Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2010 m. gegužės mėn. buvo minus 12 procentų. Palyginti su balandžio mėn., jis padidėjo 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, nepasikeitė.
Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10, mažmeninės prekybos – 7, paslaugų sektoriaus – 5 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Palyginti su 2009 m. gegužės mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 24 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 20, paslaugų sektoriaus – 33, statybos – 51, mažmeninės prekybos – 21, vartotojų – 11 procentinių punktų.
Pramonėje kainų didėjimo nenumato
2010 m. gegužės mėn. pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, kad verslo tendencijos pramonėje panašios, kaip ir praėjusį mėnesį. Produkcijos gamybos apimtis per praėjusius mėnesius padidėjo: gamybos padidėjimą nurodė 33 procentai apklaustųjų, sumažėjimą – 17 procentų (prieš mėn. –atitinkamai 30 ir 17 proc.). Produkcijos paklausos vertinimas vis dar išlieka žemas: daugiau negu pusė (55 proc.) įmonių vadovų teigė, kad produkcijos paklausa per maža. Tačiau produkcijos gamybą artimiausiais mėnesiais įmonių vadovai ketina didinti: trečdalis (33 proc.) įmonių vadovų numato gamybą didėsiant, 25 procentai – mažėsiant (prieš mėn. – atitinkamai 36 ir 26 proc.). Daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų įmonių vadovų prognozuoja ir gamybos eksporto didėjimą. Artimiausiais mėnesiais dauguma (74 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus neketina keisti, 19 procentų – žada mažinti. Dauguma įmonių vadovų teigia, kad kainos artimiausiais mėnesiais nesikeis, 14 procentų prognozuoja kainas mažėsiant.
Pasak įmonių vadovų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, pramonės įmonių produkcijos gamybą riboja nepakankama paklausa (nurodė 65 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (28 proc.), 15 procentų įmonių vadovų teigė, kad jų gamybinei veiklai netrukdo niekas.
Statybose nuotaikos gerėja
Statybos sektoriuje verslo tendencijos geresnės nei praėjusiais mėnesiais. Statybos įmonių vadovų teigimu, gegužės mėn. darbų padaugėjo: daugėjimą nurodė 27 procentai įmonių vadovų, o mažėjimą – 26 procentai (balandžio mėn. – atitinkamai 11 ir 40 proc.). Kaip ir ankstesniais mėnesiais, dauguma (79 proc.) apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. Artimiausiais mėnesiais daug geresnė statybos darbų užsakymų bei darbuotojų skaičiaus prognozė, kuriai tam tikrą poveikį turi ir sezoniškumas. Daugiau negu trečdalis (39 proc.) apklaustų įmonių prognozuoja statybos darbų užsakymų didėjimą, o 15 procentų – mažėjimą (prieš mėn. – atitinkamai 26 ir 16 proc.). Beveik pusė apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus neketina keisti, o 35 procentai – prognozuoja didinti.
Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 75 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (39 proc.). 9 procentai įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.
Mažmenininkai dar mažins darbuotojų skaičių
Gegužės mėn. mažmeninės prekybos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad prekių apyvarta pirmą kartą per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį nesumažėjo: daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų įmonių teigė, kad prekių apyvarta per praėjusius 2–3 mėnesius nepasikeitė, 21 proc. – kad padidėjo, 22 proc. – kad sumažėjo (balandžio mėn. padidėjo 13 proc., sumažėjo 44 proc.). Taip pat šiek tiek pagerėjo ir prekybos įmonių ekonominė būklė: gegužės mėn. 7 procentai apklaustų įmonių teigė, kad ekonominė būklė pagerėjo (prieš mėn. – 4 proc.), 28 procentai nurodė, kad pablogėjo (prieš mėn. – 31 proc.). Daugiau nei pusė (62 proc.) apklaustų įmonių teigė, kad artimiausiais mėnesiais ekonominė būklė nesikeis, po 19 procentų – kad gerės ir blogės (prieš mėn. tik 8 proc. tikėjosi pagerėjimo, 23 proc. – pablogėjimo). Darbuotojų skaičių mažinti ketina 26 procentai prekybos įmonių vadovų, didinti – 3 procentai. Kainų didėjimą mažmeninėje prekyboje artimiausiu metu prognozuoja 14 procentų įmonių, dauguma (74 proc.) mano, kad kainos nesikeis.
Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklai labiausiai trukdo nepakankama paklausa (nurodė 63 proc. įmonių), konkurencija (53 proc.), netobuli įstatymai (50 proc.) ir finansiniai sunkumai (39 proc.). Tik 2 procentai įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.
Paslaugų įmonės tikisi paklausos didėjimo
Gegužės mėn. paslaugų sektoriaus įmonių apklausos rezultatai parodė, kad įmonių ekonominė būklė šiek tiek pagerėjo: 32 procentai apklaustų įmonių nurodė, kad jų ekonominė būklė gera, o 9 procentai – kad bloga (balandžio mėn. – 31 ir 11 proc.). Per praėjusius mėnesius mažiau įmonių teigė, kad teikiamų paslaugų paklausa sumažėjo (gegužės mėn. taip atsakiusių įmonių buvo 23 proc., balandžio mėn. – 28 proc.), o 19 procentų apklaustųjų teigė, kad paklausa padidėjo. Tačiau artimiausiais mėnesiais įmonių vadovai tikisi teikiamų paslaugų paklausos didėjimo: 19 procentų įmonių vadovų prognozuoja paklausos didėjimą, o 14 procentų – mažėjimą (prieš mėn. – atitinkamai 18 ir 20 proc.). Artimiausiais mėnesiais du trečdaliai (66 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus neketina keisti, o 15 procentų – žada didinti. Dauguma (73 proc.) įmonių vadovų teigia, kad kainos artimiausiais mėnesiais nesikeis, 18 proc. teigia – kad mažės.
Įmonių vadovai, kaip ir ankstesniais mėnesiais, teigė, kad paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai riboja nepakankama paklausa (53 proc.) ir finansiniai sunkumai (41 proc.), 15 procentų respondentų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.
70 proc. vartotojų mano, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pablogėjo
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 m. gegužės mėn. buvo minus 37 ir, palyginti su dviem ankstesniais mėnesiais, nepasikeitė.
Palyginti su balandžio mėn., gyventojai truputį blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo gyventojų, prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą, dalis.
Gegužės mėn. 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 70 – kad pablogėjo, 28 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 3, 68 ir 29 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 10 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 39 procentai – manė, kad finansinė padėtis pablogės (balandžio mėn. – atitinkamai 10 ir 38 proc.). 46 procentai gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 83 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 2 procentai – kad pagerėjo, 15 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 78, 3 ir 19 proc.).
Gegužės mėn., kaip ir balandžio, 16 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą, dalis padidėjo nuo 43 iki 45 procentų, o 36 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat.
Gegužės mėn. 5 procentai gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėn., 81 procentas – prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 36 procentai – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (balandžio mėn. atitinkamai – 4, 83 ir 44 proc.).
Kaime – daugiau optimistų
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužės mėn. skyrėsi: mieste jis buvo minus 38, kaime – minus 35. Palyginti su balandžio mėn., kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4, mieste – sumažėjo 1 procentiniu punktu, t. y. grįžo į kovo mėn. lygį. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė optimistiškesnė bedarbių skaičiaus kitimo prognozė, pagerėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų per artimiausius 12 mėn. vertinimas. Kaimo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, sumažėjo nuo 84 iki 76 procentų, iš jų prognozuojančių labai spartų bedarbių skaičiaus didėjimą – nuo 46 iki 36 procentų.
Miesto gyventojai pesimistiškiau nei prieš mėnesį vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo manančiųjų, kad bedarbių skaičius žymiai išaugs. Spartų bedarbių skaičiaus augimą gegužės mėn. prognozavo 36 proc. miesto gyventojų (balandžio mėn. – 43 proc.).
Per metus, palyginti su 2009 m. gegužės mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11 procentinių punktų. Šį augimą lėmė optimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Per metus gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 65 iki 45 procentų, laukiančių pagerėjimo – padidėjo nuo 10 iki 16 procentų. Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. išaugs, dalis sumažėjo nuo 91 iki 81 procento, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 62 iki 36 procentų.
Gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius per metus pasikeitė mažiau: manančiųjų, kad jų namų ūkio padėtis pablogės, sumažėjo 9 procentiniais punktais, besitikinčiųjų pagerėjimo – padaugėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. truputį pablogėjo.
