Lietuvoje gaminami pieno produktai šį rudenį gerokai pabrango ir toliau išlieka vieni brangesnių Europoje. Žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Algirdas Pereckas sako, kad pieno produktų kaina kyla ne tik dėl antkainių, bet ir dėl aukštos produkto gamybos savikainos, kurią lemia neefektyviai dirbantys Lietuvos pieno produkcijos gamintojai ir šių gamintojų dydis.
„Lietuviškos produkcijos savikaina yra labai didelė dėl kelių priežasčių. 2008-2009 metais kritus pieno supirkimo kainoms beveik perpus, ūkiai ėmė mažinti karvių skaičių, nes nebeapsimokėjo gaminti žaliavinį pieną, taigi šalyje pieno sumažėjo. Lietuvoje pieno perdirbimo įmonės šiandien veikia tik 50-60 proc. pajėgumu, nes trūksta pieno. Tuo pat metu Lietuvos pieno fabrikai vienam eurui pajamų samdo dvigubai daugiau darbuotojų, nei dideli Europos pieno fabrikai, ir tai sąlygoja didelius kaštus perdirbant pieną. Į pieno gamybos rinką su LR Vyriausybės suteikta parama ateina nauji pieno perdirbimo žaidėjai, kurių gamyklų statybą bus finansuojama iš ES lėšų. Taigi žaliavinio pieno poreikis dar išaugs, o kainos neišvengiamai kils“, - teigė A.Pereckas.
Pasak jo, artimiausioje ateityje pieno produktų kainos neturės tendencijos kristi dar ir dėl to, kad žaliavinio pieno per trumpą laikotarpį rinkoje nepadaugės, mat karvių bandų ūkininkai greitai nepadidins. Be to, per pastaruosius metus išaugo aplinkosauginiai, pieno šaldymo ir laikymo reikalavimai – tai didina pirmines ūkininkų investicijas. Savo ruožtu pieno perdirbimo įmonių gaminamos produkcijos savikaina nemažės, nes gamybos apimtys išliks nedidelės, pieno fabrikai nestambės, didelių išlaidų reikalaus pieno supirkimo procesas ir logistika. Be to, dėl naujai statomų pieno fabrikų esamos pieno perdirbimo įmonės dirbs ne visu pajėgumu.
„Agrowill Group“ generalinis direktorius A. Pereckas teigia, pieno kainos kyla ir Europoje, ir kitose pasaulio šalyse. Rugpjūtį pieno supirkimo kaina ES pakilo 2,8 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu - 24,1 proc., t. y. pienas pabrango 6,35 eurų/100 kg (21,91 litų/100 kg). Olandijos ūkininkų sąjunga ir Europos pieno gamintojų susivienijimas skelbia, kad rugpjūtį už 4,2 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieną vidutiniškai buvo mokama 32,67 eurų/100 kg (112,7 litų/100 kg). Pieno kainos pakilo ir JAV (iki 29,42 eurų/100 kg - 101,5 litų/100 kg), ir Naujoje Zelandijoje (iki 29,09 eurų/100 kg - 100,4 litų/100 kg).
A. Pereckas teigia, kad pieno kainos Europoje, lyginant pirmąjį šių metų pusmetį su praėjusiais metais, išaugo daugiau kaip 30 proc., - tokį kainų kilimą paskatino ir sumažėjusi pieno pasiūla: pirmą kartą ES pieno kvota buvo rekordišku dydžiu (8 proc.) neišnaudota. Tačiau Lietuvoje kilimas nebuvo toks didelis.
„Kita vertus, žaliavinio pieno kaina Lietuvoje vis dar nesiekia ES kvotinio pieno vidurkio. Pieno perdirbėjai dažnai manipuliuoja, pabrėždami, kad Lietuvos ūkininkai jau gauna ES dydžio pieno kainas, tačiau ES vyrauja įvairios kainodaros įvairiam pienui. Šiandien žaliavinio supirkimo pieno kaina Lietuvoje atsilieka nuo ES vidurkio maždaug 16 %. Panašus skirtumas išsilaikė iki dabar“, – dėstė A. Pereckas.
Jo teigimu, š.m. balandį žaliavinio pieno tonos kaina Lietuvoje buvo 811,4 Lt, kai ES vidurkis siekė 943,3 Lt.
A.Pereckas mano, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvoje vyrauja nedidelės Europos mastu pieno perdirbimo įmonės, konkuruojant ES rinkoje jų darbo kaštai yra itin dideli. Kita vertus, galimą pieno sektoriaus konsolidaciją riboja konkurencijos įstatymai.
Kaip pavyzdį direktorius pateikia 2004 m. atvejį, kuomet bendrovei „Hermis Capital“ įsigyti AB „Rokiškio Sūris“ akcijas buvo leista tik ją įpareigojus parduoti turimas „Kelmės pieninės“ akcijas. Tokių nuostatų buvo laikomasi nepaisant to, kad abi šios įmonės neužima nei 35 proc. pieno perdirbimo rinkos. Europos pieno verslo mastu „Rokiškio sūris“ ir „Kelmės pieninė“ yra mikroįmonės.
„Agrowill Group“ vadovo nuomone, šią paradoksalią situaciją turėtų įtakoti ir šalies įstatymų leidėjai, ir pieno gamintojų pastangos efektyviau plėtoti verslą, ir žemės ūkio ministerijos ES pinigų skirstymo politika bei strategija.
