REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės kontrolė atliko praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo auditą ir nustatė daugybę pažeidimų. Iš auditorių išvadų susidaro įspūdis, kad biudžeto lėšų naudotojai arba visai nežino apie egzistuojančius įstatymus, arba nenori apie juos žinoti.

REKLAMA
REKLAMA

Skola padvigubėjo

Vyriausybės laukia nemaloni ateinanti savaitė: antradienį Valstybės kontrolė Seime pristatys ataskaitą apie 2009 metų šalies biudžeto naudojimą. Auditoriai konstatavo: teisės aktų pažeidimų šioje srityje - su kaupu. Ypač užkliuvo valstybės skolinimasis ir skolintų lėšų naudojimas.

REKLAMA

Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad praėjusiais metais valstybės skola išaugo net 9,73 mlrd. litų, arba 56 proc., - iki 27,1 mlrd. litų. Skolos santykis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), padidėjo net dvigubai - iki 29,5 proc. BVP. Iš viso biudžeto pajamos siekė 20,7 mlrd. litų, išlaidos - 24,6 mlrd. litų.

Malonė bankams

Auditoriai nustatė, kad Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP), išleisti neviešo aukciono būdu, sudarė net 56 proc. skolinimosi vidaus rinkoje dalį. Tačiau, pasak Valstybės kontrolės, toks skolinimosi būdas nebuvo numatytas nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 m. skolinimosi programą.

REKLAMA
REKLAMA

Konstatuota, kad vidaus rinkoje buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms įsigyti VVP neviešu būdu. Toks VVP išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo, skaidrumo, nes tai užtikrina tik skolinimasis per viešus aukcionus. Anot Valstybės kontrolės, toks neatsakingumas galėjo daryti neigiamą įtaką tiek vidaus rinkai, tiek skolos valdymo išlaidoms.

Pinigai kojinėje

Užsienio vertybinių popierių emisija JAV doleriais nuo valiutos kurso pasikeitimo įtakos apdrausta tik po mėnesio nuo jos išleidimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spjauta ir į Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles, kuriose numatyta: piniginiai ištekliai privalo būti investuojami nedelsiant. Tuo tarpu už minėtą emisiją gautos lėšos buvo laikomos einamojoje sąskaitoje.

Valstybės rezervo lėšos buvo laikomos ne Lietuvos banke, kaip įsakmiai nurodo Valstybės iždo įstatymas, o Finansų ministerijos einamojoje sąskaitoje viename iš komercinių bankų.

Slėpė informaciją

Skirtinguose prieduose pateikti duomenys apie skolintų lėšų likutį yra nesuderinti tarpusavyje, Valstybės kontrolei nepateikti duomenys apie skolintas lėšas (1,422 mlrd. litų), investuotas komerciniuose bankuose, neatskleistos vietos valdžios ir socialinių fondų valdymo išlaidos, Vyriausybė nekontroliavo dalies viešųjų įstaigų, priskirtų valdžios sektorių subjektams, prisiimtų skolinių įsipareigojimų ir t. t.

REKLAMA

Beje, kalbant apie socialinės apsaugos fondus, Valstybės kontrolė išsiaiškino vieną labai kraupų faktą - jų nekonsoliduota skola pernai išaugo nuo 85,9 mln. iki 3,01 mlrd. litų, arba 35 kartus.

Užsisiuvo burnas

Pagal Valstybės skolos įstatymą, skolinantis valstybės vardu Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Tačiau sužinoti, kodėl tiek daug pažeidimų, susijusių su valstybės skolinimusi, yra neįmanoma: Finansų ministerijos vadai dėl atsakymų siuntinėjo vienas pas kitą.

Ministerijos kancleris Giedrius Rimša teatsakė labai neturintis laiko ir patarė kreiptis kitur. Finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus, kuruojančio valstybės biudžetą bei skolinimąsi, sekretorė atšovė, kad jos šefas jau visą savaitę užsiėmęs kitų metų biudžeto dėliojimu. O už apskaitą, finansinę atskaitomybę ir valstybės turto valdymą atsakingas viceministras Aloyzas Vitkauskas pareiškė iš viso nesuprantąs, ko iš jo norima.

REKLAMA

“Nelabai supratau, ką turiu atsakyti. Ne mano kompetencija. Geriausia būtų skambinti kancleriui. Aš tai nieko negaliu paaiškinti", - prisipažino A.Vitkauskas.

Koją kiša valdininkų nekompetencija

Viktoras Švedas, ilgametis Valstybės kontrolės darbuotojas:

Sunku pasakyti, ar per ilgus metus pažeidimų dėl biudžeto vykdymo daugėja, ar ne. Tačiau aišku viena: jų yra. Kai kurie pažeidimai kartojasi metų metus, kol pavyksta juos įveikti. Bet tada atsiranda kitų pažeidimų. Nors, jei gerai prisimenu, nebuvo nė vieno atvejo, kad dėl tų pažeidimų būtų pateikta neigiama išvada. Pažeidimai nėra tokie šiurkštūs, nesukelia tokių neigiamų padarinių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš viso, kiek prisimenu svarbiausias institucijas - Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros kanceliarijas, ministerijas - yra buvę tik sąlyginių išvadų: kai pažeidimai nustatomi ne tokie šiurkštūs ir rimti, sumos ne tokios didelės. Daugiausia problemų yra net ne su ministerijomis, o su įstaigomis prie jų.

Visų pirma, pažeidimų daug, nes labai suvelta įstatymų bazė. Antra - valstybiniame sektoriuje apskaitos darbuotojų kompetencija daug mažesnė nei versle. Bijau, kad ateityje situacija bus dar blogesnė. Jei dar vadovas yra kompetentingas - ne taip baisu. Bet jei jam trūksta žinių - tada jau įstaiga yra mūsų nuolatinė klientė. O jei dar ir finansininkai mažai išmano...

Galiu išskirti, pavyzdžiui, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas. Ten finansininkai labai stiprūs. Pasitaiko tik smulkių klaidelių. Bet neklysta tik tie, kurie nedirba.

Danas NAGELĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų