Antradienį Kauno miesto savivaldybė sulaukė nekviestų svečių iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, kuri pradėjo tyrimą dėl didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje įdiegto viešajame transporte e.bilieto. Suabejota, ar tam skirta 20 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama miestuose panaudota tinkamai.
Kas konkrečiai įtartina atrodo šiai tarnybai, kaip spėjama, pradėjusiai tyrimą gavus iš Lietuvos skundą, paaiškės tik po jos vizito Lietuvoje, truksiančio ne trumpiau nei savaitę. Tarnybos atstovai trečiadienį lankysis ir Kaune įkurtoje bendrovėje "Empirija", kurios vadovui Henrikui Matulioniui miesto meras neseniai įteikė apdovanojimą - "Gerumo kristalą".
"Empirija" miesto savivaldybei padėjo įsisavinti 23,7 proc. projekto lėšų antradienį Eltai aiškino e.bilieto įdiegimo projektą Kaune kuruojantis savivaldybės administracijos Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.
"Empirija" dėl šio užsakymo varžėsi su kitais konkurso, kuriame dalyvavo 6 konsorciumai, dalyviais ir konkursą laimėjo. Vilniuje projekto vykdytojams yra tekusi daugiau nei pusė ES numatytos paramos.
"Bilietas įdiegtas, informacinė sistema transporto stotelėse - taip pat. Kas numatyta projekte, atlikta. Bet kol vyksta tikrinimo procesas, negaliu tiksliai pasakyti, dėl ko kilo abejonių projekto įgyvendinimo skaidrumu. Kaunas šiame projekte - tik partneris", - Eltai sakė V. Grinis.
Bendras trijų Lietuvos miestų projektas "Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas" dalyvavo konkurse dėl ES struktūrinių fondų paramos. Konkursas buvo skelbtas dar 2005-ais metais.
Projektui gauta apie 20 mln. litų ES fondų lėšų, sava dalimi projekto vykdymą finansavo ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybės. Kauno viešajame transporte elektroninis bilietas įdiegtas 2007 metų rugpjūtį.
Sistema, kai su Kaune pirktu bilietu (kortele) keleivis gali atsiskaityti sostinės autobuse ar troleibuse, iki šiol negalioja, nors taip turėtų būti. Taip pat Kaune neįgyvendintas anksčiau žadėtas e.bilieto funkcijų spektro išplėtimas. Išskyrus vieną atvejį - dviejose miesto mokyklose eksperimento tvarka už pietus valgyklose mokiniai gali atsiskaityti naudodami e.bilietą. Kaip numatyta, netrukus vietoj kelionės troleibusu pasirinkęs kelionę nuosavu automobiliu, vairuotojas galės su e.bilietu apmokėti už mašinos pastatymą miesto centro gatvių mokamose vietose.
Tiesa, nuo įdiegimo Kaune pradžios e.bilietas pabrango bent 6 kartus (nuo 1 iki 6 litų).
Kaip Eltai aiškino miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, dabar jo kaina atitinka bilieto (kortelės) pagaminimo išlaidas. Be to, kaina didesnė, nes "ir bankų kortelės brangiau kainuoja". Tiesa, pripažino P. Keras, kad su e.bilietu nei už prekes susimokėsi, nei kreditą gausi. Bet vienkartinių bilietų transportui su ta kortele bus galima įsigyti jau nuo ateinančios vasaros.
Kad bus plečiamos elektroninio bilieto naudojimo galimybės, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas gyventojams žadėjo dar 2007 metais.
