• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina teismų vadovus ieškoti rezervų ir optimizuoti savo veiklą. Teismų vadovai sako, kad tai galima padaryti pakeitus kai kurias teismų organizacines priemones. Tiesa, jos būtų įgyvendintos ne anksčiau kaip 2012-aisiais.

REKLAMA
REKLAMA

Šalies vadovė pirmadienį susitiko su Teisėjų tarybos ir aukštesniųjų instancijų teismų vadovais. Pasak Prezidentės atstovo Lino Balsio, buvo paraginta ieškoti rezervų, optimizuoti veiklą, išvengti neūkiškumo, dėl kurio prarandama nemažai išteklių.

REKLAMA

Taip pat buvo kalbėta ir apie teisėkūrą. Prezidentei, anot jos atstovo, labai svarbu buvo išgirsti teisėjų nuomonę apie Seimui pateiktas įstatymų pataisas - išplėstinę turto konfiskaciją, antikorupcinių įstatymų paketą.

„Prezidentė džiaugiasi, kad iš tiesų teismų pirmininkai palaikė svarbiausias prezidentės nuostatas dėl išplėstinės konfiskacijos, bausmių griežtinimo, dėl kitų būtiniausių įstatymų pataisų, kurios padėtų dar geriau ir greičiau kovoti su korupcija ir korupciniais nusikaltimais plačiąja prasme“, – po susitikimo sakė L. Balsys.

REKLAMA
REKLAMA

D. Grybauskaitė paragino pradėti platesnę diskusiją dėl tarėjų instituto įvedimo teismuose. Tam prie Prezidentūros bus sudaryta darbo grupė, kuri analizuos, kokiu būdu visuomenės atstovai galėtų būti įtraukti į teismų darbą, kaip tai padaryti greičiau, nebūtinai koreguojant Konstituciją, o galbūt įvedant dalinį visuomenės atstovavimą kai kuriose bylose.

Per susitikimą akcentuota didelė teisėjų darbo krūvio problema, svarstyta, kaip krūvius perskirstyti. Sutarta, kad teisėjų darbo krūvis – teismų savivaldos reikalas, bet dėl to bylos neturi būti vilkinamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

D. Grybauskaitė išskirtinį dėmesį skyrė teisėjų atrankai.

„Nauja praktika, kurią prezidentė yra įvedusi, ir toliau bus vykdoma. Labai griežtas netgi jau atrinktų, reitinguotų kandidatų patikrinimas korupciniu požiūriu, asmeniniai kandidato pokalbiai su Prezidente ir tiktai paskui – galutinio sprendimo priėmimas kiekvieno teisėjo konkrečiu atveju išanalizavus veiklą, asmenybę, padorumą“, – kalbėjo L. Balsys.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, jog privalu rasti optimalius rezervus, kad būtų sumažintas teisėjų darbo krūvis ir kiekvienas jų nagrinėtų maždaug vienodą skaičių bylų.

REKLAMA

Viena iš organizacinių priemonių – galimybė įstatymu sureguliuoti procesinius teisinius santykius taip, kad visas vienos kategorijos bylas, šiuo atveju supaprastintas proceso bylas, nagrinėtų kažkuris vienas teismas, turįs mažiausią darbo krūvį. Dėl to, anot G. Kryževičiaus, iš kitų teismų būtų paimta apie 40-50 proc. bylų.

„Ne tai, kad mes atsisakome jas nagrinėti ar nustatome kitokią neteisminę tvarką. Bet tai yra visiškai racionalus, Europos valstybėse patikrintas ir veikiantis modelis“, – komentavo jis.

Antras žingsnis, po išimtinio teismingumo nustatymo, LAT pirmininko teigimu, galėtų būti elektroninės bylos įvedimas.

REKLAMA

Teismų atstovai pasisako už tarėjų – ekspertų įvedimą. Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės, panaši praktika taikoma Islandijoje. Ekspertai patartų teisėjams kai kuriose bylose.

Šios organizacinės priemonės būtų įgyvendinamos ne anksčiau kaip 2012 metais, nes kai kurios reformos reikalauja įstatymų pakeitimo Seime.

Per Teisėjų tarybos ir aukštesniųjų instancijų teismų vadovų susitikimą su prezidente grupelė Drąsiaus Kedžio šalininkų prie Prezidentūros surengė piketą. Piketuotojai reikalavo skaidrumo teisėsaugos srityje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų