Anksčiau ištarus Oksfordo ar Kembridžo universitetų pavadinimus daugeliui moksleivių tik nutįsdavo seilės. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių, gavusių brandos atestatus, kraunasi lagaminus ir išvyksta studijuoti svetur. Tačiau ar tikrai užsienietiškas diplomas atveria daugiau durų nei lietuviškas, o darbdaviai išskėstomis rankomis laukia sugrįžtančių tokių studentų?
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2009/2010 metais Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7085 Lietuvos piliečiai. Tai sudaro apie 3,5 proc. visų Lietuvos studentų.
Populiariausia kryptis – Jungtinė Karalystė. Šiuo metu ten mokslus kremta 2325 studentai iš Lietuvos. Toliau rikiuojasi Vokietija – 1274 studijuojantys lietuviai, Danija – 911, Lenkija – 692, Airija – 412 studentų. Iš ne Europos Sąjungos valstybių tarp lietuvių studentų populiariausia Rusija – 2008 metais ten mokėsi 841 studentas, Jungtinėse Amerikos Valstijose studijavo 495. Kitas šalis renkasi gerokai mažiau jaunuolių.
Lietuvius itin vilioja ne tik dažnai perspektyvesnis užsienio aukštųjų mokyklų diplomas, bet ir galimybė įgyti tarptautinių žinių bei patirties. 74 proc. studentų ES valstybėse renkasi bakalauro studijas, o 18 proc. – magistro.
Lietuviškų vardų ir pavardžių galima pamatyti ir prestižinių Jungtinės Karalystės universitetų studentų sąrašuose: Kembridže studijuoja 36 lietuviai, Oksforde – 18.
Pataria nenerti stačia galva
Apie studijas užsienyje galvoja ir nemažai šįmet vidurines mokyklas baigsiančių abiturientų. Tačiau svetur mokslus krimtę lietuviai pataria aklai nepasikliauti stereotipu, neva Vakaruose visos aukštosios mokyklos geresnės nei Lietuvoje.
„Užsienyje daug universitetų, kurie savo studijų kokybe bei po mokslų atsiveriančiomis karjeros galimybėmis pranoksta Lietuvos aukštąsias mokyklas. Tačiau tikrai ne visi. Kiekvienam, besiveržiančiam studijuoti užsienyje, siūlyčiau pasidomėti visomis galimybėmis“, – pataria Airijoje gyvenanti Rūta Palšauskaitė.
Vytauto Didžiojo universitete anglų filologijos bakalauro diplomą gavusi Rūta podiplomines studijas baigė Airijoje – jauna moteris čia gilinosi į ryšių su visuomene veiklos subtilybes.
Pasak jos, aukštąją mokyklą reikia rinktis ne vien pagal tai, ar žinomas jos pavadinimas, kokias studijų programas siūlo, bet ir pagal tai, ar gerai paruošia studentus darbo rinkai. Kai daugelyje šalių bedarbių skaičius auga kaip ant mielių, šis kriterijus itin svarbus.
„Mokiausi ten, kur po intensyvaus paskaitų kurso sekė du mėnesiai darbo praktikos tarptautinėje kompanijoje. Tai labai padėjo paskui ieškant darbo“, – pasakoja Rūta.
Baigusi studijas, ji maždaug per mėnesį Airijoje susirado darbą – pagal specialybę įsidarbino įmonėje, priklausančioje tarptautinei reklamos agentūrai JWT.
Patirtis – neįkainojama
Kadangi Rūta studijavo ir Lietuvos, ir Airijos aukštosiose mokyklose, ji gali drąsiai palyginti, kuo gi skiriasi studijos. Pasak lietuvės, Airijoje pirmiausia nustebino dėstytojų ir studentų tarpusavio bendravimas – čia su studijuojančiuoju bendraujama kaip su sau lygiu.
„Tačiau nenorėčiau vienareikšmiškai teigti, kad vienoje ar kitoje šalyje esantis universitetas yra kuo nors pranašesnis. Mano manymu, viskas priklauso nuo individualios mokslo įstaigos, jos reputacijos, dirbančių dėstytojų profesionalumo, studijų krypties ir, galiausiai, nuo paties studento gabumų“, – teigia Rūta.
