Praradę nacionalinį oro vežėją lietuviai, norėdami pasiekti kokį nors Europos miestą, priversti nueiti kryžiaus kelius, tačiau skrydžių kompanijai „airBaltic“ tai neįdomu – ji turi savų rūpesčių.
Iš Lietuvos neretai keleivius skraidinančią bendrovę „airBaltic“ pastaruoju metu kamuoja vis rimtesnės problemos. Didelius planus Lietuvoje puoselėjusi skrydžių bendrovė liko ir be prekių ženklo, ir be nuosavų lėktuvų, tik su nuomojamais pilotais. Galimas daiktas, kad tai „airBaltic“ agonijos pradžia
Turės įtakos ir Lietuvai
2009-aisiais Lietuvoje bankrutavus nacionaliniam oro vežėjui „fl y- LAL“, jo vietą rinkoje užėmė Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“. Tačiau jos veikla kelia susirūpinimą jau ir „airBaltic“ pagrindinei akcininkei Latvijos vyriausybei. Neseniai paaiškėjo, kad praėjusių metų gruodį bendrovė pardavė „air- Baltic“ prekių ženklą šios kompanijos bendraturčio ir prezidento Bertoldo Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistēmas“. Ši įmonė valdo 47,2 proc. „air- Baltic“ akcijų. B.Flikas teigė tokiu būdu norėjęs padėti su fi nansiniais sunkumais susidūrusiai kompanijai. Vis dėlto pagrindinis „airBaltic“ akcininkas Latvijos vyriausybė (52,6 proc. akcijų) pasiryžo anuliuoti šį sandorį. „airBaltic“ prekių ženklo pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos ir Lietuvai.
Prarado pusę vertės
B.Fliko įmonei „Baltijas aviācijas sistēmas“ atiteko ne tik „airBaltic“ prekės ženklas, bet ir su juo susieti kiti prekių ženklai – „AirBaltic Hotels“, „Baltic Miles“ ir „Baltic Taxi“, „airBaltic.com“ ir „airBaltic Travel. com“. „Jeigu šis sandoris nebus anuliuotas, „airBaltic“ praras maždaug pusę savo vertės“, – tikino Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas. „airBaltic“ prekių ženklų vertė siekia 13 mln. eurų (apie 44,8 mln. litų). B.Fliko įmonė už juos sumokėjo 43,8 mln. litų. Ekonomistų teigimu, pusė bendrovės vertės praradimų – tai tik dalis Latvijos valstybės patirtų nuostolių. Jos valdomai „airBaltic“ nuo šiol reikės kasmet mokėti milijonus latų „Baltijas aviācijas sistēmas“ už teisę naudotis prekių ženklais. Bet ir tai tėra tik pusė bėdos.
Oro uostą atidavė privatininkui
B.Flikui galimas bendradarbiavimas su Latvijos vyriausybe yra itin naudingas. Pavyzdžiui, sunku patikėti, kad per B.Fliko bendrovę „Baltijas aviācijas sistēmas“ įsteigta „North Hub Services Ltd“ galėjo be protekcijų laimėti tarptautinio Rygos oro uosto aptarnavimo konkursą. Šį konkursą skelbė Latvijos susisiekimo ministerija. Porą savaičių iki paskelbiant konkurso nugalėtoją B.Flikas už 3,25 mln. eurų (11,22 mln. litų) pardavė 50 procentų „North Hub Services Ltd.“ akcijų Turkijos bendrovei „HAVA? Ground Handling Services“. Iki šiol šias paslaugas teikė pats Rygos oro uostas („Starptautiskā lidosta Rīga“). Tai galimai reiškia, kad valstybė B.Flikui faktiškai atidavė oro uosto operatoriaus funkcijas ir suteikė tvirtą pamatą naujai oro skrydžių kompanijai nukonkuruoti „airBaltic“.
Liko be lakūnų ir lėktuvų
Specialistams kyla abejonių dėl „airBaltic“ ateities apskritai. Bendrovė jau neturi savo prekių ženklų, o turtas, kuriuo gyrėsi, pasirodo, jai nepriklauso. „airBaltic“ skelbiasi, kad turi daugiau kaip 1 200 darbuotojų ir 31 lėktuvą, tačiau daugumą lėktuvų bendrovė nuomojasi iš tarptautinių lėktuvų nuomos kompanijų. Pilotai nuomojami iš „Baltijas aviācijas sistēmas“. Latvijos ekonomikos analitikai teigia, kad nusprendusi parduoti „air- Baltic“ vyriausybė tai padaryti galės tik pardavusi ir prekių ženklus, bet ir juos ji jau pardavė B.Fliko kompanijai. Vadinasi, be B.Fliko sutikimo negali būti ir kalbos apie „airBaltic“ pardavimą. Neatmetama galimybė, kad blogiausiu atveju B.Flikas gali įkurti kitą skrydžių bendrovę, kuriai ir priklausys „airBaltic“ vardas, o senoji „airBaltic“ bus priversta bankrutuoti.
Paėmė 160 mln. JAV dolerių kreditą
Latvijos spauda praneša, kad parduodant „airBaltic“ prekių ženklus buvo dirbtinai pagerinti skrydžių bendrovės fi nansiniai rezultatai. To siekta dėl 160 mln. JAV dolerių kredito aštuoniems naujiems lėktuvams įsigyti. Šio sandėrio suma 160 mln. JAV dolerių, o Kanados bankas reikalavo, kad „airBaltic“ teigiamas balansas siektų daugiau nei 2 mln. JAV dolerių. Latvijos spaudai B.Flikas pripažino, kad „airBaltic“ fi nansiniai rezultatai pablogėjo 2008–2009 metais. „Todėl mes sugalvojome schemą, pagal kurią prireikus „airBaltic“ susigrąžintų prekių ženklus“, – laikraščiui „Latvijos diena“ sakė B.Flikas. Jis taip pat pripažino, kad nuo 2008 metų sumažėjo ir aviabilietų paklausa visose trijose Baltijos valstybėse.
Keleiviai – lyg tranzito prekė
Ką Lietuvai reiškia tokios žinios apie „airBaltic“? B.Flikas yra pripažinęs, kad itin gerai sutaria su Lietuvos Vyriausybe. Pastaroji „airBaltic“ Vilniaus oro uoste suteikė didelių nuolaidų. Maždaug tuo pat metu Lietuvoje bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „fl yLAL“, kuriam Lietuvos Vyriausybė jokių nuolaidų neteikė, bet mielai į savo glėbį priėmė „airBaltic“. Lietuvos piliečiai tapo lyg tranzito prekėmis, skrydžiams į Europą priversti rinktis Rygos oro uostą. Kelionės po Europą lieka dar mig lotesnės, nes daryti įtaką „air- Baltic“ veiklai Lietuvos Vyriausybė negali. Ji gali tik retkarčiais papurkštauti dėl atskirų „airBaltic“ nusižengimų, pavyzdžiui, kad dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio „airBaltic“ atšaukė skrydžius ir vilkino Lietuvos piliečiams grąžinti pinigus už bilietus.
Pinigus grąžino ne visiems
Pasak Susisiekimo ministerijai pavaldžios Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko, reaguodama į Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės kreipimąsi, CAA kreipėsi į oro vežėją ragindama iki birželio 30-osios atsiskaityti su keleiviais. „Oro vežėjas žadėjo iki nustatyto termino visiškai atsiskaityti su atšauktų skrydžių keleiviais, vis dėlto, kelionių agentūrų teigimu, dar yra keleivių, su kuriais neatsiskaityta iki šiol“, – pabrėžė A.Šumskas. CAA apie susiklosčiusią padėtį informavo Latvijos CAA ir įspėjo, kad dėl tokio oro vežėjo elgesio kreipsis į Europos Komisiją. Neaišku, ką apie su „airBaltic“ susijusius įvykius mano Lietuvos susisiekimo ir ūkio ministerijų vadovai. Kol kas jie vengia komentarų šia tema.
Lobsta net iš skambučių
Didžiausiame Lietuvos naujienų portale „Delfi “ šalies piliečiai piktinosi ne tik dėl to, kad neatgauna pinigų už bilietus, bet ir dėl klaikaus „airBaltic“ aptarnavimo. „Į „airBaltic“ parašiau, tai kaip akmuo į šulinį“, – rašė vienas internautas. Kitas žmogus tikino skambinęs trumpuoju „airBaltic“ numeriu, bet 20 minučių klausęs, kad visi operatoriai užimti, o paskui ryšys nutrūko. „Įdomu, kiek man kainavo tos 20 minučių?“ – retoriškai klausė žmogus. Minutė tokios tylos kainuoja 2,5 lito. Dar kitas internautas pasakojo, kad pirmomis valandomis po Europos oro erdvės atidarymo skrido „airBaltic“ reisu „Briuselis–Ryga–Vilnius“. „Mano kelionių agentūrai „airBaltic“ pranešė, kad skrydžio nebus, bet tiek Rygos, tiek Briuselio oro uostai rodė, kad skrydis neatšaukiamas“, – pasakojo Lietuvos pilietis. Iš Briuselio jis sėkmingai nuskrido į Rygą. Rygoje pasakė, kad „skrydis į Vilnių atšauktas dėl ugnikalnio, nors tuo pat metu ir į Vilnių, ir į Rygą dar leidosi „Ryanair“ lėktuvai. Atšaukė akivaizdžiai dėl to, kad buvo tik 4 keleiviai.
Skrydį prilygino kryžiaus keliui
Tačiau piktinamasi ne tik dėl negrąžintų pinigų už bilietus. Teigiama, kad „airBaltic“ paslaugų kokybė gerokai pablogėjo. „Pavyzdžiui, išankstinė registracija skrydžiui internetu (likus 24 val. iki skrydžio), kurią „airBaltic“ pristato kaip naujovę, man asmeniškai paliko klaikius prisiminimus, – pasakojo Vaida. – Jei namie neturi interneto, oro uoste „airBaltic“ kasose reikia sumokėti 5 eurų mokestį. Gerai, jei esu Lietuvoje, o iš kur man gauti interneto prieigą užsienyje? Tai reiškia, kad norėdama grįžti, vėl turiu „airBaltic“ mokėti tuos 5 eurus.“ Ją piktino ir nuolatinis stovėjimas eilėse Rygos oro uoste. „Prisimenu, atstovėjau ilgą eilę prie keleivių registracijos, o ten paaiškino, kad pirmiau turiu kasoje susimokėti tuos 5 eurus, – prisiminė Vaida. – Prie kasos – vėl ilgiausia eilė! Gavusi čekį turėjau kulniuoti vėl į eilę prie keleivių registravimo vietos.“
Atsisakė komentuoti situaciją
Dar rugpjūčio pradžioje „Valstiečių laikraštis“ nusiuntė klausimus „airBaltic“ atstovams ir prašė paaiškinti situaciją dėl įmonės lėktuvų, pilotų, taip pat, kodėl iki šiol bendrovė Lietuvos piliečiams negrąžino pinigų už atšauktus skrydžius. „Air Baltic Corporation Lithuania“ korporatyvinės komunikacijos koordinatorė Rosita Sakalauskaitė iš pradžių pažadėjo, jog į klausimus bus atsakyta, bet vėliau tikino, kad tai padaryti gali tik „airBaltic“ viceprezidentas Janis Vanagas. „Mes jums atsakysime pirmadienį“, – žadėjo J.Vanagas. Pirmadienį „Valstiečių laikraštis“ gavo jo atsakymą, kad skrydžių bendrovė laikraščiui situacijos nekomentuos. Neofi cialiais duomenimis, prekių ženklas „airBaltic“ ne tik parduotas privačiai bendrovei, bet yra ir įkeistas bankui „Krajbanka“. Vien dėl to B.Flikas prekių ženklo negalės sugrąžinti valstybės kontroliuojamai bendrovei „airBaltic“. Už kokį kreditą prekių ženklas buvo įkeistas, nekomentuojama.
Brangiai kainavusi klaida
Įvykiai aplink „airBaltic“ jau šiurpina ir Lietuvos politikus. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad „airBaltic“ prekių ženklų pardavimas „yra gana keistas“. „Mes ne kartą kalbėjome, kad skrydžių politika turėtų būti viena iš Susisiekimo ministerijos prioritetinių veiklos krypčių, – kalbėjo V.Gapšys. – Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES, oro tiltai su jos šalimis bus ypač svarbūs. Negalima leisti, kad nutiktų panašiai kaip Vilniui tapus Europos kultūros sostine, kai buvo galima nuskristi į visų ES šalių sostines, išskyrus Vilnių.“ Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis kalbėjo kategoriškiau. „Jeigu „airBaltic“ laiko save rimta kompanija, tai ji turėtų siekti kompromisų, bet kiek man teko susidurti su „airBaltic“, kaip keleivis nepajutau didelio kompanijos rūpesčio“, – sakė V.Mazuronis. Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius neabejoja, kad praradusi nacionalinį vežėją Lietuva neteko ir šimtų milijonų litų. „Lietuvos piliečiai pagrįstai piktinasi „airBaltic“ veiksmais, bet Lietuvos Vyriausybė kažkodėl gėdingai tyli, – neabejojo G.Vagnorius. – Juk dalykinių ir turistinių kelionių galimybės tik pablogėjo.“
Labiausiai lobsta monopolistai
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovės spaudai Julijos Antanaitienės, visada yra galimybių piktnaudžiauti, o viską nulemia žmogiškasis veiksnys. „Monopolistinę padėtį užimančios įmonės pačios diktuoja sąlygas dideliam vartotojų skaičiui, o tokiais atvejais galima ir dirbtinai pardavinėti prekes ar paslaugas bei iš to turėti naudos“, – sakė J.Antanaitienė. Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė teigė, kad bet koks asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus, susiejimas sudaro prielaidas teisės aktus pažeidžiančiai veiklai.
Viskas priklauso nuo valdymo schemos
Tadas Žentelis, skolų išieškojimo bendrovės „Creditum Vilnius“ direktorius
Viskas priklauso nuo to, kokia pasirinkta įmonės valdymo ir sprendimų priėmimo schema, kiek galių sutelkta vadovo rankose. Jei įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas ir turi visišką sprendimų laisvę, numatytą įmonės įstatuose, o akcininkams atsiskaito kartą per metus, kaip minimaliai reikalauja įstatymas, tuomet viskas priklauso tik nuo įmonės vadovo sąžiningumo. Turėdamas nedorų ketinimų įmonės direktorius gali pridaryti didelių nuostolių, o išsiaiškinti ir juo labiau įrodyti gali būti ne taip jau ir paprasta. Jei įmonė „Vėjas“ perka visas arba daugelį prekių- paslaugų iš įmonės vadovo ar su juo susijusių įmonių, tai rizika labai didelė, nes gali kilti klausimas dėl prekių/paslaugų kainos pagrįstumo ar netgi prekių/ paslaugų reikalingumo. Tokia veikla gali slėpti ir pinigų plovimą, ir piniginių lėšų pasisavinimą.
Tai klasikinis atvejis
Borisas Chijenas, bendrovės „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas
Tai klasikinis ir, sakyčiau, jau net neįdomus atvejis, kai įmonės vadovas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siekia sau naudos. Tokių atvejų žinome, manau, ne šimtą ir ne tūkstantį. Tačiau mes žvelgiame šiek tiek plačiau ir sakome, kad akcininkai ir vadovai nebūtinai yra tie žmonės, kurie gauna naudą. Dažnai būna taip, kad jie tėra statytiniai, o tikrieji naudos gavėjai yra šešėlyje. Kaip manote, kodėl bankai pastaraisiais metais pradėjo uoliai ieškoti tų tikrųjų naudos gavėjų? Tačiau daug svarbiau, kaip suformuoti skaidrią verslo aplinką, verslo informacijos prieinamumą ir išmokti savo verslumą demonstruoti tokioje aplinkoje. Priešingu atveju eilinį kartą post factum teks nagrinėti nesudėtingus apgavysčių mechanizmus.
Gediminas Stanišauskas
