UCI ProTour licencijų dalybos – tik viena iš aktualijų, eskaluojamų Pasaulio elito dviračių sporto forumuose, iš kurios etikos kodekso būtų galima pasimokyti ir Lietuvos sporto institucijoms.
Vietoj lauktos ProTour gavusi ProKontinentinę licenciją, ispanų komanda „Geox-TMC“ (buv. „Footon-Servetto“) ne tik nenutylėjo savo nepasitenkinimo, bet ir atvirai iškritikavo UCI šiemet naujai įvestą sportinį kriterijų.
Naujai suformuotos komandos vadybininko Mauro Gianetti argumentams viešai pritarė ir vienas iš komandos grynuolių, ispanų veteranas, laimėjęs TDF ir tituluotas „kalnų karaliumi“, UCI licencijų dalybomis prisipažinęs ne tik nustebęs, bet ir nusivylęs.
Priešingai nei Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF), UCI neignoruoja žiniasklaidoje pasirodžiusių viešų sportininkų pareiškimų. Į ispanų komandos „Geox-TMC“ pretenzijas UCI direktorius Pat McQuaid replikavo netgi būdamas ne UCI būstinėje Šveicarijoje, o... Kinijoje.
Ar neįžvelgiate paralelės tarp įvykių Pasaulio elito ir Lietuvos dviračių sporto gyvenime?
Problemos yra daug kuo panašios: kritika, nepasitenkinimas, nusivylimas,– tik skiriasi dviratininkus vienijančių (?) institucijų ir suinteresuotos grupės bendravimo modeliai.
Iš tikrųjų, kodėl LDSF l. e. gen. sekretoriaus pareigas Vaclovui Šiugždiniui nepasimokius etikos kodekso iš Pasaulio dviračių sporto elito organizacinių struktūrų? Kad ir kokie nemalonūs ir nepatogūs klausimai ar pasisakymai bebūtų, UCI prezidentas Pat McQuaid replikuoja ir operatyviai, ir taktiškai.
Susiję tekstai:
T. Vaitkaus „NE“ bandos instinktui ir supuvusiai sistemai
Dviratininkų klausimai – nepatogūs federacijai?
Dviratininkas T. Vaitkus: mes nereikalingi Lietuvai
