Skelbiama, jog pastebimai daugėja sergančiųjų gripu ir jo komplikacijomis. Medikai taip pat laukia pavojingų ligų protrūkio ir tam rengiasi.
Šiaulių ligoninės medikai vakar aptarė situaciją gydymo įstaigoje ir pastebėjo, kad sunkiai sergančiųjų dar nėra daug: dar nepasitaikė sunkių ligos atvejų. Pasak Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriaus vedėjos Vandos Liukpetrienės, budrumo nereikia prarasti ir vertinti vaiko sveikatos būklę ne tik pagal kūno temperatūrą, bet ir pagal tai, ar jis valgo, ar pakankamai geria skysčių, ar pakankamai šlapinasi.
Virusas sargdina skirtingai
Į gydymo įstaigą gripo viruso neišvengę ligoniai patenka tada, kai infekcija komplikuojasi. Pasak vaikų ligų gydytojos V. Liukpetrienės, labai daug kas priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo, mitybos įpročių. Tačiau, pasak medikės, tuo susirūpinti reikia ne dabar – anksčiau tereikėjo grūdintis ir stiprinti organizmą, nes gripo virusas daug lengviau įveikia silpnuosius.
Tad vieni net ir susirgę ligą įveikia nesunkiai, o kitiems prireikia ne tik stacionaro, bet ir reanimacijos medikų pagalbos.
Į žmogaus organizmą patekęs gripo virusas pažeidžia kvėpavimo takus, patenka į kraują ir smarkiai apnuodija organizmą. Patekę į gleivinę virusai sukuria palankias sąlygas daugintis ten esančioms bakterijoms, kurios įprastomis sąlygomis ligos net nesukeltų. Gripo virusai, pasak V. Liukpetrienės, labai silpnina žmogaus organizmą, todėl po ligos žmogus jaučiasi nusilpęs, nenori valgyti, todėl organizmas sunkiai atsistato.
Susirgus pirmiausia reikia gulėti lovoje. Deja, pasak medikės, dauguma vaikų toliau eina į ugdymo įstaigas, o suaugusieji – į darbą. Pilna sloguojančių ir prekybos centruose, ir kino teatruose. Deja, tie žmonės ne tik platina ligą ir negerbia aplinkinių. Jie ir patys retai išvengia gripo komplikacijų, kurios gali būti ir labai pavojingos.
Pogripinės ligos – pavojingos
Tie, kurie pernai sirgo gripu, pasak gydytojos V. Liukpetrienės, susirgę ir šiemet lengviau įveikia gripą. Imunologai teigia, jog lengviau įveikia ligą ir pasiskiepijusieji gripo vakcina. Tačiau ne visiems pavyksta išvengti, o gripo padariniai kartais lieka visam gyvenimui.
Kai girdime sakant, kad žmogus mirė nuo gripo, tai nėra absoliuti tiesa. Pasak medikų, žmogus miršta ne nuo viruso, bet nuo jo sukeltų komplikacijų.
Bene dažniausia jų – plaučių uždegimas. Dažnai diagnozuojamas vangusis uždegimas. Tokiu atveju žmogų vargina tik kosulys. Po kelias savaites trukusio kosulio gydytojas rentgeno pagalba gali nustatyti plaučių uždegimą, kuris yra labai pavojingas.
Tačiau dažniausiai plaučių uždegimas diagnozuojamas po to, kai žmogų vargina aukšta temperatūra, vargina kosulys, skauda šoną. Dėl tokių simptomų žmogus nedelsia ir ieško medikų pagalbos. Pasak V. Liukpetrienės, labai svarbu, kad karščiuojantis žmogus gertų daug skysčių, nes sukilus aukštai temperatūrai skysčiai iš organizmo išgaruoja.
Pogripinis plaučių uždegimas, pasak medikės, labai pavojingas, nes virusai jau būna pažeidę kraujagysles, jau būna apnuodiję organizmą.
Sutrinka ir širdis, ir smegenys
Nors skyriuje nestinga karščiuojančiųjų, tačiau, pasak Šiaulių ligoninės Antrojo kardiologijos skyriaus vedėjos Danutės Andrulienės, šį peršalimo ligų sezoną dar neteko gydyti ligonių dėl gripo komplikacijos – širdies raumens uždegimo, kurio nuolat neišvengiama gripo epidemijos metu.
Širdies raumens uždegimas, pasak kardiologės, gali prasidėti ir per patį gripo įkarštį, ir po ligos praėjus net keletui savaičių, kai žmogus jau mano, kad yra pasveikęs. Taip, pasak medikės, nutinka dėl to, kad uždegimo paveiktas širdies raumuo nusilpsta ir dėl to sutrinka širdies darbas. Dėl šios priežasties gali atsirasti net širdies nepakankamumas.
