REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susisiekimo ministerija neturi jokios strategijos, kaip vystyti civilinę aviaciją ir per visą savo darbo laiką nesugebėjo priimti jokių reikalingų bei svarbių sprendimų, - mano buvęs ministras, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ teigia, kad susisiekimo ministras, liberalas E. Masiulis neatliko namų darbų ir civilinės aviacijos ateitis šalyje lieka miglota. „Europos Sąjungos direktyvos neleidžia subsidijuoti arba teikti paramą atskiroms aviacijos bendrovėms, tačiau Vilniaus oro uostą mes galime remti. Tie numatyti penkiolika milijonų litų galėjo būti jau panaudoti. Pasinaudodamas jais, oro uostas galėjo vykdyti labai liberalią mokestinę politiką, ženkliai sumažinti pakilimo ir tūpimo mokesčius. Kurį laiką tas tarifas galėjo būti išvis simbolinis. Aišku, lygiagrečiai reikėjo reikalauti kontrakto, kad tuo tikrai naudosis tam tikros aviacijos bendrovės“, - sako A. Butkevičius.

REKLAMA

Jo nuomone, reikėjo kreiptis į didžiąsias oro bendroves – SAS, LUFTHANSA ir kitas, sudarant sutartį, jog jos aptarnautų Lietuvos oro erdvę. Bankrutavusios bendrovės „Star 1 Airlines“ remti A. Butkevičius nesiūlė, nes sakė netikįs kompanija, turinčia tik vieną lėktuvą. Tuo pat metu jis sakė nelabi tikįs ir naujos, iš Latvijos į Lietuvą savo verslą perkraustančio, prieštaringai vertinamo „Air Baltic“ bendrovės dalininko Bertolto Flicko kompanijos, turinčios tris lėktuvus, perspektyvomis. Anot jo, sutapimai kelia įtarimų ir esą labai svarbu stebėti, kaip tie milijonai, kurie seniai numatyti, bet metus be jokios prasmės delsti išskirti, bus naudojami.

REKLAMA
REKLAMA

„Balsas.lt“ primena, kad E. Masiuliui ministraujant bankrutuoja jau antra Lietuvos keleivių skraidinimo bendrovė, o Vilnius, pagal pasiekiamumą, velkasi Europos Sąjungos sostinių uodegoje. Tiesa, pats ministras, kaip jau rašyta, kompanijos „flyLAL Airlines“ bankrotą, kuriuo prasidėjo jo ministravimas, laiko ne savo, o pirmtakų (t.t. A. Butkevičiaus) kalte. Abi bendroves jis tvirtina esant tiesiog nesėkmingo verslo pavyzdžiais ir kratosi bet kokios atsakomybės už jų nesėkmes, nors „flyLAL airlines“ vadovai yra ne sykį pabrėžę, kad iš valstybės, prieš nutraukiant verslą, tebuvo prašoma valstybės garantijos paskolai, o ne tiesioginių subsidijų ar kokios nors programinės penkiolikos milijonų litų paramos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Situaciją, kad keleiviai liko neparskraidinti užsienyje, kai bankrutavo antra bendrovė, E. Masiulis taip pat neigia esant jo veiklos ar neveiklumo išdava. Jis tikina į viską reagavęs laiku, prašęs finansinių bendrovės dokumentų, bet jų negavęs. Į tai A. Butkevičius atkerta: „Finansinės atskaitomybės dokumentai yra vieši“.

„Visiškai atsiriboju nuo pirmosios kompanijos bankroto, nes istorija prasidėjo ir beveik baigėsi prie buvusio ministro. Verslas, kuris laukia tik valstybės paramos, yra pasmerktas", - sakė jis.

A.Butkevičius taip pat teigia nematąs jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti ir daug kartų žadėti penkiolika milijonų taip nieko ir neparėmė. „Dabar skelbiami kažkokie konkursai, bet viskas turėjo būti daroma kitaip. Oro uoste, kuris yra valstybės įmonė, tereikėjo numatyti programą, pagal kurią bus pritraukiamos bendrovės. Jos tikslas turėjo būti vienintelis – užtikrinti skrydžius. Tai buvo galima padaryti pakankamai greitai. Dabar išvis nematyti jokių idėjų, jokių konkrečių suformuluotų konkrečių tikslų“, - sako politikas, pridurdamas, kad už keleivių problemas, bankrutavus „Star 1 Airlines“, yra atsakinga ir E. Masiuliui pavaldi Civilinės aviacijos administracija (CAA).

REKLAMA

Civilinės aviciacijos administruotojams – didesnė alga

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys antradienį raštu kreipėsi į susisiekimo ministrą E. Masiulį, siūlydamas apsvarstyti CAA veiklos efektyvumą ir reorganizacijos galimybes.

Taip pat rašte prašoma atsakyti, kodėl krizės metu CAA vadovybei ir darbuotojams ženkliai buvo padidintos algos (nuo kelių šimtų darbuotojams iki pusantro tūkstančio vadovui).

“Šioje įstaigoje dirba apie 60 darbuotojų, kurių darbo sąnaudos išskirtinai didelės, o darbo apimtys stebėtinai kuklios, taigi pasiūliau ministrui atlikti šioje įstaigoje auditą ir įvertinti, ar šios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos tarnybos skyriai nedubliuoja funkcijų ir apskritai, ar CAA turi būti tokia išpūsta?”, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys.

REKLAMA

Anot politiko, didžiulis CAA administracinis aparatas yra įsikūręs įspūdingo ploto patalpose ir  aprengtas uniformomis, kurios siuvamos iš valstybės lėšų. Be to, D. Budrys atkreipė dėmesį į tai, kad CAA savo interneto puslapyje nuo vasaros pradžios paskelbti vos penki informaciniai pranešimai, todėl kyla klausimas, kam Informacijos skyriuje reikalingi net penki darbuotojai.

D. Budrio nuomone, dėl CAA veiklos efektyvumo klausimų susisiekimo ministrui turėtų kilti jau vien dėl to, kad būtent ši tarnyba Susisiekimo ministerijai rekomendavo išduoti licenciją bendrovei “Star1 Arlines”, dėl kurios nukentėjo tūkstančiai Lietuvos piliečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų