Žmonės jaučiasi apgauti ir įvilioti į įvairių paslaugų tiekėjų pinkles, kai akcijos metu išreklamuotos kainos vėliau pasikeičia arba dėl papildomų sąlygų paaiškėja, kad teks mokėti daugiau nei tikėtasi.
VL redakcija gauna nemažai laiškų ir sulaukia telefoninių skambučių iš skaitytojų, kurie jaučiasi įvilioti į gudriai rinkodaros specialistų paspęstus spąstus. Susivilioję akcijomis ir pasirašę sutartis su televizijos paslaugų ar telefono ryšio tiekėjais akcijų laikotarpiu, vėliau būna priversti mokėti daugiau. Kiti tik vėliau sužino, kad teks skirti papildomų lėšų už įrangos sumontavimą. Magiškus didelių nuolaidų skaičius iškabinėti seniai pamėgo ir parduotuvės. Tik šios nuolaidos ne visada atspindi tikrovę.
Jaučiasi apgautas
Šiaulių rajono gyventojas Rolandas Medžiaušis pasakojo, kad 2007 m. pabaigoje susigundė viliojančia palydovinės televizijos operatorės bendrovės „Viasat“ akcija. „Tada buvo reklamuojama, kad pasirašius terminuotas sutartis už auksinį paketą reikės mokėti po 29 Lt už mėnesį, – kalbėjo R.Medžiaušis. – Pasiūlymas atrodė patraukus, todėl šią paslaugą Kalėdų dovanų užsakėme ir žmonos tėvams.“
Po metų R.Medžiaušis sulaukė nemalonaus siurprizo: už uošviams teikiamą paslaugą vyras jau turėjo mokėti brangiau – mokestis padidėjo iki 35 Lt. „Įdomu, kad aš buvau sumokėjęs iš anksto už 2009 m., tad man ši paslauga pabrango tik šiems metams. Tačiau vis vien jaučiuosi apgautas – juk sutartį pasirašiau kitomis sąlygomis. Sutarties nutraukti negaliu, nes tektų bylinėtis, o dokumente parašyta, kad reikia kreiptis į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą. Tad numojau ranka, bet noriu įspėti kitus nesusivilioti šios bendrovės gražia reklama“, – teigė vyras.
Antena tapo auksinė
Kita skaitytoja iš Jurbarko rajono Stanislava Augaitienė mano, kad vyresniems žmonėms sudėtinga įsiskaityti į visas sutarčių sąlygas, tad atrodytų nebrangus produktas virsta prabangiu. „Gavusi pirmą „Viasat“ televizijos sąskaitą pamačiau, kad, be abonentinio mokesčio, turiu mokėti dar daug kitų: aktyvavimo, kortelės mokesčius, – rašė ji laiške. – Be to, sumokėjau 200 Lt už antenos sumontavimą, tad nuo 2008 m. gruodžio jau išleidau 900 Lt, jei norėčiau nutraukti sutartį, turėčiau sumokėti 770 Lt ir grąžinti kortelę. O jei nutrauksiu sutartį pasibaigus jos terminui, teks grąžinti kortelę ir matyti tik vieną kanalą. Taigi ši antena po 3 metų, kol baigsis sutartis, bus auksinė. Už tą sumą, kurią išleisiu, galėčiau nusipirkti ir televizorių, ir anteną.“ S.Augaitienė pripažįsta, kad susiviliojo gražia reklama, bet nepagalvojo apie būsimas išlaidas.
Gauna daug skundų
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra gavusi daug skundų dėl „Viasat“ vienašališko kainų pakėlimo ir kai kurių nesąžiningų sutarties punktų. Tarnyba pernai pripažino, kad ši bendrovė nepaisė sąžiningos reklamos principo, ir įpareigojo pakeisti kai kuriuos sutarties punktus.