Vis dėlto, pasak jos, neabejotinas studijų užsienyje privalumas – galimybė praplėsti akiratį. Svetur pasimokęs jaunuolis bus įgijęs neįkainojamos patirties, kuri nematuojama vien tik iš knygų puslapių gautomis ar dėstytojų perteiktomis žiniomis.
Diplomas vertinamas visur
Neseniai Middlesex universitetą Londone baigusi Simona Kriaučiūnaitė taip pat pasiliko darbuotis svečioje šalyje. 22 metų mergina neabejoja, kad būtent užsienyje įgytas bakalauro diplomas jai atveria duris siekti karjeros.
„Jungtinę Karalystę studijoms pasirinkau neatsitiktinai: žinojau, jog čia gera mokslo kokybė, o įgyjamas diplomas pripažįstamas bet kuriame pasaulio krašte“, – tvirtina Simona.
Baigusi vidurinę mokyklą ji išvyko studijuoti verslo į Londoną. Pasak merginos, čia, priešingai nei Lietuvoje, studentas gali rinktis iš skirtingų modulių – nuo ekonomikos iki vadybos, o bestudijuodamas juos keisti ir išsirinkti, kas labiausiai patinka.
Simona studijavo ketverius metus, nors Jungtinėje Karalystėje bakalauro laipsnį galima įgyti per trejus. Papildomai vienerius metus mokosi tie, kurie nori atlikti praktiką pagal savo specialybę. Pasak lietuvės, tai labai naudinga patirtis, kuri vėliau labai pasitarnavo ieškant darbo svečioje šalyje.
Moko praktinių dalykų
Tuo tarpu Koventrio universitete verslo informacinių technologijų bakalauro diplomą gavusi Jūratė Pocevičienė grįžo į Lietuvą. 29 metų moteris dirba pardavimų vadybininke kalbų mokykloje Kalba.lt, taip pat prižiūri bendrovės intranetą (vidinę sistemą).
Moteris Lietuvoje buvo baigusi kolegiją, tad užsienyje pakako baigti išlyginamąją programą, ir savo rankose ji jau laikė universitetinių studijų bakalauro diplomą.
„Pagal įgytą specialybę Lietuvoje galėjau rinktis tik vieną išlyginamąją programą – programavimą. Tačiau mane kur kas labiau viliojo elektroninė komercija. Jungtinėje Karalystėje, priešingai nei Lietuvoje, išlyginamųjų programų pasirinkimas – didžiulis“, – kodėl pasirinko studijas Jungtinėje Karalystėje vardija Jūratė. Žinoma, postūmis buvo ir noras geriau išmokti anglų kalbą.
Koks didžiausias studijų užsienyje privalumas? – klausiu Jūratės.
„Jungtinėje Karalystėje studijos pirmiausia skiriasi tuo, kad visa dėstoma teorija iš karto pritaikoma praktiškai: nuo grupinių darbų iki pačios naujausios informacijos ir nūdienos aktualijų“, – sako jauna moteris.
Laisvai bendrauja angliškai
Grįžusi į Lietuvą Jūratė neabejojo, kad užsienyje įgytas diplomas leis jai sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Ji įsitikinusi, kad su užsienietišku diplomu gerokai mažesnė tikimybė papildyti bedarbių gretas nei su lietuvišku.
„Lietuvos darbdaviams patraukliai atrodžiau su užsienyje įgytu diplomu, tačiau ne visi galėjo pasiūlyti jo vertą atlyginimą“, – sako Jūratė ir patikina, kad susirasti darbą jai pakako kelių mėnesių.
Pasak jos, užsienyje mokslus baigę jauni specialistai gali žymiai drąsiau jaustis darbo rinkoje, mat šiandien darbdaviai vertina ne tik jų diplomą, bet ir užsienio kalbos žinias. Jūratė įsitikinusi, kad studijavusieji svetur gali kur kas laisviau bendrauti angliškai, o tai šiandieninėje darbo rinkoje – didelis privalumas.
Paskolai grąžinti – 25 metai
Studijos užsienyje vilioja daugelį, tačiau ar šis malonumas – kiekvieno kišenei? Studijų metai Jungtinėje Karalystėje atsieis apie 3290 svarų sterlingų (13,5 tūkst. litų). Atskirai reikia paskaičiuoti pragyvenimui reikalingas išlaidas – tam mėnesiui prireiks maždaug 500 svarų sterlingų (kiek daugiau nei 2 tūkst. litų). Daugiausia teks pakloti už bendrabutį – 300–320 svarų sterlingų (apie 1200 – 1300 litų), dar apie 200 svarų sterlingų (820 litų) reikia maistui, transportui ir kitoms būtiniausioms išlaidoms.
