Kito žmogaus, vaiko ar suaugusiojo, erzinimas, pravardžiavimas ir kitoks žeminimas žodžiu yra agresijos forma.
Jos neigiamos pasekmės yra tokios pat rimtos, kaip ir fizinės agresijos.
„Mūsų sūnus ketvirtoje klasėje. Ne pirmą kartą pasiskundžia, kad mokykloje jį erzina, pravardžiuoja... mergaitės iš paralelinės klasės. Nežinau, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis.
Vyro pozicija tokia: „Jei tave užkabino, - rėžk atgal, parodyk joms vietą‟. Man tai nėra priimtina, nes plūsdamas plūstantįjį, spjaudamas į spjaudantį, pats susilygini su nekultūringu žmogumi. Galvoju pakalbėt su klasės auklėtoja, bet... lyg ir gėda.
O jeigu, tai sužinoję, ir bendraklasiai pradės šaipytis? Kol kas sūnui sakau, kad nekreiptų dėmesio, kad tos mergaitės turi problemų, jeigu taip elgiasi, bet nesu tikrai, ar to pakanka. Ką galėtumėte patarti?‟
Tai, apie ką rašote, rūpi daugeliui mamų ir tėčių: ką daryti, kai mano vaiką skriaudžia? Jei jį stumdo, muša, atiminėja daiktus ar pinigus - aišku, kad reikia įsikišti, imtis ryžtingų veiksmų, nes akivaizdu, jog toks elgesys neleistinas. O jeigu šaiposi, pravardžiuoja, tyčiojasi? Kodėl šiuo atveju imame abejoti ar net jausti gėdą?
„Jei bandysiu savo vaiką apginti, gal apsijuoksiu ar parodysiu, jog mano vaikas lepūnėlis", - taip ar panašiai atsako kai kurie tėvai. Manau, kad ir Jūs išgyvenate panašius jausmus, galvodama, jog reikėtų pasikalbėti su klasės auklėtoja apie tai, ką Jums papasakojo iš mokyklos grįžęs sūnus.
Noriu pasakyti tiesiai ir aiškiai: kito žmogaus, vaiko ar suaugusiojo, erzinimas, pravardžiavimas ir kitoks žeminimas žodžiu yra agresijos forma.
Jos neigiamos pasekmės yra tokios pat rimtos, kaip ir fizinės agresijos.
Vaikai, patiriantys vienokį ar kitokį pažeminimą ir negalintys apsiginti, išgyvena nerimą, menkavertiškumą, jiems kyla minčių apie gyvenimo beprasmiškumą. Ilgą laiką kaupiami jausmai gali pasireikšti psichosomatiniais simptomais - pilvo ar galvos skausmu, pykinimu ir panašiai, o taip pat gali prasiveržti agresyviais veiksmais prieš skriaudėjus.
Mes tradiciškai linkę manyti, kad mergaitės „iš prigimties‟ švelnesnės, mažiau agresyvios už berniukus. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad būtent mergaitės daug dažniau naudoja žodinę agresiją. Ją sunkiau pastebėti, ji tarsi nepalieka žymių - nei mėlynių, nei nubrozdinimų - tačiau žeidžia taip pat skaudžiai.
Dar daugiau: kai žeminantys žodžiai išprovokuoja veiksmus, skriaudėja nesunkiai tampa auka: „Aš jam nieko nedariau, o jis puolė mane kumščiais.‟ Tokiu atveju ir patys turime suprasti, ir vaikams parodyti, jog smurtas žodžiu neleistinas lygiai taip pat, kaip ir veiksmu. Man atrodo, kad tokia nuostata Jums padėtų tvirčiau jaustis, kalbantis tiek su mokytoja, tiek su sūnumi.
Jūsų sūnui reikia palaikymo ir supratimo. Racionaliai nuvertindama jo skriaudikes, parodote, jog girdite jį, tačiau tai nepadeda jam pakeisti situacijos. Svarbus būtų Jūsų atsiliepimas į sūnaus jausmus ir pasiryžimas su juo ieškoti išeičių, o prireikus -- jį apginti.
Sutinku su Jumis, kad siūlydami „duoti atgal‟, mes pratęsiame agresyvių reakcijų grandinę. Kai galvojame apie savo vaikų ateitį ir norime, kad jie mokėtų save apsiginti, turėtume parodyti jiems tokius savo interesų gynimo būdus, kurie būtų suderinami ir su įstatymu, ir su mūsų pačių vertybėmis.
Mielieji skaitytojai, raginame pareikšti savo nuomonę apie smurtą mokyklose ir kaip, jūsų manymu, skraudžiamasis vaikas, paauglys, moksleivis turėtų elgtis.
Geriausio komentaro autoriui padovanosime Kevin Brooks knygą „Būtybė. Ar įmanoma pabėgti nuo savęs?‟.
Rašydami komentarą nepamirškite nurodyti savo elektrininio pašto adreso, kuriuo galėtume su Jumis susisiekti!
Nugalėtojas bus paskelbtas kovo 18 dieną. Knygą jam išsiųsime paštu!
Mums rūpi Jaunimo balsas!
Su šypsenomis, „Balsas.lt/Jaunimas‟ redaktoriai
Dr. Viktorija Vaišvilaitė, psichologė psichoterapeutė
Po ilgų svarstymų „Balsas.lt/Jaunimas‟ redaktoriai norėtų pasveikinti komentatorių adler ir Ruta. Jiems bus išsiųstos puikios knygos. Kitiems dalyvavusiems norėtumėme padėkoti už pastangas ir palinkėti sėkmės! Jūs visi esate nugalėtojai vien dėl to, jog išreiškėte savo nuomonę tokiu svarbiu visuomenei klausimu!
