Tęsiasi Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo vadovų įvesta tradicija – per sezoną pakeisti po kelis trenerius. Ne visada aišku, kas verčia taip elgtis Lietuvos čempionų bosus: rezultatų ir žaidimo padiktuota būtinybė, verslo taisyklės ar kitos viešai neskelbiamos priežastys, svarstoma "Verslo žinių" penktadienio priede "VŽ Savaitgalis".
Pastaroji jų „auka“ – paskutiniu Europos krepšinio diktatoriumi vadinamas slovėnas Zmago Sagadinas. Priežastis? Ją lakoniškai įvardijo klubo valdyba: „Sagadino efektas buvo pernelyg trumpalaikis, o komanda pernelyg pajėgi, kad priklausytų nuo ja netikinčio trenerio ambicijų“.
Kaip teigia dienraštis, išmesti šį trenerį iš darbo buvo galima, gal net reikėjo ankščiau – po nepateisinamo pralaimėjimo Klaipėdos „Neptūnui“ arba kai beviltiškai atrodžiusius vilniečius LKF taurės turnyre sutriuškino Kauno „Žalgiris“. Atsisakyti Sagadino paslaugų po dramatiškos pergalės ULEB taurės aštuntfinalyje prieš italų Udinės „Snaidero“ – jau savotiška politika.
Jokių konkretesnių paaiškinimų dėl gana drastiškos trenerių kaitos klubo administracija nepateikė ir įvykio nekomentuoja. Kad ir kaip būtų, gailesčio, kad „Lietuvos rytas“ atsisveikino su Sagadinu, nebuvo, bet nesmagus jausmas, kad trenerių rotacija komandoje per dažna – liko. Ar tai nekenkia ekipos reputacijai Europoje?
Vos atvykus Sagadinui į akis iš karto krito jo poza, pastebima "Verslo žiniose". Interviu slovėnas nuolat kartojo: aš esu profesionalas, aš geriausias treneris Europoje, aš sėkmingai dirbu jau 30 m. ir sunkiu darbu paversiu jūsų vyrukus krepšinio didžiavyriais. Įspūdinga, ar ne? Bet taip apie jį turėtų kalbėti kiti, o ne jis pats. Pradžia buvo įsimintina: Vilniuje įtikinamai įveiktas „Žalgiris“, ULEB taurėje sunkiai, bet nugalėti pagrindiniai priešininkai, nors dažniausiai tik namų arenoje.
Buvo žinoma, kad slovėnas yra krepšinio rasistas ir labiau vertina tos Europos šalies, kurios komandą treniruoja, etninius žaidėjus, o ne juodaodžius legionierius iš už Atlanto. Atsirado vilčių išvysti dažniau žaidžiančius ankstesnio trenerio Sharono Druckerio ignoruotus Eurelijų Žukauską, Mindaugą Lukauskį, Tomą Delininkaitį, Darių Pakamanį. Netrukus, kaip ir reikėjo tikėtis, iš ekipos išvyko amerikiečiai: „tinginys ir simuliantas“ Andre Emettas bei prie trenerio filosofijos nepritapęs Titus Ivory. Bet komandos žaidimas pamažu, kaip per didelį speigą išsikraunantis automobilio akumuliatorius, ėmė blėsti. Gal jis ir nebuvo itin blogas, bet darėsi neįdomus, o krepšininkai, rodės, ima atlikti aikštėje tik nemalonią prievolę. Pasigirdo žaidėjų skundų apie nuovargį, o tai vidury sezono iš profesionalų lūpų skamba įtartinai.
Sagadino treniruotės „Lietuvos ryto“ žaidėjams, dabar sakoma, virto krepšinio koncentracijos stovykla. 6 val. krepšinio per dieną po 7 dienas per savaitę, išskyrus rungtynes ir išvykas į jas. Jokių Kalėdų, jokių Naujųjų metų, beveik jokių poilsio dienų. Kalbama, kad vilniečiai treniravosi net gruodžio 25 ir sausio 1 d. Ar buvo būtinybė – ginčytina. Pats strategas „kalėdojo“ Prahoje, pasak jo, – vidurkelyje tarp tėvynės Slovėnijos ir Lietuvos, kad neva „per toli neatitrktų nuo darbo“. Tik vėliau paaiškėjo pragmatiškesni dalykai apie Sagadino šeimos narius, gyvenančius Čekijos sostinėje, o visas tas spektaklis su kelione tebuvo tuštybė.
„Tik tinginiai ir nemokšos nuolat skundžiasi dideliais krūviais, o geri žaidėjai prašo dar ilgiau pratęsti pratybas“, – mėgo kartoti Sagadinas. Matyt, vilniečių gretose tokių „gerų“ neatsirado, nes milžiniškus krūvius kritikuoti pradėjo niekada neverkšlenantys komandos kapitonas Andrius Šležas ir Delininkaitis. Brendo „krepšinio vergų“ sukilimas. Tačiau sunkiai pakeliami krūviai pirmiau smogė žaidėjų sveikatai – pasipylė traumos.
Dėl trūkusio raumens ir patemptos čiurnos nežaidė „latvių šauliai“ Robertas Štelmaheris ir Janis Blūmas, susižeidė australas Matthew Nielsenas, neseniai išgydytą petį vėl pradėjo mausti Žukauskui, sugipsuoti pirštus teko Marijonui Petravičiui. Nualinti žaidėjų organizmai tapo neatsparūs kontaktiniam žaidimui, o meilė krepšiniui išgaravo – liko tik nuobodus atodirbis už atlyginimą ir visiškas abejingumas.
