Mūsų valstybės politikai ir valdininkai nieko nedaro, kol neįvyksta baisi nelaimė. O jau jai įvykus visi sukrunta ir siūlo įvairiausias idėjas, kaip panašių katastrofų išvengti ateityje. Ir dabar 4 žmonių žūties prireikė, kad būtų pajudintas perspėjimo apie nelaimes SMS žinutėmis sistemos kūrimo projektas.
Sugaištas brangus laikas
Dar prieš dvejus metus Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinybę įdiegti žmonių perspėjimo apie pavojus SMS žinutėmis sistemą. Šiuo metu apie galimus škvalus, potvynius ar kitas būsimas nelaimes turi informuoti sirenos, bet jų sistema beviltiškai pasenusi, atnaujinimas kainuotų mažiausiai 40 mln. litų. Be to, sirenų negirdėtų ne miestų gyventojai. O ir tie, išgirdę kaukiant sirenas, negalėtų žinoti, apie kokį konkretų pavojų jos praneša. Todėl ir buvo pagalvota apie SMS žinutes.
Tačiau beveik dvejus metus vyko derinimai tarp įvairių žinybų, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sunkiai įtikinėjo, kad nauja sistema labai reikalinga. Pagaliau šiemet pavasarį įvyko 15 mln. litų vertės konkursas, tačiau jo rezultatus teismui apskundė antrosios vietos laimėtojas. Sistemos vis dar nėra, tačiau bus greičiau, nei anksčiau žadėta. Kaip ir visada, darbus pagreitins atsitikusi nelaimė: 4 žmonių žūtis per škvalą, neseniai nusiaubusį dalį Lietuvos.
Konkurso sąlygose numatyta, kad sistema turi būti įdiegta per 29 mėnesius. Dabar R.Palaitis teigia, kad ji bus dar kitais metais.
„Mes labai ilgai įrodinėjome specialistams, kad tokia sistema Lietuvoje yra reikalinga“, – dėl prarasto laiko apgailestavo ministras.
Pasak jo, jei nebūtų tiek gaišta, mažiausiai vienas žmogus būtų buvęs išgelbėtas.
„Aš įsitikinęs, kad jeigu tokią sistemą būtume turėję dabar, gal kai kurių žūčių būtume galėję išvengti. Tarkime, žūtis, kai medis užvirto ant žmogaus, miegančio palapinėje miške“, – kalbėjo R.Palaitis.
Nelaimės apšviečia protą
Deja, visada Lietuvoje pirmiau nutinka nelaimės ir tik paskui atsiranda siūlymų, kaip jų išvengti ateityje. Būtinai reikėjo, jog neblaivus policininkas Aleksandrijoje (Skuodo r.) suvažinėtų 3 vaikus, kad būtų griežtinamos bausmės kelių chuliganams; būtinai reikėjo, jog Kauno rajone apleistas pastatas užgriūtų ir sužalotų 11 čekų (iš kurių 1 mirė), kad būtų pradėta galvoti, ką su tokiais pastatais daryti.
Žiema visada kelininkus užklumpa netikėtai, ir šie nebūna pasiruošę kelių valymui; jei dėl ledų sangrūdos kyla potvyniai, pirmiau laukiama, kol bus nusiaubtas žmonių turtas, tik po to sangrūdos sprogdinamos; laukiama, kol nuskęs keli žvejai, ir tik po to, kai ledo nebėra, koks nors Julius Dautartas iš Seimo pasiūlo bausti už neatsargų elgesį ant ledo. Arba laukiama, kol bus nudeginta visa žolė, ir tik tada nubunda, pavyzdžiui, seimūnas Gediminas Navaitis su siūlymu dvigubinti bausmes padegėjams.
Pavėluota politikų reakcija
Olegas Lapinas, psichoterapeutas:
Politika ir politikai demokratinėse valstybėse valdomi ne įvykių, o nuomonės. O rinkėjų nuomonė kuriasi ne tada, kai kas nors pagalvoja apie galimą pavojų, bet kai tas pavojus jau virsta tikrove. Tada žmonės pasipiktina, pasibaisėja, o politikai ir reaguoja būtent į pasibaisėjimą. O kol perkūnas netrenkia, pasibaisėjimo negali būti, todėl nieko ir nedaroma. Prevencija nefunkcionuoja. Politikai pradeda reaguoti tik jau nelaimei įvykus, tai yra per vėlai.
Danas NAGELĖ