Deja, esama žmonių, kurie dėl širdies ligų neišvengia neįgalumo. Deja, pradžioje buvo gripas.
Dažna gripo komplikacija – meningitas, kuris gali pažeisti ne tik galvos, bet ir nugaros smegenų dangalus, net ir pačias smegenis. Todėl po gripo bei jo komplikacijos meningito net apkurstama, apankama. Esama žmonių, kurie neišvengė atminties susilpnėjimo, net silpnaprotystės.
Vaikai, pasak pediatrės, po persirgto gripo dažnai neišvengia vidurinės ausies uždegimo. Pastarasis, jei vaiko organizmas nusilpęs, gali komplikuotis ir į meningitą.
Tuo atveju, kai po gripo ligonis suserga sinusitu, būklė gali būti labai sunki. Ligonį kamuoja nepakeliamas galvos skausmas. Gali sutrikti uoslė, ir, deja, visam likusiam gyvenimui. Tačiau skaudžiausia, jog gali nutikti ir taip, kad gydytojams nepavyks išgelbėti pogripiniu sinusitu susirgusio žmogaus gyvybės.
Viruso tipai skirtingi
Daugeliui žmonių, anot V. Liukpetrienės, gripas sukelia tik nemalonius simptomus ir labai prastą savijautą. Deja, ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija pažeidžia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, todėl savijauta negali būti gera.
Pasak imunologės Vandos Burneikienės, viruso tipai ęsti trys: A, B bei C. A gripo tipas sukelia didžiausius infekcijų protrūkius ir mirtingumą. Šis tipas dažniausiai ir nustatomas Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje, kuriai virusologinius bandinius pristato gydymo įstaigos. Praėjusią savaitę, pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, dažniausiai diagnozuojamas A (H1N1)v, žmonių vadinamas kiaulių gripu. Taip pat plinta ir sezoniniu vadinamas gripo A(H1) virusas.
B tipas sukelia mažesnius viruso protrūkius ir mirtingumą. O C tipas paprastai pasireiškia kaip sloga, ir sergama lengvomis formomis.
Kiekvienais metais, pasak V. Burneikienės, gripo virusas pakinta arba būna skirtingi gripo virusai. Todėl tie, kurie pasirenka tinkamiausią profilaktiką – skiepus, turi kasmet kartoti vakcinavimą. Nes ankstesnio skiepo metu pasigaminę antikūnai neatpažins naujo gripo viruso ir organizmo imunitetas bus nepakankamas apsisaugoti nuo pakitusio gripo viruso.
Rūpintis reikia iš anksto
Gripo viruso infekcijos šaltinis – pats sergantis žmogus. Virusas aptinkamas nosiaryklėje, iš kur išsiskiria iki dešimt dienų. Paplinta gripo virusas oro lašeliniu būdu. Į orą, pasak V. Burneikienės, patenka kosint, čiaudint, kalbant.
Užsikrėtus gripo virusu ligos požymiai pasireiškia po 18–72 valandų. Net ir tuo atveju, kai gripas nekomplikuotas, vargina sunkūs simptomai – karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir viso kūno raumenų skausmas, kosulys. Tokiu atveju gripas tęsiasi apie savaitę. Jei gripo komplikacijų pavyksta išvengti, belieka įveikti tik silpnumą, kuris atsiranda po varginančių ligos simptomų.
Paprastai, pasak E. Samulytės, gripas diagnozuojamas pagal klinikinius ligos požymius. Specifiniai tyrimai, kuriais nustatomas arba paneigiamas gripas, atliekami ne visiems. Virusologinių bandinių dėka patvirtinama, jog gripo epidemijos metu iki 70 proc. ligonių, kuriems įtariamas gripas, juo ir serga, o kitiems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurių simptomai taip pat gali būti panašūs į gripo simptomus. Tik sergama lengviau ir komplikacijos būna paprastesnės.
Net ir dabar, kai jau skelbiama gripo epidemija, nevėlu imtis priemonių ir išvengti gripo viruso. Pediatrė Vanda Liukpetrienė sako, jog organizmo grūdinimas gali jau ir nepadėti, nes šis darbas trunka ilgiau. Tačiau teisingai elgiasi tie, kurie stengiasi mažiau lankytis mieste, rečiau važiuoti visuomeniniu transportu. O ypač atsakingai turi elgtis susirgusieji gripu ar ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nes tada vienintelis kelias – į lovą.
Zita KATKIENĖ