Kiekvienas studentas Jungtinėje Karalystėje gali prašyti studijų paskolos, kurią teks grąžinti per dvidešimt penkerius metus po studijų baigimo ir tik tuomet, kai metinės pajamos Lietuvoje viršys 36 tūkst. litų, o Jungtinėje Karalystėje – 15 tūkst. svarų sterlingų (61,6 tūkst. litų). Jeigu tiek niekada neuždirbsite, paskolos ir negrąžinsite.
Be to, jeigu išlaidos pragyvenimui labai gąsdina, reikia nepamiršti, kad Jungtinėje Karalystėje studentai paprastai mokosi 18 valandų, o dar 20 gali dirbti. Už valandą studentas gauna apie 6–7 svarus sterlingų (25–29 litus).
Ar mokytis Lietuvoje pigiau?
Ar mokytis Lietuvoje atsieina gerokai pigiau nei Jungtinėje Karalystėje ar kitoje užsienio šalyje? Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantės Julitos Varanauskienės, šiandien studijų kaina Lietuvoje priklauso nuo specialybės ir pasirinktos aukštosios mokyklos. Vieni bakalauro studijų metai gali kainuoti ir 4 tūkst. litų, ir penkis kartus daugiau. Tiesa, gerai besimokantiems studentams mokslas nemokamas – tada telieka pasirūpinti pragyvenimo išlaidomis.
„Pagal valstybės remiamų paskolų išdavimo tvarką, studentui pragyventi turėtų užtekti 6,5 tūkst. litų per metus. Tarkime, dar 4 tūkst. litų per metus – mokestis už mokslą. Taigi per ketverių metų bakalauro studijas iš viso susidarys 42 tūkst. litų. Jei teks skolintis, reikia dar priskaičiuoti palūkanas. Per ketverius metus, kol dar studijuojama, reikėtų sumokėti maždaug 3 tūkst. litų palūkanų“, – skaičiuoja SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Jei studijoms skolinamasi pagal valstybės remiamą programą, praėjus metams po jų baigimo paskolą reikės pradėti grąžinti. Jei skolinamasi studijoms (16 tūkst. litų) ir pragyvenimui (dar 26 tūkst. litų), pabaigus mokslus kiekvieną mėnesį bankui reikės atidėti po maždaug 400 litų. Tuomet sumokėsime dar 9 tūkst. litų palūkanų. Taigi iš viso už galimybę studijuoti ir pačias studijas teks pakloti 54 tūkst. litų.
„Kada atsipirks 54 tūkst. litų, ar ne per daug rizikinga į išsilavinimą investuoti skolintas lėšas? Norint turėti galimybę po studijų pradėti grąžinti paskolą, darbo užmokestis į rankas turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 tūkst. litų. Dabar Lietuvoje tiek gauna maždaug 350 tūkst. dirbančiųjų samdomą darbą, t. y., gerokai mažiau negu pusė“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Studijuojantiems užsienyje – darbdavių simpatijos
Užsienio aukštosiose mokyklose studijuojantys lietuviai vis dažniau praktikai renkasi Lietuvoje veikiančias įmones. Ypač patrauklios didelės tarptautinės kompanijos. Tokiu jaunuolių pasirinkimu džiaugiasi ir darbdaviai. Nors jie sutartinai tvirtina, kad ir Lietuvoje mokslus kremtantys jaunuoliai atsineša gerą žinių bagažą, tačiau užsienyje studijuojančius lietuvius vertina už iniciatyvumą, drąsą ir didesnį pasitikėjimą savimi.
Pasak „Danske Bank“ Lietuvos filialo personalo tarnybos direktorės Jūratės Dacienės, praėjusiais metais praktikai jie buvo priėmę 25 jaunuolius, studijuojančius Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Latvijoje. Sėkmingai praktiką atlikę jaunuoliai gali ne tik papildyti savo žinias, bet ir tikėtis nuolatinės darbo vietos.
