REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavyzdingai savo šaliai tarnavę pareigūnai Lietuvoje yra priversti išeiti iš tarnybos žymiai anksčiau nei daugelyje kitų Europos valstybių, nors sveikata dar tikrai leistų eiti pareigas. Ne paslaptis, kad daugumai jų įsidarbinti kurioje nors kitoje vietoje, ypač dabar, yra beveik neįmanoma. Tad tokie žmonės kur kas anksčiau nei kiti šalies piliečiai pasmerkiami gyventi iš varganos pensijos.

REKLAMA
REKLAMA

Ypač buvusius pareigūnus "pradžiugino" ir dabartinė valstybinių pensijų skyrimo tvarka. Į tokią situaciją patekusiai klaipėdietei Liudmilai Kasparavičienei pirmą mėnesį po atleidimo iš darbo teko gyventi vos iš 210 litų.



50-metis - saulėlydis?

REKLAMA

"Mokslus baigusi dukra prieš emigruodama į Airiją sakė, kad jaučiasi Lietuvai nereikalinga. Lygiai tą pati galiu pasakyti dabar aš", - sako daugiau nei dvylika metų Pakrančių apsaugos rinktinėje atitarnavusi ir vasario 5 d. iš jos atleista 53 metų amžiaus L. Kasparavičienė, šiuo metu besiruošianti važiuoti gyventi pas dukrą.

Moters atleidimo motyvas - sukako Vidaus tarnybos statuto 54 str. numatytas amžius. Minėtajame straipsnyje rašoma, kad pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti tol, kol sukaks 50 metų. Pareigūno prašymu ir įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu pareigūnui sukaks 65 metai.

REKLAMA
REKLAMA

"Po 50-mečio man buvo suteikta galimybė tarnauti dar trejus metus. Esu labai dėkinga už tai. Tačiau tikrai manau, kad nereikėtų taip anksti išmesti žmonių į gatvę. Per dvylika tarnybos metų tik du kartus turėjau biuletenį. Sveikata tikrai leistų tarnauti toliau - be jokių problemų įvykdyčiau visus fizinius normatyvus. Darbas tikrai patiko, dirbau jį nuoširdžiai ir tikriausiai būtent dėl to per tarnybos metus karjeros laiptais pakilau nuo eilinės pasienietės iki vyresniosios puskarininkės. Deja, esu išmetama į gatvę. Kas dabar norės įdarbinti 53 metų moterį, ypač išėjusią iš vidaus reikalų sistemos? Prieš įsidarbindama pasienio tarnyboje dirbau medike, tačiau prabėgus 12 metų jau tikrai nebeturiu tinkamos kvalifikacijos", - sakė pokalbininkė, kurios žiniomis, kitose Europos Sąjungos šalyse pareigūnams leidžiama tarnauti kur kas ilgiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos žodžius patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė.

"Europos Sąjungos šalyse nustatytos įvairios amžiaus ribos. Tokia pati riba kaip ir Lietuvoje yra Prancūzijoje, Latvijoje. Didžiojoje Britanijoje, Estijoje ir Kipre leidžiama tarnauti iki 55 metų, Belgijoje - iki 58, Danijoje, Airijoje ir Čekijoje - iki 60, Slovėnijoje - iki 63, Švedijoje ir Austrijoje - iki 65 metų. Tačiau nereikia pamiršti to fakto, kad 65 metai yra laikoma vyrų pensinio amžiaus riba. Kiekviena šalis nusistato amžiaus ribą priklausomai nuo specialiųjų reikalavimų pareigūnams, pasirinktos tarnybos ypatumų kompensavimo, socialinių garantijų ir pensijų mokėjimo bei jų dydžio nustatymo sistemos", - sakė V. Kiburytė.

REKLAMA

Ji priminė, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo 2003 m. pirminės grandies pareigūnų amžiaus riba buvo 45 metai. Dabartinė 50 metų amžiaus riba esą buvo pasirinkta neatsitiktinai, atsižvelgta į kelių kriterijų visumą. Pagrindiniai kriterijai - fizinis pareigūnų pasirengimas, reikalavimai sveikatai atsižvelgiant į pareigūnų amžių ir "tarnybos ypatumų kompensavimo principo įgyvendinimas", leidžiantis įgyti teisę į pareigūno pensiją.

"Pirminės grandies pareigūnai tiesiogiai vykdo viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas, todėl jiems yra būtinas atitinkamas fizinis pasirengimas, kuris atsižvelgiant į žmogaus kūno konstituciją yra įmanomas iki tam tikro amžiaus. Fizinio pasirengimo lygiui palaikyti reikalinga atitinkama sveikatos būklė. Vidaus reikalų ministerija stebi esamą situaciją. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė Vidaus tarnybos statuto nuostatoms tobulinti, kuriai pavesta stebėti pokyčius ir esant reikalui teikti atitinkamus statuto pakeitimo projektus", - sakė VRM atstovė.



Pensija - 200 litų

REKLAMA

L. Kasparavičienę "pradžiugino" net tik pats išvarymo į pensiją faktas, bet ir pensijos skyrimo ypatumai.

"Man buvo paaiškinta, kad mano pensija sieks 720 litų, tačiau kovą gavau tik 210 litų. Kaip pragyventi iš tokios sumos, jei vien sąskaita už šildymą siekia 150 litų? Sako, atvažiuokite į Vilnių, kur yra įsikūrusi Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM, ir viską išsiaiškinsime. Už ką man važiuoti?" - kalbėjo moteris.

VRM atstovė V. Kiburytė informavo, kad L. Kasparavičienei buvo paskirta 360,43 Lt pensija ir 360 litų valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Tačiau dėl Laikinojo socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo, pagal jame numatytą formulę ši pensija sumažinta iki 617,12 Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Taip pat pagal minėto įstatymo 5 straipsnį pensija mažinama asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, atsižvelgiant į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Pritaikius formulę poniai Liudmilai už visą mėnesį priskaičiuota 256,41 lito. Tačiau, kadangi poniai Liudmilai pensija priklauso ne už visą mėnesį, nes paskirta nuo vasario 6-osios, pensija išmokėta už 23 dienas - 210,62 lito", - paaiškino V. Kiburytė.

Tad buvusi pareigūnė mažesne pensija turės tenkintis ir šį mėnesį, nes penkias vasario dienas "turėjo draudžiamųjų pajamų".



Darbo birža - ne pagalba

REKLAMA

Į pensiją išleistiems pareigūnams nelabai gali padėti ir Darbo birža.

Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Gitana Gricienė paaiškino, kad maksimalios mėnesinės darbo neturinčio buvusio pareigūno pajamos gali siekti 650 litų.

"Taigi, jei moteriai yra paskirta 617 litų pareigūno pensija, jai užsiregistravus Darbo biržoje gali būti mokama 33 litų pašalpa. Jos mokėjimo terminas priklauso nuo turimo darbo stažo. Maksimalus pašalpos mokėjimo terminas - 8 mėnesiai", - sakė G. Gricienė.

REKLAMA

Ji pripažino, kad pareigūnams įsidarbinti yra tikrai sudėtinga. O dabar dar ir vykdomos kvalifikacijos kėlimo programos yra orientuotos į asmenis, neturinčius jokios profesijos. Tačiau ateityje esą bus ir kitų perkvalifikavimo programų.

Viltis - pareigūnų motina?

Bent jau menka paguoda į pensiją išėjusiems pareigūnams gali būti tai, kad VRM, anot V. Kiburytės, siekia, jog vėliau būtų grąžintos laikinai sumažintos pensijos.

"Viena problemos pusė, kad per sunkmetį valstybė privalėjo imtis priemonių sumažindama žmonėms ne tik darbo užmokestį, bet ir pensijas. Kita, kur kas opesnė - Vyriausybei pavesta iki liepos nustatyti tik sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pavedimu yra parengtas įstatymo pakeitimas, numatantis kompensuoti ir sumažintas vidaus reikalų sistemos pareigūnų valstybines pensijas. Ministras yra įsitikinęs, kad pareigūnams netekta valstybinės pensijos dalis turi būti kompensuojama lygiai taip pat, kaip ir kitų išmokų gavėjams. Kitu atveju pensijų kompensavimo mechanizmas būtų nenuoseklus, situacija yra socialiai neteisinga, tad ministerija sieks, kad ji būtų ištaisyta. Įstatymo pakeitimo projektą vidaus reikalų ministras artimiausiu metu teiks svarstyti Vyriausybei", - žada VRM atstovė.

Preliminariais apskaičiavimais, sumažintoms pareigūnų pensijoms kompensuoti reikės apie 50-60 mln. Lt.



Martynas VAINORIUS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų