai patikimesnė valiuta nei litas ar latas. Lietuva aktyviai prekiauja su euro zonos valstybėmis, taigi euras jai būtinas.
- Ar nemanote, kad bent trumpuoju laikotarpiu būsime mažiau konkurencingi nei estai?
- Yra argumentas, kad Estija nuo šiol bus patikimesnė valstybė ir galės pritraukti daugiau investicijų. Bet mes nežinome, kokio dydžio šis efektas gali būti. Estams atsikračius valiutos rizikos, kitoms Baltijos šalims bus sunkiau įrodyti, kad jos vertos investicijų. Tai yra argumentas Lietuvai ir Latvijai labiau pasistengti, paskubėti prisijungti prie euro.
Mastrichto kriterijai ar bent jau dalis jų kol kas neįgyvendinti nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Biudžeto konsolidacija reikalinga ne vien dėl euro, jos reikia bet kokiu atveju.
- Taip pat minėjote, kad iš euro zonos galėtų pasitraukti Vokietija, kai jai atsibos finansuoti kitų valstybių skolas.
- Nemanau, kad taip nutiks, bet iš ekonominės pusės tokia galimybė egzistuoja. Visi skundžiasi Graikija, Portugalija, Airija ir veikiausiai tai daro teisingai, ypač kalbant apie Graikiją. Mes galime vertinti Vokietiją kaip ,,per gerą" euro zonos valstybę, besilaikančią Mastrichto kriterijų. Ji tarsi apsėsta siekia mažos infliacijos, kainų kontrolės matydama, kad niekas kitas to padaryti negali. Taip pat buvo ir iki euro zonos įkūrimo – Vokietija visuomet geriau rūpinosi savo finansais nei likusios šalys.
- Kaip vertinate Lietuvos pastangas vaduojantis iš pasaulinės krizės gniaužtų. Kokia padėtis Latvijoje po Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos?
Galima pasakyti tik tiek, kad abi valstybės atsigauna sunkiai. Panašias tendencijas atspindi ir statistiniai tyrimai. Bet tai yra akstinas šioms valstybėms skubiau vykdyti struktūrines reformas ir taip paspartinti augimą, o ne sėdėti ir laukti – kas dabar nutiks. Kuri šalis sėkmingiau susidoros su krize, kol kas pasakyti negalime, bet aišku viena – abi Baltijos valstybės augs lėtai ir nebus kaip 2004–2007 metais.
- Prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad ekonomikos augimo sąskaita kitąmet Lietuva galės atkurti per krizę sumažintas pensijas. Kaip vertinate tokius pažadus?
- Ar Lietuva įsitikinusi, kad jos fiskalinė padėtis leidžia didinti pensijas? Aš tikrai ne.
Latvijoje pensijos per krizę buvo beveik nepaliestos, bet žadėtas jų pakėlimas neįvyko. Atsižvelgiant į taupymo planus, pensijos turi būti paliestos, nes mažėjantis darbo jėgos kiekis nesugeba finansuoti esamo išmokų lygio ir tai kelia grėsmę stabilumui.
- Ar teisingas buvo Latvijos pasirinkimas prašyti TVF pagalbos, ar geriau buvo kaip Lietuvai – iš krizės griežtomis taupymo priemonėmis krapštytis pačiai?
Būtų įdomu pamatyti, kuri geriau susidoros. Galima pasakyti paprastai: Latvija, pasikvietusi TVF, paprasčiausiai gavo daug nemokamų patarimų. Lietuva tai turėjo padaryti pati. Nemanau, kad TVF pagalba turi neigiamą atspalvį, juk tai yra aukšto rango ekspertų pagalba. Tai nėra gėda.
Mortenas Hansenas
Danijos Arhuso universitete įgijo magistro laipsnį.
Nuo 1997 m. Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje dėstytojas, Ekonomikos departamento vadovas.
Latvijos Europos Bendrijos studijų asociacijos viceprezidentas.
Publikacijų Latvijos ekonomikos temomis autorius.