„Vieną vasarą pas mus atlikęs praktiką Manfredas pasiliko ir dabar jau pustrečių metų dirba finansų konsultantu privačios bankininkystės departamente. Kitas praktikantas, Edgaras, atlikęs praktiką vasaros metu, po pusės metų sugrįžo ilgajai privalomajai vienerių metų praktikai. Jis gavo iš mūsų pažadą, kad kai liepos mėnesį baigs studijas Didžiojoje Britanijoje, bus priimtas į darbą“, – kalbėjo J. Dacienė.
Bankas „Swedbank“ labiausiai laukia studentų, norinčių ir galinčių atlikti ilgesnę, t. y., 3–4 mėnesių praktiką.
„Pastebime tendenciją, kad, galbūt, užsienyje studijuojantys studentai, grįžtantys į Lietuvą atostogų ir besikreipiantys į banką dėl praktikos ar stažuotės, būna šiek tiek aktyvesni, drąsesni, žingeidesni, labiau rodantys iniciatyvą“, – sakė „Swedbank“ komunikacijos vadybininkė Orinta Barkauskaitė.
Pasak jos, tikėtina, kad tai lemai faktas, jog jaunuoliai, išvažiavę studijuoti iš gimtinės į kitas šalis, atsiskyrę nuo tėvų, greičiau tampa savarankiški. Pastebima, kad Lietuvos studentai dažniau renkasi atlikti privalomąją profesinę praktiką, o užsienyje studijuojantieji – savanorišką praktiką. Todėl pastarieji neretai būna labiau motyvuoti, noriai „sugeriantys į save“ bet kokią informaciją. Natūralu, kad dėl šių priežasčių jie būna dažniau pastebėti didelėje organizacijoje.
„Norinčių pas mus atlikti praktiką studentų iš užsienio universitetų pradėjome sulaukti palyginti neseniai. Pernai pirmą kartą buvo 4 studentai iš Jungtinės Karalystės. Jie praktikavosi personalo, verslo kontrolės, darbo su verslo klientais ir rinkodaros srityse“, – kalbėjo „Omnitel“ personalo skyriaus vadovė Živilė Valeišienė.
„Omnitel“ labai vertina studijuojant užsienyje ir savarankiškai gyvenant jaunuolių įgytą laisvumą, o kompanijoje pirmiausia laukiami žmonės, kurie yra geriausi savo srities specialistai.
Verta žinoti
Iki kada reikėtų suskubti rašyti prašymus užsienio aukštosioms mokykloms?
* Kalba.lt specialistai pataria į visų šalių aukštąsias mokyklas kreiptis kuo anksčiau. Nemažai dvyliktokų vos prasidėjus mokslo metams jau pateikė prašymus į Didžiosios Britanijos universitetus. Pasak specialistų, geriausia tai padaryti iki sausio 15 dienos – tuomet būna daugiausia laisvų vietų kursuose. Dabar vyksta antras stojimo etapas, kuris tęsis iki birželio 30 dienos.
* Jeigu svajojate mokytis Danijoje, tinkamiausias metas kreiptis į šios šalies aukštąsias mokyklas – nuo vasario iki kovo 15 dienos. Nyderlandų aukštosioms mokykloms prašymus galima pateikti iki liepos, tačiau patariama visus dokumentus susitvarkyti dar pavasarį.
* Kadangi abiturientai pateikia prašymus studijuoti dar neturėdami brandos atestatų ir nurodo 11-tos klasės pažymius, nebūtina skubėti laikyti tarptautinio anglų kalbos egzamino IELTS. Jį galima išlaikyti vėliau, kol bus gautas brandos atestatas. IELTS egzaminas vidutiniškai atsieis apie 550 litų. Jeigu abiturientas į užsienio aukštąją mokyklą dokumentus pateikia ne savarankiškai, o per Kalba.lt, kartais daromos išimtys ir šio egzamino laikyti nebūtina – pakaks gerų metinių anglų kalbos pažymių.
* Prieš pateikiant dokumentus į vieną ar kitą užsienio aukštąją mokyklą, būtina išsiaiškinti, kokie reikalavimai taikomi būsimiems studentams. Ne visi universitetai prašo valstybinių egzaminų vertinimų, kartais pakanka metinio pažymių vidurkio. Be to, stojant į atskiras specialybes gali būti papildomų sąlygų, stojimo rezultatus gali lemti ne tik pažymiai, bet ir motyvaciniai laiškai, kiti dokumentai.
Goda JAKUBAUSKAITĖ
