Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pernai atlikta net 10 kepenų transplantacijų, gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau situacija tebėra įtempta, nes persodinimo laukiančių ligonių daug, o donorų mažai.
Trūksta supratingumo
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas profesorius Kęstutis Strupas teigia, jog net 30–ies potencialių donorų artimieji nesutinka, kad mirusiųjų organai atitektų kitiems, išgelbėtų jų gyvybę ar prailgintų gyvenimus.
“Iš 32 Europos šalių esame treti nuo galo. Kitų šalių gyventojai kur kas supratingesni. Ispanijoje, jei žmogus, būdamas gyvas, nepareiškė kitokios valios, jo organai po mirties gali būti paimti ir persodinti kitiems. Artimųjų nuomonės neklausiama", – teigia profesorius.
Mūsų šalies įstatymai donorystei nepalankūs, tačiau ir šioje srityje jau dirbama. Darbo grupė rengia pasiūlymus, kaip pakeisti įstatymus, išspręsti sudėtingas teisines bei moralines problemas.
Donorų trūksta ir kitose šalyse. Mokslininkai bando šią problemą spręsti, iš kamieninių ląstelių išauginti naujus organus. Dirbama laboratorijose, yra atlikta ir klinikinių bandymų. Tačiau stebuklo, kai transplantacijoms nebereikės donoro organų, o žmogų bus įmanoma surinkti iš atsarginių dalių tarsi automobilį, dar teks palaukti.
Transplantacijos nesulaukia
Kepenų transplantacijos reikia žmonėms, kurių kepenys nebeveikia. Tai nutinka dėl cirozės arba hepatitų. 15 proc. pažeidimų yra neaiškios kilmės, kai kepenis suardo ūminiai apsinuodijimai ar kitokios komplikacijos.
Prof. K.Strupas teigia, kad kepenų transplantacijų vieni ligoniai laukia pusmetį, kiti iki 9 mėnesių. Vidutinė trukmė iki 10 mėnesių. Persodinimo sulaukia ne visi. Kai kurie miršta nesulaukę donorų ir tai labai skaudu.
Su persodintomis kepenimis penkerius metus išgyvena 85 proc. pacientų.Tokia pasaulinė statistika. Mūsų šalyje išgyvenamumas net 92 proc. ir tai yra didelis pasiekimas. Ilgiausiai, jau 11 metų, po kepenų transplantacijos gyvena klaipėdietis, dabar išvykęs į Vokietiją.
Chirurgai džiaugiasi, kad jau yra žmonių, kurie po kepenų persodinimo įveikia visus sunkumus ir net grįžta į darbą, gyvena visavertį gyvenimą. Pirmosios, pavienės transplantacijos nebūdavo tokios sėkmingos. Ligoniai su persodintomis kepenimis neišgyvendavo iki penkerių metų.
Operacinėje svarbūs visi
Iš pernai Santariškių klinikose atliktų 10 operacijų 9 buvo sėkmingos, pacientai jaučiasi gerai. Prof.K.Strupas teigia, kad vieno ligonio būklė iki transplantacijos buvo labai sunki, todėl jam nepasisekė.
Profesorius pasakoja, kad operacinėje per transplantacijas dirba net 25 medikų komanda ir visi nariai yra vienodai svarbūs. Operacinėje dirbantys gastroenterologai, anesteziologai, reanimatologai, radiologai, imunologai bei operacinės slaugytojos turi dublerius, kad iškilus kliūčių tuoj pat galėtų būti pakeisti, nesutriktų komandos, kurį per penkerius metus yra sustyguota tarsi simfoninis orkestras, veikla.
Anksčiau kepenų transplantacijos trukdavo 18–20 valandų, dabar situacija pasikeitusi. Nuo organo paėmimo iš donoro iki persodinimo užtrunkama tik 8 valandas. Kol vieni komandos nariai išima organą ir jį gabena į klinikas, kiti jau triūsia operacinėje, ruošia ligonį persodinimui.
Transplantacijos labai brangi medicinos sritis. Persodinami jau beveik visi organai. “Rezultatai mus tenkina", – sako prof. K.Strupas. Jis pastebi, jog tokia didelė pažanga pasiekta todėl, kad užaugo gabaus jaunimo, galinčio dirbti savarankiškai.
