Naujos sostinės šviesoforų sistemos kūrėjų sprendimas įrengti Antakalnio žiede šviesoforus sukėlė iki tol neregėtas automobilių spūstis, bet, atrodo, iš šios klaidos nedaug tepasimokyta, nes kai kurie nauji pakeitimai taip pat primena chrestomatinius pavyzdžius, kaip paralyžiuoti eismą.
Propagandiniai triukai
Nors sostinės valdžia užpernai porą sykių deklaravo, kad pradeda veikti naujoji sostinės šviesoforų sistema, net ir po kelių mėnesių nuo paskutinio bandymo įjungti ją, tiksliau, sausio pabaigoje, “akli” šviesoforai stovėjo 12 sankryžų. Vilniaus savivaldybės Eismo poskyrio valdymo vyriausiasis specialistas Eduardas Garbovskis tada žadėjo, kad visi šviesoforai bus įjungti vasarį, bet projekto rangovai gerokai vėlavo.
Dabar kyla pagrįstas klausimas - ar reikėjo skubėti girtis, jei iki realaus sostinės eismo sistemos suderinimo dar buvo gana toli? Netgi dingojasi, kad tai buvo daroma grynai propagandiniais sumetimais. Po triukšmingos reklamos, kad eismo valdymo sistemą sostinėje kuria tituluotos kompanijos, miesto tėvai neturėjo kur dėti akių iš gėdos, kad tie netesi žodžio. Ir triukas pavyko, niekam pernelyg nerūpėjo, kodėl neveikia sistema.
Sprendimų pagrįstumas
Žvėryno gyventojas Jonas Mikštas sako, kad ne tik Kęstučio gatvėje, bet ir šalutinėse nebūdavo spūsčių, kol dviejose sankryžose neatsirado šviesoforai. Dabar automobiliai suka iš pagrindinės gatvės ir važiuoja paneriu, kad aplenktų prie šviesoforų susitvenkiančius srautus. Beje, kol sankryžoje prie senojo Žvėryno tilto nebuvo šviesoforų, čia beveik neįvykdavo eismo įvykių, o dabar jie - kasdienybė. Net ir Astos Baukutės visureigis į šituos šviesoforus buvo “pašventintas”. Kam teko važiuoti per šią sankryžą, tas patyrė, kad čia nustatyta labai paini tvarka, pagal kurią leidžiama iš A.Goštauto gatvės sukti į kairę, t.y. vieniems automobiliams - link Žvėryno tilto, o kitiems - į Gedimino prospektą.
Transporto specialisto Algimanto Ambrazevičiaus nuomone, norint ką nors keisti, pirmiausia reikia ištirti, kaip tai pakeis eismo tvarką. Matyt, Žvėryne reikėjo ne šviesoforus statyti, o kitaip nukreipti automobilių srautus, kad jie nesusikirstų, nes Kęstučio gatvė - eismo koridorius, kuriame eismo negalima stabdyti.
Naujosios eismo sistemos sostinės kūrėjų klaidos ypač bado akis Jogailos, Pylimo, Pamėnkalnio ir Islandijos gatvių sankryžoje pačiame Vilniaus centre. Rytą automobiliai čia susitvenkia todėl, kad labai trumpai dega žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti į Islandijos gat-vę, tačiau liūdniausia, kad visą dieną automobiliai tvenkiasi Jogailos gatvėje, o vakare ji visiškai užsikemša. Anksčiau spūsčių čia nebūdavo, tačiau pagal naują tvarką iš Jogailos gatvės sukti į dešinę galima tada, kai ir pėstiesiems užsidega žalia, leidžianti eiti per gatvę. Dažniausiai pasukti pavyksta vos vienam automobiliui.
Nesibaigiantis derinimas
“Vyksta sistemos derinimas” - tokie informaciniai tekstai pusmetį puošė informacines švieslentes, kol iš jų ne tik nustota juoktis, bet ir dėmesį į jas kreipti. Kad jose rudeniop atsirado daugmaž prasmingų tekstų, daugelis vilniečių pastebėjo tik prieš Kalėdas. A.Ambrazevičiaus nuomone, skubėta paskelbti, kad eismo sistema veikia, nes norėta “įsisavinti” projektui skirtas lėšas, o kol vyksta derinimas, darbai laikomi nebaigtais.
Vienų šaltinių duomenimis, iliuzinė “žalia banga” kainavo 103, kitų - 120, o trečių - 160 mln. litų. Kai yra neaiškumų, o pinigai tikrai dideli, dažnai atsitinka tai, kas neplanuojama. Pikti liežuviai plakė, kad “Siemens” atstovai, nepatenkinti projekto partneriais, atsisakė perduoti užsakovams programinę įrangą - projekto “smegenis”. Šiandien niekas nenori kalbėti, kaip buvo iš tikrųjų, nes, savivaldybės teigimu, visi klausimai išsisprendė.
Eilinė staigmena
Vairuotojas džiaugėsi, kad šiek tiek palengvėjo susisiekimas tarp Karoliniškių, Pilaitės ir miesto centro, bet pastaruoju metu čia rytais vėl tvenkiasi kilometrinės spūstys nuo Spaudos rūmų iki posūkio į Žvėryną. Vairuotojai turi būti ypač apdairūs, sukdami iš T.Narbuto gatvės į Sėlių gatvę, nes gali išvysti priešais juos stabdantį policininką. Pasirodo, šviesoforas šioje sankryžoje ne ypač seniai buvo patobulintas - vietoj nuolatinės žalios rodyklės, leidžiančios sukti į dešinę, atsirado šviečianti. Na, o ji periodiškai užgęsta. Vairuotojai per praėjusį dešimtmetį taip apsiprato su senąja eismo tvarka, kad nesusimąstydami suka į dešinę, o ten, deja, gali laukti nemaloni staigmena - teks pakratyti piniginę...
Automatiškai užsideganti žalia rodyklė šiame šviesofore atsirado, nes kažkokiam galvočiui kilo mintis nutiesti per nuvažiavimą iš vienos judriausių miesto magistralių pėsčiųjų perėją. Ji ne tik trikdo judėjimą, bet yra ir pavojinga patiems pėstiesiems, kurių sukantys į dešinę vairuotojai gali už medžių nepastebėti, na, o rytais čia, keliolikai sekundžių sustabdžius eismą, iškart stoja šimtai automobilių. Ankstesnė tvarka buvo pranašesnė: automobilių srautas tekėjo į Žvėryną sklandžiai, o pėstieji pereidavo gatvę saugesnėje vietoje.
Abejotini pranašumai
Kažin kas daug prašlavė sostinės gatves - nauji šviesoforai ar į aukštybes šoktelėjusios degalų kainos? Antra, daug senų automobilių atsidūrė sąvartyne, o tai irgi sumažino transporto srautus. Mikroautobuso vairuotojas Kostas Narkeliūnas teigia, kad vadinamojoje Kuro aparatūros sankryžoje kaip piko valandomis buvo spūstys taip ir liko, tas pats prie Mindaugo tilto, stoties rajone, Antakalnio žiede.
Atlikome eksperimentą: skirtingu laiku važiavome lengvuoju automobiliu iš Pašilaičių gatvėje esančio troleibusų žiedo iki Pramogų banko centre. Pirmą kartą pajudėjome 10.30 val. - kelionė užtruko 21 min., antrą kartą startavome 8.15 val. - sugaišome dvigubai daugiau laiko - 43 min. Kadangi šiuo maršrutu važinėjome ir iki šviesoforų reformos, tai kelionės rodikliai ir anksčiau ir dabar - panašūs.
Faktai
Vilniuje - per 250 šviesoforais reguliuojamų sankryžų.
Diegiant eismo reguliavimo sistemą ir naujus šviesoforus, sostinėje rekonstruotos 208 sankryžos ir įrengtos 46 naujos.
Kasmet per eismo įvykius Vilniuje sudaužoma ir sugadinama nuo 120 iki 150 šviesoforų.
Vieno šviesoforo remontas kainuoja nuo 7 iki 10 tūkst. litų.
Gintaras Aliksandravičius - Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas:
Negalime nei paneigti, nei patvirtinti, ar nauja eismo reguliavimo sistema padėjo sumažinti eismo įvykių skaičių. Jų sumažėjo ne tik sostinėje, bet ir visame krašte. Ypač skaudžių, nusinešusių žmonių gyvybes. Eismo įvykių sostinėje pradėjo mažėti jau užpernai, kai nauji šviesoforai dar neveikė. Kažin ar naujos eismo reguliavimo sistemos svarbiausia paskirtis - užtikrinti eismo saugumą, nes ji buvo kuriama, mano žiniomis, tam, kad sumažėtų spūsčių. Pirmiausiai - Geležinio Vilko gatvėje, Savanorių ir Laisvės prospektuose, Ukmergės gatvėje, bet pastaruoju metu labiausiai eismo situaciją paveikė į gerąją pusę pietinio aplinkkelio atidarymas.
Viktoras ARMALIS