„Viasat“ viešųjų ryšių vadovė Diana Liepinytė-Kytrienė teigė, kad įmonė atsižvelgė į šias pastabas ir įspėjimus. „Be abejo, patobulinome savo sutartis su klientais, nes esame suinteresuoti jų neprarasti, – tikino ji. – Taip pat garantuojame, kad dabar vykstančios akcijos yra sąžiningos, klientai gaus tai, ką pažadėjome. Patys siūlome atidžiai įsiskaityti į sutarties sąlygas dėl papildomų mokėjimų, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.“
VVTAT atstovas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas sakė, kad gaunama daug skundų ir dėl telefoninio ryšių paslaugų teikimo. „Vartotojai dažniausiai ginčija jų atžvilgiu keliamus mokestinius reikalavimus už nekokybiškas interneto paslaugas, dėl paslaugų apribojimo viršijus nustatytą kredito limitą, – pasakojo jis. – Taip pat žmonės skundžiasi, kad yra neaiškios, sudėtingai surašytos sutartys, nėra suteikiama išsami informacija apie būsimas paslaugas.“
VVTAT ir Konkurencijos tarnyba yra nubaudusios ne vieną bendrovę. Į šių institucijų akiratį yra patekusios visos trys šalyje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės, ne viena palydovinės ir kabelinės televizijos paslaugas teikiančių bendrovių.
Vilioja magiškais skaičiais
VL jau yra rašęs apie apgaulingas nuolaidų viliones parduotuvėse. Per didžiuosius išpardavimus pavaikščioję po kelis didžiuosius prekybos centrus įsitikinome, kad viliojančios reklamos vargiai atitinka tikrovę. Ne vienoje batų parduotuvėje buvo prikabinėta plakatų su skaičiais 80 arba 75 proc. Apžiūrėjus batų lentynas tokių nuolaidų pamatyti neteko.
Konkurencijos tarnybos narė Jūratė Šovienė sakė, kad sulaukia nemažai skundų dėl klaidinančios reklamos per išpardavimo vajų. „Pastebėtina, kad reklama, skelbianti „Nuolaidos iki 50 proc.“, pabrėžia vartotojui būtent skaičių 50, taigi vartotojas, atėjęs į parduotuvę, pagrįstai tikisi, kad dauguma parduotuvėje parduodamų prekių bus su 50 proc. nuolaida. Nepasitvirtinus vartotojo lūkesčiams, tokia reklama gali būti pripažinta klaidinančia. Prekybininkai puikiai išmano psichologiją – priviliotas didelių nuolaidų pirkėjas, nors ir neranda skelbtų konkrečių nuolaidų, gali susigundyti mažesnėmis. Dažnai su maksimalia nuolaida prekių būna labai mažai arba išvis nebūna, o tai jau yra apgaulė, reklama naudojama kaip jaukas“, – teigė J.Šovienė.
Būkime aktyvesni
Mykolas Okulič-Kazarinas, Informacinės kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“ ekspertas:
42 proc. Lietuvos vartotojų pasitiki vartotojų organizacijomis, o valstybinėmis institucijomis pasitiki tik 26 proc. apklaustųjų. Pasitikėjimo vartotojų asociacijomis vidurkis ES siekia 64 proc. Didžiausias pasitikėjimo lygis yra Danijoje (80 proc.), o mažiausias – Bulgarijoje (31 proc.). Pasitikėjimas šalies vartotojų teisių gynėjais nemažas, bet kol kas esame mažai aktyvūs gindami savo teises. Kuo mažiau nuolaidžiausime nesąžiningai veiklai, tuo labiau skatinsime verslininkus pasitempti. Pastebime, kad sunkmečiu kai kurios įmonės ėmė labai atsakingai saugoti savo klientus, kitos atvirkščiai – dar labiau vengia taisyti klaidas. Matyt, pastarosios bendrovės, turėdamos fi nansinių sunkumų, ryžtasi aukoti reputaciją dėl kiekvieno lito.
Reikėtų aiškesnių įstatymų
Paulius Mereckas, Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas:
Šalyje nereglamentuota išpardavimų, akcijų rengimo tvarka. Todėl jos rengiamos pačių verslininkų sugalvotomis taisyklėmis, kurios laisvai keičiamos. Tačiau ir verslininkai turėtų jausti atsakomybę, juk jeigu žmogus susigundo reklama, bet vėliau supranta, kad žadėtomis sąlygomis prekės ar paslaugos neįsigis, argi jis dar kartą eis į tokią parduotuvę, kreipsis į tokius verslininkus? Paslaugos teikėjai turi aiškiai informuoti apie galutinę kainą, kurią sumokės vartotojas, o ne surašyti papildomas sąlygas mažomis raidėmis.
Saulius Tvirbutas
