REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaudai, pjuvenos, gluosniai, atliekos ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas.

REKLAMA
REKLAMA

Ūkiuose kasmet pagaminama apie 3 mln. tonų šiaudų, iš jų apie 500 tūkst. tonų galėtų šildyti mūsų namus. Bet kol kas biokuro gamybai panaudojama tik 3 proc. šiaudų. Ūkininkai piktinasi, kad mūsų politikai nelinkę skatinti ekologiško kuro panaudojimo.

REKLAMA

Įrangą atsivežė iš Kinijos

Panevėžio rajono ūkininkas Alvydas Vaičiūnas pernai išbandė šiaudų ir pjuvenų granulių gamybą. Nedidelis granuliatorius pagamindavo 300 kilogramų granulių, kurias nesunkiai pardavinėjo vietos rinkoje, per valandą.

Šiemet A.Vaičiūnas įsirenginėja galingesnę biokuro gamybos liniją, kurios pajėgumai sieks apie 800 kg/h. Taip pat ketina išbandyti briketų gamybą. Biokuro gamybos linijas atsivežė iš Kinijos. Pasak ūkininko, kiniška įranga kelis kartus pigesnė nei europietiška.

REKLAMA
REKLAMA

„Esu inžinierius, todėl galvoju, ką naujo pritaikyti ūkyje. Jeigu pats ūkininkauji ir turi šiaudų, biokuro gamyba naudinga. Jei visus šiaudus reikėtų pirkti, vargu ar apsimokėtų“, – samprotavo 100 ha žemės dirbantis A.Vaičiūnas.

Pernai jam užteko savo ūkyje pagamintų šiaudų. Pakaks jų ir šiemet, nes ūkininkas, kurį laiką brandinęs mintį apie kuro gamybą, šiaudų yra prikaupęs sandėlyje. Sunkiau rasti pjuvenų. Tačiau A.Vaičiūnas svarsto galimybę šiaudus maišyti su smulkintomis šakomis.

Gamins šiaudų briketus

Šiemet biokuro gamybą turėtų pradėti ir kitas Panevėžio rajono ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Prie Paįstrio“ direktorius Mikas Pačekajus. Paįstriečiai gamins šiaudų briketus. Biokuro gamybos projektui numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos parama. Dalis Europos Sąjungos (ES) paramos ir įsigytos įrangos jau pasiekė ūkį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak M.Pačekajaus, briketams gaminti turėtų pakakti savo ūkio šiaudų. „Tai bus alternatyvi ūkio veikla. Briketų gamybą pradėsime po visų darbų. Planuojame, kad biokuro gamyba turėtų sudaryti apie 15 proc. visų ūkio pajamų“, – aiškino kooperatyvo direktorius.

Ūkininko teigimu, šiaudų briketų kaina nebus didelė, todėl neturėtų kilti problemų dėl jų paklausos. „Kol kas parduosime vietos rinkoje, vėliau gal pasiūlysime ir Vakarams. Briketai tinka individualiems namams šildyti, taip pat ir katilinėms kūrenti“, – aiškino M.Pačekajus.

REKLAMA

Neskatina biokuro panaudojimo

„Visoje Europoje biokuro gamybai skiriama daug dėmesio, o mūsų valstybės suinteresuotumas menkas. Mūsų valdžia nėra palanki toms veikloms, kurios gali suteikti naudą visuomenei. Be to, stinga ir supratimo apie alternatyvios energijos gamybą“, – pastebėjo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Papalčiai“ vadovas Romas Kiltinavičius.

Kelerius metus biokuro gamyba domėjęsis R.Kiltinavičius šiaudų briketus gaminti pradėjo pernai lapkritį. Įranga leidžia pagaminti 7 tonas briketų per parą. Briketai gaminami vien iš šiaudų. Bendrovė turi ir tokios gamybos sertifikatą.

REKLAMA

Biokuro gamyba susidomėjo ir bendrovės vadovo sūnus, siekiantis Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos įrangai įsigyti.

„Besidominčiųjų biokuro gamyba atsiranda vis daugiau, tačiau tai nėra lengvos technologijos. Šiaudai turi savo specifiką. Teko daug bandyti ir savo sprendimų sugalvoti, kad sklandžiai vyktų briketų gamyba. Bet biokuras yra viena perspektyviausių veiklų“, – aiškino R.Kiltinavičius.

Anot žemės ūkio bendrovės vadovo, šiaudų briketai turi paklausą ir sandėlyje neužsibūna. Biokuro pirkėjai – aplinkinių miestų ir miestelių žmonės. „Vakarų Europos šalyse biokuras populiarus, juo šildomi namai, biurai. Tai ekologiškas kuras. Pvz., danų ūkininkai šiaudus naudoja kaip pagrindinį kurą. O mes deginame anglis, dujas. Lietuvoje iš esmės neskatinama biokuro gamyba ir panaudojimas“, – apgailestavo R.Kiltinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stabdys – nepritaikytos katilinės

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiojo specialisto Remigijaus Bagdono, mūsų šalyje potencialas gaminti biokurą yra didžiulis. Šalyje – apie 350 tūkst. ha apleistų žemių, kuriose gali būti auginami energetiniai augalai. Iki 500 tūkst. tonų šiaudų būtų galima panaudoti biokuro gamybai bei pagaminti apie 8 150 teradžaulių (TJ) šilumos energijos.

R.Bagdono teigimu, biokurą galima gaminti net iš žolės. „Būtent toks projektas parengtas Šilutės rajone. Čia biokuro gamybai ketinama panaudoti žolę, augančią užliejamose pievose. Ja planuojama kūrenti mokyklų katilines. Tai būtų naudingas sumanymas visam rajonui“, – sakė ŽŪM atstovas.

REKLAMA

Anot R.Bagdono, pastaraisiais metais palaipsniui plečiasi šiaudų granulių ir briketų gamyba. Tam numatyta ES parama pagal kelias Kaimo plėtros programos priemones.

Viena iš nedidelio biokuro paplitimo priežasčių – tam nepritaikytos katilinės.

Biokuro gamybai tinkami ir gluosniai, kurių Lietuvoje dabar auginama apie 600 ha. Bėda ta, kad gluosnių plantacijų veisimą riboja melioracijos sistemos, mat šių augalų šaknys gali suniokoti sausinimo įrangas.

Biokuro ištekliai didžiuliai

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Pasak ekspertų, nepanaudoto biokuro rezervai yra labai dideli, jų pakaktų pagaminti visą Lietuvos vartotojams reikalingą šilumą. Tačiau dabar šalies centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagaminama šiluma sudaro apie 19 proc. (1997 m. AEI sudarė 1,2 proc.).

Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai menka dalis. Pvz., Švedijoje AEI sudaro 85 proc. Iškastinio kuro atsisako ir maksimaliai atsinaujinančius išteklius išnaudoja Suomija, Danija, Austrija bei kitos šalys. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatyta iki 2020 m. šilumos gamybos šaltinius pervesti prie biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimo. Tam reikia apie 1,1 mlrd. litų investicijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų