Lietuviai kaip ir visi visame pasaulyje ieško poros. Tik ją vesdami tiki, kad veda visiems laikams. Iki lemtingos pušies lentos. Jie tiki amžina meile, tiki, kad jų išrinktasis (–oji) ir po daugelio metų išliks toks pat gražus kaip Oskaro Vaildo herojus. Toks pat nesavanaudiškas ir kilnus. Dalytis turtą iki vestuvių jiems vis dar negražu. Tai žemina pačią meilės prigimtį. Kol pati meilės prigimtis neatsigręš prieš juos, apšvarindama iki paskutinės sąvaržėlės. Tik tada lietuvis suabejoja: o gal ir reikėjo tos vedybinės sutarties? Pagal statistiką abejojančių vis daugiau. Daugiau ir sutarčių.
Nudegė: filantropė per prievartą
Kaune ir Kėdainiuose esančių odontologijos klinikų savininkė Asta Dambrauskienė, tekėdama už populiaraus dainininko Romo Dambrausko, dabar gailisi šiam po nosimi nepakišusi vedybų sutarties. Mat po kelių santuokinio gyvenimo metų skirtis sumanęs vyras iš pasiturinčios verslininkės išsireikalavo milžinišką sumą – 110 tūkst. Lt!
„Tikriausiai kaltas tas moteriškas patiklumas. Kai myli žmogų, nesitiki, kad jis tau gali iškrėsti tokią kvailystę. Kitas dalykas – apetitas auga bevalgant. Iš pradžių laikomasi tokios taktikos: žmogus kalba, kad jam nieko svetimo nereikia, kol nepamato lengvesnio gyvenimo, didesnės prabangos. O kas šiais laikais nenori gerai gyventi? – retoriškai užklausia kaunietė. – Dabar, kai viskas jau praeityje, užsidėjau pliusą, kad gyvenime galėjau žmogui padėti. Ant kojų atsistojo, namą pasistatė. Aš visai nesigailiu, buvo, kaip buvo“. (Juokiasi.)
Vis dėlto priverstinai filantrope tapusi kaunietė pasimokė iš šios nepavydėtinos situacijos – jeigu dar kartą tekėtų, prieš tai būtinai sudarytų ir vedybų sutartį. Verslininkė yra tos nuomonės, kad tokios sutartys atbaido savotiškus aukso ieškotojus, kurie siekia pasipelnyti iš santuokinio gyvenimo. Galimas daiktas, kad taip sparčiai populiarėjant vedybų sutartims, santuokos iš išskaičiavimo ilgainiui taps atgyvena. „Dabartinėje visuomenėje šios sutartys vis labiau populiarėja, bet daugelis kažkodėl tebeįsivaizduoja, kad tai yra žeminantis dalykas. Aš irgi taip maniau, jeigu savo mylimajam pasiūlysiu tokią sutartį, tai jį įžeisiu ir pažeminsiu. Pasirodo, nieko panašaus! Kaip tik vedybų sutartis sudrausmina žmonų, išgrynina jo tikruosius jausmus: pamatai, ar tave iš tikrųjų myli, ar domisi kuo kitu“, – įsitikinusi kaunietė.
Verslininkė tikisi, kad iš tokios situacijos pasimokys bent jos vienturtė dukra, kuri rimtai draugauja su vaikinu, o baigusi mokslus planuoja atšokti vestuves. Jau dabar verslininkė moko jaunuolius, kaip svarbu prieš tuoktuves apsidrausti ir teisiškai: „Tuomet abiem būtų ramu. Aš jau dabar su jais kalbuosi apie tokius reikšmingus dalykus. Juk jeigu apie tai nemąsto įsimylėjėliai, tai apie tai turi pagalvoti jų tėvai. Šie, kaip sakoma, vis tiek yra šiek tiek protingesni. (Šypsosi.) O jeigu tarp žmonių yra tikrai gražūs santykiai, tai nė vienas neprieštaraus ir mielai pasirašys tokią sutartį. Manau, ji besiskiriančioms šeimoms padėtų išvengti nereikalingų pykčių. Tokiu atveju nebūtų reikalo kreiptis į teismus ir ten įrodinėti, kas tau priklauso. Taip pat aš už tai, kad prieš priimant dokumentus santuokai, būtų įteisinta privaloma vedybų sutartis. Tada būtų mažiau skyrybų.“
Išlošė: nudega ir vyrai
O štai dažna elitinių vakarėlių viešnia verslininkė Irena Marozienė, išklausiusi tokias kaip pastaroji istorijas, tiesiai šviesiai rėžia: „Nesijaudinkite, nudega ir vyrai. Šiais laikais moterys ne tik indus plauna, kartais jos uždirba gerokai daugiau negu vyrai“.
Vedybų sutarties pranašumus garsi verslininkė patyrė savo kailiu. „Niekam nelinkiu skyrybų, bet joms vykstant vedybų sutartis labai palengvina gyvenimą“, – iš savo patirties kalba I.Marozienė. Mat santuokoje kone tris dešimtmečius išgyvenusi ir dviejų dukrų susilaukusi verslininkė patyrė skaudų likimo kirtį – skyrybas su sutuoktiniu Vaidotu Marozu. Tikėti tuo ar ne, bet buvęs milijonierius spaudai yra skundęsis, kad įsigalėjus jo ir ponios Irenos pasirašytai sutarčiai, jis liko it prie suskilusios geldos. Mažo to, finansinių sunkumų prispaustas vyras esą buvo priverstas barmenu įsidarbinti „Amatininkų užeigos“, kuri priklauso I.Marozienei, lauko kavinėje.
Tuo tarpu I.Marozienė apie paslaptingą vedybų sutartį kalba nenoriai: „Į asmeninius žmonių santykius nelendame, tačiau vedybų sutartis – tai dviejų žmonių, o ne vieno, susitarimo reikalas. Abu nusprendėme ir jokių problemų nekilo. Jeigu kuris vienas nebūtų norėjęs, šitos sutarties mes juk nebūtume pasirašę. Vedybos – tai dviejų lygiaverčių partnerių apsisprendimas kurti šeimą. Tad abu žmonės turi numatyti, kaip jie elgsis vienu ar kitu atveju. Žinoma, visko numatyti neįmanoma, bet esminius dalykus prieš santuoką vis dėlto reikėtų aptarti“. Taip pat moteris kategoriškai nesutinka, kad vedybų sutartis yra savotiška meilė su išlyga: „Jokiu būdu. O kas tai yra meilė? Pirmiausia tarp žmonių, pasirašančių sutartį, dažniausiai būna tik aistra. O meilė atsiranda vėliau“.
Apsidraudė: Bosai skyryboms nesiruošia
O štai neseniai vaikelio susilaukusiai milijonieriaus Antano Boso žmonai Dainai Bosas vedybų sutarties pasirašymas buvo savaime suprantamas dalykas. „Net neabejojau, kad Antanas, būdamas toks žinomas verslininkas ir valdydamas tokį turtą, visiškai neužsimins apie vedybų sutartį, – atvirauja milijonieriaus žmona. – Ją nusprendėme pasirašyti abudu, kai apie tai savaime kilo kalba. Tikrai nebuvo taip, kad tik aš nenorėjau pasirašyti ar ji man buvo primygtinai siūloma. Dėl sutarties nekilo jokių ginčų, nes, ruošdamas ją, Antanas vienodai atstovavo abiem pusėms. Aš tik skaičiau tuos punktus, kurie lietė mano turtus, nes, kaip žinoma, aš irgi negyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo. Perskaičiau sutartį ir man viskas buvo priimtina. O ar mažiau, ar daugiau priimtina – jokios reikšmės. Nes skyrybų atveju niekas į nieką nesikėsina... Manau, gana sąžininga. Ta mūsų sutartis taip ir guli, galima sakyti, visai apie ją pamiršau. Juk kam ją sureikšminti, jeigu ji išsitraukiama tik skyrybų atveju. O su savo vyru aš ketinu ilgai ir laimingai gyventi. Bet mes turime dar ir kitokių sutarimų... Kai atsiranda vaikų, tada viskas keičiasi, iš naujo viską peržiūri“.
Garsi moteris ir anksčiau turėjo tokios praktikos: mat tekėdama už buvusio vyro, danų verslininko, taip pat buvo pasirašiusi vedybų sutartį. „Tikriausiai pas mus sutarties taip baidosi, nes įsivaizduoja, kad ji pasirašoma tuomet, kai atsiranda nepasitikėjimas, kažkas kažką nori apvogti, kad santuokos laukia liūdna lemtis, – svarsto turtuolio žmona. – Toks mąstymas yra labai primityvus, nes sutartyje yra labai daug punktų, galima numatyti labai įvairius dalykus. Tu gali susikurti kokią tik nori sutartį. Ir ji gali būti keičiama vos ne kas metus, atsižvelgiant į padėtį: galbūt kas nors pasikeičia“.
Deimantė ZAILSKAITĖ
