Daugelio šalies regionų sodininkai skundžiasi itin prastu derliumi. Į obelis liūdnai žvalgosi ir mūsų rajono sodų savininkai. Kai kurie iš jų obuolių derliaus nuėmimo darbų šiemet net neplanuoja – dešimtys hektarų vaismedžių stovi nevaisingi. Pagal galiojančią tvarką nepardavę vaisių ūkininkai negaus ir išmokų.
AB „Anykščių vynas“ – artimiausi mūsų rajono kaimynai, superkantys vaisius ir uogas. Tačiau pernai obuolių jie nesupirkinėjo – vertėsi nuo ankstesnių metų bendrovės sandėliuose užsilikusiomis koncentratų atsargomis. Daugumos ukmergiškių, kuriems vienintelė realizacijos vieta būdavo „Anykščių vynas“, sodų derlius taip ir liko pūti po obelimis.
Obuolių vėl reikia
Bendrovės direktorė Violeta Labutienė sako, kad šiemet jie planuoja supirkti iš sodininkų ne mažiau kaip 10 tūkstančių tonų obuolių. Tai gera žinia šalies sodininkams, nes savo produkciją anykštėnai gamina tik iš lietuviškos žaliavos. Obuolius bendrovė supirkinėti pradėjo šią savaitę.
Tačiau gamintojai neramiai žvalgosi į apytuščius sodus ir svarsto, ar esant šiųmečiam derliui, pavyks įgyvendinti savo planus. „Mūsų vadybininkai jau padarė žvalgytuves. Apvažiavę kaimyninius rajonus įsitikino, kad normalaus derliaus galima tikėtis tik trečdalyje sodų. Kitur obuolių arba visai nėra, arba jie labai maži bei krituoliai“, – pasakoja direktorė.
Neseniai bendrovės valdyba patvirtino pradinę supirkimo kainą. Už kilogramą obuolių bus mokama po 15 centų. Tiek pat „Anykščių vynas“ mokėjo ir užpernai. „Kelti supirkimo kainas gamintojams niekuomet nepalanku“, – sako pašnekovė.
„Kaltos“ bitės
Žemės ūkio kooperatyvo „Taujėnų sodai“ direktorius Stasys Blockus prisipažįsta po 24 hektarų sodą vaikštantis nusvirusiomis rankomis. „Šiemet derliaus skinti neteks. Visos obelys stovi visai tuščios – nepriklausomai nuo veislės ir derėjimo laiko“, – sako jis.
„Nors žiema buvo labai šalta, obelys nenukentėjo. Normaliai išsprogo, pavasarį žiedais apsipylė. Jų net pavasarinės šalnos nepakando – atrodė, kad bus obuolių metai“, – pasakoja S. Blockus. Nuomonę teko pakeisti, kai ėmė visi žiedai kaip susitarę ir nubyrėjo.
Pernai 250 tonų obuolių derlių realizavusio kooperatyvo direktorius dėl tokios baigties labiausiai kaltina orus: „Vaismedžių žydėjimo metu lietingas ir šaltas oras buvo. Tokiomis dienomis bitės neskraidė, taigi ir žiedų neapdulkino. Taip ir nukrito neužsimezgę.“
Nors obuolių Lietuvos soduose šiemet neužderėjo, S. Blockus abejoja, ar šių vaisių kainos labai pakils. „Daugiau į kaimynus reikia žiūrėti – Lietuva kainas mažai reguliuoja“, – mano jis.
Ūkis „gamtos rankose“
Ūkininko Juozo Kulėšiaus 6 hektarų ekologiniame sode geriau užderėjo žieminių veislių obelys. Mat rudeninių veislių žydėjimo metas sutapo su žiedų graužikų antplūdžiu sode.
Ekologinio ūkio derlius dar labiau priklauso nuo gamtinių sąlygų nei chemizuoto. Anot J. Kulėšiaus, netgi „visiškai priklauso nuo gamtos“. Mat soduose, kuriuose naudojami cheminiai preparatai, šiųmetinėmis oro sąlygomis sodą tektų purkšti 12–14 kartų. Ūkininkas prisipažįsta, kad purkštuvo jo sodas jau keletą metų nematė.
Anot jo, virti ekologiškus ekstraktus iš dilgėlių ar kitokių augalų gali tik dešimt-dvidešimt obelų pasisodinęs sodų bendrijos sodininkas. Jei sode keli tūkstančiai vaismedžių, be specialios ir brangios technikos tai lieka tik teorija. „Jei vieną obelį nupurkšti užtruksiu pusvalandį, tai paskaičiuokit, per kiek laiko apeisiu visą sodą... Kiek tuomet realiai obuoliai turėtų kainuoti?" – svarsto ūkininkas.
Kol sodas jaunas, neužsikrėtęs visokiom ligom, kenkėjais, viskas atrodo gražu. Tačiau kuo toliau, tuo sunkiau tampa su jais kovoti. „Darbo daug, o naudos – nematyti“, – ūkininkas sako, kad lietuviškų obuolių prekybininkai kratosi. Mat jų realizacija kur kas trumpesnė nei lenkiškų. „Nenorėk, kad natūralus produktas ilgai išsilaikytų“, – paprotino ūkininkas.
Ekologinio sodo J. Kulėšius planuoja atsisakyti vos tik baigsis sutartis. Tuo labiau, kad logikos neįžiūri ir kai kuriuose Vyriausybės sprendimuose. Jis stebisi, kodėl išmokos ne tik sumažėjo perpus, bet ir visai nemokamos, jei ūkininkas nerealizuoja produkcijos.
Kokias grėsmes čia gali įžiūrėti valdžios atstovai, jis nesupranta. „Juk sodas – ne koks pasėlis, kad galėtum užarti. Jei žiedai nuo vaismedžių nukrito, aš jų neprilipinsiu“, – svarsto ūkininkas.
Ligita Juodvalkienė
